Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Kaip opozicija „prapylė“ komitetą

Avatar

Paskelbta

data

Politikoje būtina išmintis. Jei nuoširdžiai siekiama atstovauti visų interesams. Nors užtenka ir gudrumo. Jei atstovaujama siauriems interesams. Demokratinėmis vertybėmis paremtose politinėse sistemose politikai dirba pozicijoje arba opozicijoje.

Karti tiesa, bet Radviliškyje politiniame lygmenyje opozicijos kaip ir nėra. Du pirmą kadenciją dirbantys Tarybos nariai atvirai priešinasi mero ir jo aplinkos veiksmams, labiau primenantiems autoritarinio valdymo metodus. Bet perstumdžius postų kėdes ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, vieno svarbiausio Tarybos komitetų – Biudžeto – valdymas atiteko būtent „nepaklusniajam“ E. Martynkinui. Tad nepaisydamas viršenybės  teisės, meras be skrupulų netikėtu manevru susigrąžino „nuklydusį“ komitetą į savo įtakos sferą.

Politikas tapo medikų vadovu
Anksčiau Biudžeto komitetui vadovavęs V. Smalinskas klusniai vykdė konservatorių partijos Radviliškio skyriaus pirmininko nurodymus. Kur reikėjo, ten paspaudė. Ko paprašė, tuo domėjosi. Bereikalingų nepatogumų kėlimas jam buvo tapusi antrąja profesija. Vėliau paaiškėjo, kam visa tai buvo daroma. Nors ne mažiau kaip porą metų neigė, jog numatyta ligoninės direktoriaus kėdė būtent jam, V.Smalinskas neva apsisprendė neseniai. Tiesa, komentuodamas pasirinkimą aiškino, jog jo labai prašė. Kas ir kiek laiko „maldavo“ nepakeičiamąjį dirbti ligoninėje, net neturinčio medicininio išsilavinimo, nenurodė. Ir konkursą laimėjo. Aišku, savų dėka. Teismas dar spręs, ar pakankamai „pigių malkų“ ieškotojas iš „Sodros“ sistemos turėjo kvalifikacijos kandidatuoti konkurse. Taigi  V.Smalinskui „nusispjovus“ ant rinkėjų jam suteikto mandato, atsilaisvino įtakinga politinė vieta.

Komiteto kontrolę perėmė pavaduotojas
Tikrai ne vasaros karštis privertė gerokai paprakaituoti tiek merą A.Čepononį, tiek jo pavaduotoją K.Augulį. Neapskaičiavo lojalaus „leitenanto“ perrokiravimo kainos, kai už komiteto vairo stojo pirmininko pavaduotojas E.Martynkinas. Tarybos darbo reglamentas numato, kad nesant pirmininkui komitetui vadovauti privalo pavaduotojas. Esame anksčiau rašę, kaip komiteto posėdyje meras su vicemeru buvo „nuleisti ant žemės“ už savivaliavimą. Tai labai nepatiko rajoną ne vieną kadenciją valdančiam A. Čepononiui. Tuomet jis nurijo itin karčią piliulę, be to, skirtingai nuo nesugebančio susivaldyti pavaduotojo, nesivėlė į atvirą konfrontaciją. Neabejotinai jo galvoje jau sukosi mintys apie „keršto“ planą – tokio charakterio asmeniui nepriimtina, kad pavaldinių akivaizdoje būtų pažemintas. Nežinia, kiek įtakos turėjo atostogos, bet jų buvo ne vienos ar dvejos. Tada sugalvotas gudriai suktas planas tokiu pačiu būdu, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis ir būtinai pavaldiniams matant „susigrąžinti“ komitetą į savo rankas. Visa tai padaryta pačiu grubiausiu būdu – nusišluosčius kojas į teisę ir jos viršenybę.

