Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Kaip opozicija „prapylė“ komitetą

Avatar

Paskelbta

data

Politikoje būtina išmintis. Jei nuoširdžiai siekiama atstovauti visų interesams. Nors užtenka ir gudrumo. Jei atstovaujama siauriems interesams. Demokratinėmis vertybėmis paremtose politinėse sistemose politikai dirba pozicijoje arba opozicijoje.

Karti tiesa, bet Radviliškyje politiniame lygmenyje opozicijos kaip ir nėra. Du pirmą kadenciją dirbantys Tarybos nariai atvirai priešinasi mero ir jo aplinkos veiksmams, labiau primenantiems autoritarinio valdymo metodus. Bet perstumdžius postų kėdes ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, vieno svarbiausio Tarybos komitetų – Biudžeto – valdymas atiteko būtent „nepaklusniajam“ E. Martynkinui. Tad nepaisydamas viršenybės  teisės, meras be skrupulų netikėtu manevru susigrąžino „nuklydusį“ komitetą į savo įtakos sferą.

Politikas tapo medikų vadovu
Anksčiau Biudžeto komitetui vadovavęs V. Smalinskas klusniai vykdė konservatorių partijos Radviliškio skyriaus pirmininko nurodymus. Kur reikėjo, ten paspaudė. Ko paprašė, tuo domėjosi. Bereikalingų nepatogumų kėlimas jam buvo tapusi antrąja profesija. Vėliau paaiškėjo, kam visa tai buvo daroma. Nors ne mažiau kaip porą metų neigė, jog numatyta ligoninės direktoriaus kėdė būtent jam, V.Smalinskas neva apsisprendė neseniai. Tiesa, komentuodamas pasirinkimą aiškino, jog jo labai prašė. Kas ir kiek laiko „maldavo“ nepakeičiamąjį dirbti ligoninėje, net neturinčio medicininio išsilavinimo, nenurodė. Ir konkursą laimėjo. Aišku, savų dėka. Teismas dar spręs, ar pakankamai „pigių malkų“ ieškotojas iš „Sodros“ sistemos turėjo kvalifikacijos kandidatuoti konkurse. Taigi  V.Smalinskui „nusispjovus“ ant rinkėjų jam suteikto mandato, atsilaisvino įtakinga politinė vieta.

Komiteto kontrolę perėmė pavaduotojas
Tikrai ne vasaros karštis privertė gerokai paprakaituoti tiek merą A.Čepononį, tiek jo pavaduotoją K.Augulį. Neapskaičiavo lojalaus „leitenanto“ perrokiravimo kainos, kai už komiteto vairo stojo pirmininko pavaduotojas E.Martynkinas. Tarybos darbo reglamentas numato, kad nesant pirmininkui komitetui vadovauti privalo pavaduotojas. Esame anksčiau rašę, kaip komiteto posėdyje meras su vicemeru buvo „nuleisti ant žemės“ už savivaliavimą. Tai labai nepatiko rajoną ne vieną kadenciją valdančiam A. Čepononiui. Tuomet jis nurijo itin karčią piliulę, be to, skirtingai nuo nesugebančio susivaldyti pavaduotojo, nesivėlė į atvirą konfrontaciją. Neabejotinai jo galvoje jau sukosi mintys apie „keršto“ planą – tokio charakterio asmeniui nepriimtina, kad pavaldinių akivaizdoje būtų pažemintas. Nežinia, kiek įtakos turėjo atostogos, bet jų buvo ne vienos ar dvejos. Tada sugalvotas gudriai suktas planas tokiu pačiu būdu, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis ir būtinai pavaldiniams matant „susigrąžinti“ komitetą į savo rankas. Visa tai padaryta pačiu grubiausiu būdu – nusišluosčius kojas į teisę ir jos viršenybę.

