Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kaip vaiko teisių gynėjai padeda buvusiems partneriams susitarti dėl bendravimo su vaikais?

Paskelbta

data

Šiandieninė skyrybų statistika verčia sunerimti vaiko teisių gynėjus. Skyrybų atveju ypatingai dažnai kyla ginčai dėl tolimesnio rūpinimosi atžalomis. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dažnai kreipiamasi dėl vieno iš tėvų trukdymo bendrauti su vaiku bei psichologinio poveikio vaikui darymo.

Daugiausiai ginčų kelia vaiko išlaikymo klausimas, o sudėtingiausios situacijos, kuomet tėvai pradeda manipuliuoti vaikais, siekdami paveikti kitą pusę.  Vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais nepaisant to, kur jie gyvena ir koks jų tarpusavio teisinis statusas. Tėtis ar mama, pas kurį gyvena vaikas, jo paties labui, neturėtų kliudyti kitam bendrauti su vaiku. Vaikui svarbūs abu tėvai ir tokiu elgesiu mes galime tik dar labiau jį įskaudinti.
   

Kviečia tėvus atsigręžti į vaikus

Atvejai, kuomet tėtis ar mama, dažniausiai gyvenantys atskirai nuo nepilnamečio vaiko, kreipiasi į Tarnybą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar teismo sprendimu nustatytos tvarkos nesilaikymo yra nuolatiniai. Pastebima, kad į Tarnybą dažniausiai kreipiasi skyrium gyvenantys tėvai (dažniausiai vaiko tėtis) dėl kito iš tėvų tendencingo trukdymo bendrauti su vaiku bei psichologinio poveikio vaikui darymo, dėl ko vėliau vaikas pats nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu arba mama.

Buvusiems partneriams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, globėjais ar įtėviais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikio bendrauti su jais abiem supratimą. Svarbu suprasti, kad tėvų konfliktai daro įtaką vaiko psichologinei būsenai. Vaiko teisių gynėjai nukreipia konsultuotis pas psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje, bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais, tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Tuo atveju, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, Tarnyba gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. Tarnyba atlieka svarbų vaidmenį tarpininkaujant bendravimo su vaikais klausimais iškilusiuose ginčuose tarp tėvų ir giminaičių.

Pagrindinė nuostata teisme – atsižvelgti į geriausius vaiko interesus

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja savo valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tarnybos teisininkai, atstovaudami vaikui civilinėse bylose, laikosi esminės nuostatos – atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Visuomet akcentuojama, kad turi būti sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką: priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, dalyvauti mokyklos ar darželio bendruomenės gyvenime, lydėti vaiką į lankomų būrelių pasirodymus, kartu leisti laisvalaikį ir pan. Siekiama, kad minimalus bendravimas būtų nustatomas tik išimtinais atvejais, kai dažnas bendravimas kenkia vaiko interesams.

Pasak teisininkų, bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas: telefonu ar internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.

Skyrybų bylų praktika rodo, kad daugiausiai ginčų kelia ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o vaiko išlaikymo dydžio klausimas. Kartu negyvenantys tėvai neretai nori mokėti kuo mažesnį išlaikymą. Tam, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprastai norisi kuo didesnio išlaikymo. Šiais atvejais „pareigų vienodumo“ klausimas labai išsiskiria ir rūpinimasis visais vaiko poreikiais lieka gyvenančiojo kartu su vaiku rūpesčiu.

Taip pat sudėtingos yra tos situacijos, kur abu tėvai turi savas ambicijas auginti ir vienodai bendrauti su vaikais. Tuomet pasitelkdami vaikus jie ima manipuliuoti ir kerštauti buvusiai antrajai pusei. Vaiko teisių gynėjai buvusiems partneriams primena, kad vaikų interesai yra aukščiau visų nesutarimų ir vien dėl jų gerovės verta gražiai susitarti dėl bendravimo tvarkos ir jos laikytis abiem pusėms.

Kasmet – vis daugiau besikreipiančiųjų

Siekiant įvertinti tarp tėvų ar vaiko giminaičių kylančių nesutarimų dėl bendravimo su vaikais mastą ir išieškoti efektyviausių pagalbos būdų, Tarnyba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio renka statistinę informaciją apie vaiko teisių apsaugos skyrių sudarytas laikinas bendravimo tvarkas ir asmenų konsultavimą dėl kylančių nesutarimų ir trukdymo vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų ar vaiko artimais giminaičiais, ar kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai.