Kontrolė susigrąžinta be didesnių problemų
Planas suveikė lyg tiksliai sureguliuotas šveicariškas laikrodis. Visuomenė tarsi iš anksto buvo informuota apie posėdžio darbotvarkę ir jai vadovausiantį komiteto pirmininko pavaduotoją E.Martynkiną. Gyventojai ir prašymus adresavo jam. Bet viskas pasisuko (ne)tikėta linkme. Operacijai „Perimk komitetą“ vadovavo pats meras. A.Čepononis, jis informavo susirinkusius narius, jog ne E.Martynkinas pradės posėdį, o jis pats! Paprašytas nurodyti, kokiu pagrindu tai darantis, nekaltu veidu mestelėjo sparnuotą frazę „reglamentu, kurį patys priėmėte ir kuris viešai prieinamas“. Spaudžiamas į kampą argumentais dėl neteisėtų veiksmų, jis išlėkė iš salės, į kurią sugrįžo, matyt, pasikonsultavęs su žinomiausiu administracijos juristu A.Matuzevičiumi. Nežinia, kaip konsultacijos pasibaigė, bet niekas nepasakė, jog vietos savivaldos įstatymo 20 str. nurodyta, kad meras negali būti komitetu nariu. Taigi apie vadovavimą komitetui, kad ir laikiną, negalėjo būti nei kalbos. Gal ir pernelyg stipriai palygintina, bet meras pasielgė taip pat, kaip Putinas su Krymu. Nustebusio pasaulio akivaizdoje akiplėšiškumas ir neigimas atsipirko, o vėliau niekas taip ir nebemėtė iššūkio atstatyti viską į savo vietas. Tad perskaitė potvarkį, su kuriuo nebuvo supažindinęs komiteto. O kam? Juk dėl neteisėtų veiksmų jį rajone tik vienas žmogus kviečiasi į teismo salę.

Kur opozicija? Kokia opozicija…
Biudžeto komitetas yra būtent tas, kur dar realią galią turėtų opozicija. Aišku, jei veiktų kaip vienas stiprus kumštis. Deja. Tikrai ne sutapimas, bet merui itin reikalingu metu atostogauja 70 – metis Tarybos narys „valstietis“ Jonas Povilaitis. Be to, jo darbo vieta Savivaldybės įmonėje, tad šiaip ar taip nebūtų drįsęs prieštarauti, kad ir neteisėtoms, machinacijoms. Labai nustebino ir „darbiečio“ Jurgio Baublio elgesys. Jis nedvejodamas balsavo už mero pateiktą Kęstučio Dainiaus kandidatūrą. „Darbietis“ savo pasirinkimą teisino tuo, kad neva K.Dainius tikrai leis plačiau padiskutuoti nei  V.Smalinskas ar E.Martynkinas. Pasirodo, mero potvarkyje įvardintas pasirinkimas jau 20 – tas konservatorių rinkiminiame sąraše esantis gydytojas iš Šiaulių ligoninės ir kuris surinko vos 281 rinkėjų prioritetinių balsų (priminsime, kad rajone daugiau nei 30 000 rinkėjų). Nenustebkite, kad gydytojas pats balsavo už save. Kam ten nusišalinti, o gal kas jį taip „pamokė“. Juk nebuvo galima leisti surizikuoti tokia „smulkmenėle“ kaip opozicijos prabudusi „sąžinė“. Totali kontrolė ir griežta veiksmų vertikali seka nesilaikant teisės viršenybės principo tikrai yra arčiau rytų despotų elgsenos nei vakarietiškos demokratijos modelio. Kodėl opozicija tyli, klausti nereikia. Bet kodėl meras neatlieka įstatymais pavestų pareigų laiku ir tinkamai – jau rimtesnis klausimas. Kam skubėti su Biudžeto komiteto pirmininko paskyrimu, jei dvejus metus Kultūros komitete nebuvo pavaduotojo!? Teikti komiteto pirmininko pavaduotojo kandidatūrą yra mero prerogatyva, bet A.Čepononis ilgai nematė reikalo jos vykdyti.

„Teikė, nes turiu procedūrų patirties“
Tokiais žodžiais atsakė naujasis komiteto pirmininkas K.Dainius, pasiteiravus, kodėl būtent jį meras teikė komitetui. Paklaustas, kokią viziją turintis kaip vietos savivaldos politikas, kokių tikslų sieks, kaip atstovaus gyventojų interesams, gydytojas tik dar kartą pakartojo, jog komiteto pirmininko duonos yra ragavęs ankstesnėse kadencijose, todėl meras jį teikė. Kokią naudą duos rajono gyventojams jo turima procedūrinė patirtis, senasis „naujokas“ nieko aiškaus taip ir nesugebėjo atsakyti. Kaip galėjo atsitikti, kad neturintis teisės vadovauti laikinai perėmė vadovavimą komitetui  į savo rankas, taip ir nebuvo atsakyta.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019