Kontrolė susigrąžinta be didesnių problemų
Planas suveikė lyg tiksliai sureguliuotas šveicariškas laikrodis. Visuomenė tarsi iš anksto buvo informuota apie posėdžio darbotvarkę ir jai vadovausiantį komiteto pirmininko pavaduotoją E.Martynkiną. Gyventojai ir prašymus adresavo jam. Bet viskas pasisuko (ne)tikėta linkme. Operacijai „Perimk komitetą“ vadovavo pats meras. A.Čepononis, jis informavo susirinkusius narius, jog ne E.Martynkinas pradės posėdį, o jis pats! Paprašytas nurodyti, kokiu pagrindu tai darantis, nekaltu veidu mestelėjo sparnuotą frazę „reglamentu, kurį patys priėmėte ir kuris viešai prieinamas“. Spaudžiamas į kampą argumentais dėl neteisėtų veiksmų, jis išlėkė iš salės, į kurią sugrįžo, matyt, pasikonsultavęs su žinomiausiu administracijos juristu A.Matuzevičiumi. Nežinia, kaip konsultacijos pasibaigė, bet niekas nepasakė, jog vietos savivaldos įstatymo 20 str. nurodyta, kad meras negali būti komitetu nariu. Taigi apie vadovavimą komitetui, kad ir laikiną, negalėjo būti nei kalbos. Gal ir pernelyg stipriai palygintina, bet meras pasielgė taip pat, kaip Putinas su Krymu. Nustebusio pasaulio akivaizdoje akiplėšiškumas ir neigimas atsipirko, o vėliau niekas taip ir nebemėtė iššūkio atstatyti viską į savo vietas. Tad perskaitė potvarkį, su kuriuo nebuvo supažindinęs komiteto. O kam? Juk dėl neteisėtų veiksmų jį rajone tik vienas žmogus kviečiasi į teismo salę.

Kur opozicija? Kokia opozicija…
Biudžeto komitetas yra būtent tas, kur dar realią galią turėtų opozicija. Aišku, jei veiktų kaip vienas stiprus kumštis. Deja. Tikrai ne sutapimas, bet merui itin reikalingu metu atostogauja 70 – metis Tarybos narys „valstietis“ Jonas Povilaitis. Be to, jo darbo vieta Savivaldybės įmonėje, tad šiaip ar taip nebūtų drįsęs prieštarauti, kad ir neteisėtoms, machinacijoms. Labai nustebino ir „darbiečio“ Jurgio Baublio elgesys. Jis nedvejodamas balsavo už mero pateiktą Kęstučio Dainiaus kandidatūrą. „Darbietis“ savo pasirinkimą teisino tuo, kad neva K.Dainius tikrai leis plačiau padiskutuoti nei  V.Smalinskas ar E.Martynkinas. Pasirodo, mero potvarkyje įvardintas pasirinkimas jau 20 – tas konservatorių rinkiminiame sąraše esantis gydytojas iš Šiaulių ligoninės ir kuris surinko vos 281 rinkėjų prioritetinių balsų (priminsime, kad rajone daugiau nei 30 000 rinkėjų). Nenustebkite, kad gydytojas pats balsavo už save. Kam ten nusišalinti, o gal kas jį taip „pamokė“. Juk nebuvo galima leisti surizikuoti tokia „smulkmenėle“ kaip opozicijos prabudusi „sąžinė“. Totali kontrolė ir griežta veiksmų vertikali seka nesilaikant teisės viršenybės principo tikrai yra arčiau rytų despotų elgsenos nei vakarietiškos demokratijos modelio. Kodėl opozicija tyli, klausti nereikia. Bet kodėl meras neatlieka įstatymais pavestų pareigų laiku ir tinkamai – jau rimtesnis klausimas. Kam skubėti su Biudžeto komiteto pirmininko paskyrimu, jei dvejus metus Kultūros komitete nebuvo pavaduotojo!? Teikti komiteto pirmininko pavaduotojo kandidatūrą yra mero prerogatyva, bet A.Čepononis ilgai nematė reikalo jos vykdyti.

„Teikė, nes turiu procedūrų patirties“
Tokiais žodžiais atsakė naujasis komiteto pirmininkas K.Dainius, pasiteiravus, kodėl būtent jį meras teikė komitetui. Paklaustas, kokią viziją turintis kaip vietos savivaldos politikas, kokių tikslų sieks, kaip atstovaus gyventojų interesams, gydytojas tik dar kartą pakartojo, jog komiteto pirmininko duonos yra ragavęs ankstesnėse kadencijose, todėl meras jį teikė. Kokią naudą duos rajono gyventojams jo turima procedūrinė patirtis, senasis „naujokas“ nieko aiškaus taip ir nesugebėjo atsakyti. Kaip galėjo atsitikti, kad neturintis teisės vadovauti laikinai perėmė vadovavimą komitetui  į savo rankas, taip ir nebuvo atsakyta.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019