2021 m. I pusmetį ir 2020 m. surinktais duomenimis nustatyta, kad dėl kylančių nesutarimų bendravimo su vaikais klausimais į Tarnybą kreipiasi vis daugiau žmonių. Per 2021 m. I pusmetį į Tarnybą kreipėsi 205 asmenys, iš kurių 87 atvejais padedant Tarnybos specialistams tėvams pavyko susitarti dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Per mėnesį į skyrių vidutiniškai kreipiasi nuo 1 iki 11 asmenų ir sudaroma nuo 1 iki 4 bendravimo tvarkų. Praėjusiais metais iš viso kreipėsi 448 asmenys, iš kurių 207 atvejais tėvams pavyko geranoriškai susitarti ir buvo sudaryti laikini susitarimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku. 2020 m. per mėnesį į kiekvieną vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių kreipėsi vidutiniškai nuo 1 iki 12 asmenų ir buvo sudaryta nuo 1 iki 6 laikinų bendravimo tvarkų.

Lyginant su 2019 m. duomenimis, aptariamais klausimais į kiekvieną vaiko teisių apsaugos skyrių per mėnesį kreipėsi nuo 2 iki 17 asmenų, buvo sudaryta nuo 1 iki 9 laikinų bendravimo tvarkų, viso buvo kreiptasi 351 kartą. Beveik kas antrą atvejį dalyvaujant bei tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriui, vaiko atstovams pagal įstatymą pavyko taikiai išspręsti ginčus dėl vaiko, t. y. susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimo ar įgyvendinimo.

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Teismo nutartis: septynios lūšys savininkui negrąžintos ir palikta aplinkosaugininkų skirta bauda

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose priimta nutartis, kuria teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimą dėl lūšių laikymo netinkamomis sąlygomis, neteisėtos prekybos lūšimis, žiauraus elgesio su gyvūnais ir saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Teismas S. P. skundo netenkino, todėl asmuo pagal aplinkosaugininkų nutarimą turės sumokėti 625 eurų baudą ir konfiskuotos neteisėtai ir netinkamai laikytos lūšys.

„Laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai. Gyvūnai buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti nesilaikant nustatytų reikalavimų, – sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė. – Lūšys buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl jomis turėjo būti pasirūpinta. Lūšys įrašytos į saugomų gyvūnų sąrašą, todėl minėtų gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.“

Anot teisėjos S. Rozgaitės, Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, o asmens skundas netenkinamas. Pagal aplinkosaugininkų nutarimą S. P.  buvo skirta 625 eurų bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – laukinių gyvūnų (septynių lūšių) konfiskavimas.

S. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų padarymą: neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, t. y. lūšys buvo laikomos neturint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą; už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą.

Teismo vertinimu, S. P. kaltė dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo padarymo yra įrodyta. Viešas lūšių eksponavimas už atlygį ir siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą. Nors S. P. ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau tokiam veiksmui yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio asmuo neturėjo. S. P. teiginius, kad ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja bendrovei, kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį ir dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys tokių dokumentų neturėjo. Asmuo nepranešinėjo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Teismo įvertinta, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų.

S. P. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir gyvūnų kankinimo taip pat yra įrodyta. Pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą nebuvo laikomasi gyvūnų laikymo teisės aktų: nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro. Aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 m2. 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Per teismo posėdį S. P. teigė, kad lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.

Teismas daro išvadą, kad S. P. nesirūpino gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti. Tai yra žiaurus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimas, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Teismas pažymi, kad net ir po patikrinimo S. P. nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Protokolo surašymo metu viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba.

S. P. tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų. Administacinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas akcentavo, kad gyvūnų konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pas S. P. buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d., papildoma apžiūra atlikta 2020 m. lapkričio 7 d., per kurią buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės. Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galimai neteisėtai laikomų ir / ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.

Nors S. P. ir nesutinka, kad yra padaręs administracinius nusižengimus, teismo posėdyje teigė, jog pas jį anksčiau nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, lūšys buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, buvo teikiamos ataskaitos apie laikomas lūšis, tačiau, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina S. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Pareigūnai ieško radviliškiečių gyvenimą pastaruoju metu nuolat trikdžiusio asmens

Paskelbta

data

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai ieško 39 metų ilgai po užsienį klajojusio ir ten savo nusikalstama veika problemų kėlusio Radviliškio gyventojo Valdemaro Baravyko, kuris, sugrįžęs į gimtinę, pastaraisiais metais ramybę ėmė drumsti Radviliškio gyventojams. Už vagystes ir viešosios tvarkos pažeidimus jis daug kartų teistas Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.

