Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kardiologė: nesveika širdis vasarą kelia ypatingą pavojų

Avatar

Paskelbta

data

Gydytojos rekomendacijos kaip elgtis alinančių karščių metu žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis 

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti –   jaučia oro trūkumą,  spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys.  Turinčių problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.   

„Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.  Tokiu laiku  sergantys hipertenzija jaučiasi žymiai blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Todėl kiekvienos vasaros pradžioje būtina kreiptis į savo gydytoją ir profilaktiškai išsitirti“, – sako  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.  Pasak jos,  vasarą ženkliai padaugėja žmonių skundų dėl sutrikusios širdies veiklos.  Dažniausiai tai susiję su skysčių organizme ženkliu sumažėjimu, kadangi daug jų netenkame karščių metu per odą. Be to,  tam turi įtakos padažnėjęs kvėpavimas. Todėl ypatingai svarbu vasarą gerti daug vandens.

Žmogaus organizmas reaguoja į karštį prakaitavimu. Tai apsauginė reakcija. O prakaitavimui organizmui reikalingas vanduo. Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežias spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį.  Svarbu neapsunkinti organizmo pernelyg dideliu skysčių kiekiu ir išvengti patinimo, todėl gėrimus reikia gerti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais.

„Jeigu žmogų kamuoja konkrečios sveikatos problemos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija arba širdies nepakankamumas,  karščių metu jam gali tinti kojos, o tai sukelia papildomą trombų susidarymo riziką. Trombozės simptomai – galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos. Šiuo atveju taip pat svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį, kad kraujas netaptų tirštas. Taip pat reikia vengti ilgai būti saulėje. Tai ne tik gali sukelti problemų odai, bet ir padidinti kraujospūdį ir padažninti pulsą“, – sako kardiologė.  

Anot Mildos Kovaitės, karščių metu ypatingai svarbu teisingai maitintis.  „Aišku, kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus, tačiau geriausia dieta širdžiai – Viduržemio jūros. Tai reiškia, kad dienos racione būtinai turi būti daržovės (ne mažiau nei 300-400 gramų), vaisiai, žuvis nors kartą per savaitę, iš mėsos produktų – jautiena arba vištiena, neriebūs pieno produktai, alyvuogių aliejus.  Tačiau, jei pacientui nustatytas inkstų nepakankamumas, reikia reguliuoti mitybą tokiu būdu, kad nebūtų vartojami produktai su dideliu kalio kiekiu (pavyzdžiui, bananai ir džiovinti vaisiai)“, – konstatuoja kardiologė.

Pagrindinis mitybos vasarą reikalavimas – maistas turi būti lengvas. Virškinimo procesas neturi sukelti organizmui papildomos apkrovos, kadangi šis jau kenčia nuo karščių. Todėl būtina vasarą sumažinti gyvulinių riebalų kiekį, atsisakyti rūkytų   ir konditerijos gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio ir kavos.

• Būtinas širdžiai kalio ir magnio atsargas, kurių organizmas netenka kartu su prakaitu, lengvai galima papildyti vartojant cukinijas, baklažanus, moliūgus, šviežias bulves,  brokolius. Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi. Jos turi žymiai daugiau vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose. Beje, daržovės aprūpina organizmą ne tik vertingomis medžiagomis, bet ir papildo skysčių atsargą (ypač agurkai, pomidorai, arbūzai).

• Iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios (pasižymi stipriomis antioksidantų savybėmis), abrikosai (aprūpina audinius deguonimi, raminančiai veikia širdį), avietės (skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams). Visos vasarinės uogos yra naudingos organizmui dėl didelio vitaminų bei mikroelementų kiekio bei medžiagų, užtikrinančių normalų širdies darbą.

•  Nereikia pamiršti, kad baltymai ir riebalai yra būtini širdies-kraujagyslių sistemai.   Vasaros meniu -neriebi mėsa (geriausia paukštiena arba triušiena), žuvis, kiaušiniai (1 vienetas per dieną),  neriebūs pieno produktai.  Iš riebalų geriausia vartoti tik augalinės kilmės aliejus.

•  Vasarą būtina mitybą papildyti natūraliomis medžiagomis, kurios padeda kovoti su padidinta trombozės rizika, stiprina kraujagysles bei kontroliuoja cholesterolio lygį kraujyje. Klinikiniai tyrimai Europoje, Azijoje bei JAV  parodė, kad  natokinazės fermentas (iš fermentuotų sojų) natūraliu būdu gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne.  Mokslininkų išvadose skelbiama, kad natokinazė mažina arterinį spaudimą sergantiems hipertenzija, ardo senus trombus ir neleidžia susidaryti naujiems ir venose, ir arterijose, ir kapiliaruose.  Komplekse su monokolinu K ir augaliniais ekstraktais šis fermentas kompleksiškai kontroliuoja cholesterolio lygį, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, trombozės, uždegiminių procesų kraujagyslėse, lėtina aterosklerozės procesą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė rekomenduoja vengti fizinės veiklos karščių metu, ypač saulėje. Tai leis sumažinti apkrovą širdžiai. Dirbti sode, sportuoti, eiti apsipirkti geriausia ryte ar vakare, kai oro temperatūra būna mažesnė.  Jei vis dėlto reikia išeiti iš namų karščių metu, nepamirškite kepurės nuo saulės, rinkitės lengvus drabužius iš natūralių audinių bei stengkitės daugiau būti pavėsyje.

Norint išvengti kraujagyslių spazmų, būtina kontroliuoti temperatūros režimą – negalima staigiai keisti šilumą į šaltį ir atvirkščiai. Temperatūrų skirtumas patalpose, kur veikia kondicionierius, ir lauke neturi būti didesnis nei 7-10 laipsnių Celsijaus.  Besimaudant jūroje ar kituose vandens telkiniuose  negalima staigiai nerti į vandenį, o reikia įeiti palaipsniui.  Rekomenduojama maudytis tik tuo atveju, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių Celsijaus. Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies-kraujagyslių sutrikimų mėgautis vandens procedūromis galima tik su palydovu, ypač jei ketinama plaukti didesnį atstumą.

„Svarbiausia nepamirškite vartototi gydytojo skirtų vaistų. Dauguma mano, kad poilsio metu vasarą savijauta bus geresnė, todėl apie tabletes galima laikinai pamiršti. Tokia nuomonė klaidinga ir gali sukelti pavojų Jūsų sveikatai. Fizinė apkrova – maudymąsis ar darbas sode aukštose temperatūrose ir saulėje gali sukelti rimtų pasekmių – hipertenzinę krizę, stenokardijos priepuolį, miokardo infarktą, todėl vasarą būtina ypatingai saugotis“, – įspėka M. Kovaitė.

Milda Kovaitė, 8 687 14431, el. p: Milda.Kovaite@santa.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019