Sugrįžęs į Lietuvą, vyras nusikalstamas veikas vykdė čia. 2021 metais jam buvo pradėti net 6 ikiteisminiai tyrimai – dėl plėšimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir 4 dėl vagysčių. Teismas jam vis skirdavo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Šio vyro vagysčių objektas – ne tik daiktai, bet ir gyvos būtybės. Štai balandį jis net du kartus buvo pavogęs vienos radviliškietės šunį. Balandžio 11-osios ankstų rytą Žemaitės g. gyvenanti moteris pamatė, kad išlaužti voljero varteliai ir jame nebėra trejų metų labradoro retriverio. Šuns vagystę atskleisti pavyko nesunkiai, nes naktį mieste dirbę Radviliškio pareigūnai buvo atkreipę dėmesį į grupelę asmenų, tarp kurių buvo  nuolat įvairius teisėtvarkos pažeidimus darantis, todėl  jiems gerai pažįstamas Valdemaras Baravykas, kuris su pavadžiu vedėsi nemažą šunį, pagal požymius panašų į pavogtąjį. Po savaitės, naktį, to paties gyvenamojo namo šeimininkė  išgirdo įtartinus garsus kieme. Pažvelgusi pro langą, pamatė, kad jos šuns vėl nebėra, o voljero durys atlapotos. Įtarimas krito vėl ant to paties asmens. Ir jis pasitvirtino. Šeimininkė savo augintinį atgavo, o V.Baravykui pareikšti įtarimai dėl dviejų šuns vagysčių. Už tai teismas vyrui skyrė vienerius metus laisvės apribojimo su  nurodytais įpareigojimais.  Vyrui tokia bausmė proto neįkrėtė ir Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnams teko toliau  tirti įvairias nusikalstamas veikas, kurių autoriumi pasirodydavo besąs tas pats Valdemaras Baravykas.

Vasarą jam buvo paskelbtas teismo nuosprendis  už vasario 15 d. įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą viename Radviliškio prekybos centre. Čia jis su draugeliu teisėsaugos dėmesio sulaukė dėl chuliganiško elgesio. Neblaivus vyras įvairiais necenzūriniais žodeliais iškoneveikė apsaugininką, mosuodamas bokso pirštinėmis apmautomis rankomis  taikėsi jį smūgiuoti. Įsismarkavęs  į darbą paleido ne tik rankas, bet ir kojas – spardė parduotuvės krepšelius, sieną, vaikų atrakcijai skirtą žaislinį arklį. Už tai teismas jam skyrė 20 parų arešto. Tačiau likimas radviliškiečiui buvo palankus. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje tuo metu nebuvo laivų vietų arešto bausmei atlikti,  su  nuteistuoju buvo pasirašyta sutartis, kad jis bausmės atlikti atvyks rugsėjo 6 d. Tačiau vyras nei tą, nei kitą dieną, nei po mėnesio atvykti nesiteikė. Todėl šiomis dienomis jam pradėtas dar vienas, jau septintas šiemet,  ikiteisminis tytrimas – dėl vengimo atlikti arešto  bausmę. O areštas jau pailgėjo iki 40 dienų, nes rugsėjo pabaigoje teismas jam skyrė dar 20 parų arešto už tai, kad birželį jis  iš vieno namo kiemo pagrobė rankšluostį bei pledą ir pasikėsinimo pagrobti  neįgaliojo vežimėlį.

Slapstydamasis nuo bausmės atlikimo šis radviliškietis sugebėjo padaryti dar vieną nusikalstamą veiką. Jis įtariamas vagyste iš gyvenamojo namo. Kęstučio g. gyventojas kreipėsi į policiją, kad  spalio 6-osios vidurnaktį pas jį su dviem draugeliais atėjo minėtas asmuo ir pagrobė  kambaryje buvusį televizorių HISENSE SMART.

V. Baravykas  laukia dar vieno teismo sprendimo – už sausio 21 d. įvykdytą plėšimą. Nuo jo ir kartu su juo buvusio asmens nukentėjo 60-metis vyras, ankstų rytą automobiliu važiavęs namo. Kai du gatve ėję vyrai jo automobilį apmėtė sniego gniūžtėmis, susinervinęs vairuotojas išlipo lauk ir pamėgino gauti atsakymą į klausimą: „Ką darote?“. Atsakymo sulaukė kastuvo ir rankų smūgiais į galvą. Po suduotų smūgių radviliškietis nugriuvo ant žemės, o jį užpuolę asmenys įlindo į automobilį, paėmė ten buvusį krepšį su maisto dėžute, akiniais, vaistais bei kitais daiktais, ir pasišalino.

Jei kas žinote Valdemaro Baravyko buvimo vietą, susisiekite su Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja Meilute Kubiliene telefonu (8 655) 28930 arba parašykite elektroniniu paštu paštu meilute.kubiliene@policija.lt.

Filmuotą medžiagą apie V.Baravyko šėliojimą parduotuvėje rasite čia: https://youtu.be/hAC83PFepn8

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi