Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kaimo plėtros parama siekiama strateginių tikslų

Avatar

Paskelbta

data

Martynas Laukaitis, žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius, ne kartą įsitikino: naudotis programos parama tikrai verta.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimas pratęstas dar dvejiems metams, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Programa siekiama, kad žemės ūkio sektorius būtų grindžiamas inovacijomis, būtų tvarus teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui ir atsparus jo kaitai. Pasak paramos gavėjų, ši programa leido modernizuoti veiklą, plėsti veiklos sritis, sėkmingai įdiegti inovacijas ir tapti konkurencingais rinkos žaidėjais.

Investuoja į inovatyvias technologijas

Pasak pareiškėjų, KPP parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis pasakojo, kad tuo, jog naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama verta, jau įsitikino ne kartą.

Pašnekovas teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Šiam verslininkui jau pavyko įrengti daržovių sandėliavimo aikštelę, įsigyti pažangią palečių krovimo įrangą. Dėl to, kaip pašnekovas tikina, galima krauti iki 35 maišų per minutę. „Kadangi tai jau penktas ar šeštas projektas paramai gauti, baimės nebeliko jokios. Vienas esminis patarimas – žmogus turi žinoti, ko tiksliai nori. Jeigu žmogus, kuris kreipiasi dėl paramos, tiksliai supranta, koks jo siekiamas rezultatas, viskas bus gerai“, – patikina M. Laukaitis. Anot jo, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginančio ūkininko, KPP parama padeda nuolat investuoti į inovatyvias technologijas. Taip jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius.  Ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. M. Laukaitis neslepia, kad šie sprendimai – dar ne pabaiga – norint plėsti ir vystyti veiklą, būtina didinti daržovių rūšiavimo ir sandėliavimo patalpas.

Atranda naujas perspektyvias kryptis

Paukščių skerdyklai statyti žemės ūkio bendrovė „Delikatesas“, viena seniausių mėsos perdirbimo įmonių Šiaurės Lietuvoje, parengusi projektą „Mėsos perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas“ ir pagal KPP priemonėsInvesticijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkioproduktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, sulaukė 4 mln. eurų paramos. Tai sudarys apie 34 proc. visų bendrovės investicijų į naują cechą. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama atveria naujas galimybes ir leidžia didinti mėsos perdirbimo konkurencingumą. Patys nebūtume pajėgūs tiek investuoti“, – akcentuoja bendrovės pirmininkas Ričardas Milkintis.

Joniškio rajone jau kyla moderni, viena didžiausių Lietuvoje paukščių skerdyklų. Statomi ir gamybinis bei sandėliavimo pastatai.

Skerdykloje planuojama pagaminti 30 tūkst. tonų paukštienos per metus. Didžiąją jos dalį ketinama eksportuoti. Paukščių skerdyklai pradėjus veikti bendrovėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų.

Vykdant ūkinę veiklą, ketinama skersti ir apdoroti apie 13 mln. 248 tūkst. paukščių per metus (per parą – 48 tūkst. broilerių). „Apskaičiavome, kad per metus mūsų grupės paukštynuose bei ūkininkų ūkiuose išauginama apie 19 mln. paukščių. Tad paukščių skerdykla – nauja perspektyvi kryptis“, – pabrėžia R. Milkintis.

Gyvi paukščiai bus atgabenami į skerdyklą konteineriuose ar dėžėse. Vienoje transporto priemonėje bus atvežama 6000 vnt. paukščių, t. y. vienai technologinių linijų darbo valandai reikiamas kiekis. Visiškai apdorojus paukštį bus gaunama 59,2 proc. atvėsintos vištienos, 7,8 proc. subproduktų ir 33 proc. atliekų.

Modernizuoja ūkius

KPP lėšos leidžia modernizuoti ūkius taip, kad pasiekiamas pats aukščiausias europinis lygis. Daugiausia KPP lėšų skirta veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (447 297 415 Eur).

Štai šia paramos priemone pasinaudojęs Ignalinos rajone ūkininkaujantis Petras Sveikauskas vykdė projektą „Ūkininko Petro Sveikausko žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir įsigijo ne tik naują kombainą „New Holland“, bet ir papildomų padargų. Beveik 130 ha savo žemės dirbantis, be to, nuomojantis apie 80 arų valstybinės žemės ir beveik 10 ha iš privačių asmenų ūkininkas džiaugiasi, kad su nauja technika darbas nepalyginamai lengvesnis: visiškai kitoks žemės įdirbimas, sėja, trąšų panaudojimas, todėl, kad viskas kompiuterizuota. „Naujo kombaino net neverta lyginti su mano senuoju – į priekį išvažiuoja ir pjaunamoji, ir pjovėjai, nieko nereikia perkabinti – viskas viename, viskas automatizuota“, – naudas, gautas įsisavinant  KPP paramą, vardijo žemdirbys.

Lėšos pereinamajam laikotarpiui

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa – tai pagrindinis praėjusių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinis veiklos instrumentas. Jos biudžetas siekia 2,1 mlrd. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, skirtų ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams, ir jauniesiems ūkininkams, ir kaimo bendruomenėms, ir aplinkos apsaugai. Programos priemonių įgyvendinimas leidžia skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, kuriant ir remiant užimtumą.

Kiekviena KPP priemonė kryptingai ir tikslingai taikyta tam tikrai kaimo žmonių daliai, siekiant labai konkrečių rezultatų. Investicinė parama skirta tiems ūkiams, kurie pajėgūs augti ir įgyvendinti investicinius projektus, taikyti inovacijas.

NMA duomenimis, kol kas patvirtinta KPP paramos suma – 1,8 mlrd. Eur. Tai sudaro 87 proc. visų programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininko Vytauto Buivydo, šios lėšos iš esmės yra skirtos mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, gerinti infrastruktūrą, kad kaimo žmogui būtų patogiau ir mieliau gyventi kaimo vietovėje, užsiimti ūkine veikla.

Dvejais metais pratęsus KPP įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai skirti 434,2 mln. Eur.  2021 m. skiriama 238,7 mln. Eur, o 2022 m. – 195,5 mln. Eur, tad  ūkininkai ir kiti ūkio subjektai turės galimybę ir toliau kreiptis paramos. Atsižvelgiant į sunkumus dėl COVID-19 sukeltos krizės, 2021–2022  m. yra skirta papildomai lėšų ir ES ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) – 139,9 mln. Eur. Šiems metams skirta 41,4 mln. Eur, o ateinantiems – 98,5 mln. Eur. 

Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2021 metais grafiką galite rasti čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7b7400c055df11eba1f8b445a2cb2bc7/asr

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užs. Nr. 21

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

III Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas ,,Muzikuojantys berniukai”

Avatar

Paskelbta

data

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos organizuojamas III tarptautinis konkursas „Muzikuojantys berniukai“, įvyko šių metų kovo 26 d.

Konkursas sulaukė net 78 dalyvių iš daugelio Lietuvos (Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Varėnos, Kretingos, Kauno, Radviliškio, Šiaulių, Švenčionių r., Druskininkų, Raseinių) bei Latvijos (Liepojos, Rygos, Malpils, Jekabpils) miestų. Sudėtingomis karantino sąlygomis – tai didelis pasiekimas ir konkurso populiarumo bei reikalingumo patvirtinimas.

Kaip ir daugelis šiuo metu organizuojamų renginių, konkursas vyko nuotoliniu būdu (klausomi ir vertinami konkurso dalyvių vaizdo įrašai). Svarbu paminėti, kad ne tik įrašų darymas, bet ir visas mokymo procesas jau beveik pusę metų tęsiasi tik per nuotolį. Šiandien dažnai vartojamas terminas „nuotolis“, įvairiose veiklose turi ir skirtingą prasmę, ir nevienodas tikslo siekimo galimybes. Praktiniame muzikos atlikimo mokyme – tai neįtikėtinas iššūkis. Ką reiškia nuotolinis darbas muzikos meno bei muzikos instrumento įvaldymo mokyme, kai svarbu ne tik žinių ir informacijos perteikimas (kuris, žinoma vyksta lėčiau ir sunkiau), bet ir daug kitų, specifinių profesinių dalykų: atidus klausymas, aiškus girdėjimas, kūno padėtis ir laisvumas grojimo metu, judesių tikslumas, muzikos pojūtis, emocija, energija ir kt. Visa tai perteikti (ir mokytojui, ir mokiniui), kai skiria ekranas, išties sudėtingas iššūkis, tad, visi jį priėmę ir sugebėję pasiekti gero rezultato, verti didžiulės pagarbos ir dėkingumo žodžių: konkurso dalyviams už jų savarankiškumą, užsispyrimą, darbštumą, norą muzikuoti; mokytojams už išradingumą, kūrybingumą, ištvermę, rūpestį, meilę vaikams ir muzikai.

 Laisvai pasirinktą konkurso dalyvių programą skirtingose amžiaus grupėse (bendras dalyvių amžius 6 – 18 metų) vertino dvi tarptautinės žiuri komisijos: pianistų – pirmininkas Latvijos muzikos akademijos profesorius Normuds Viksne, nariai profesorius Rokas Zubovas ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Biruta Vaišienė; stygininkų (smuikininkų ir violončelininkų) – pirmininkė Sandra Grinberga (Latvija), narės LMTA lektorė, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, S. Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Kristina Kupšienė ir Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Liuda Kuraitienė. Dalyvių pasirodymai (vaizdo įrašai) pagal surinktų balų skaičių buvo įvertinti laureatų (1, 2, 3 vietos) bei diplomantų vardais.

Radviliškio muzikos mokyklą jau nebe pirmą kartą šiais metais įvairaus lygio konkursuose atstovavo mokytojo Ryčio Borusevičiaus IV klasės mokinys Augustas Kazakėvič. Jei prieš du metus apskritai pirmą kartą dalyvaudamas tokio aukšto lygio kaip  „Muzikuojantys berniukai“ konkurse, Augustas laimėjo III vietos laureato vardą, tai šių metų konkurse jaunasis pianistas tapo  II vietos laureatu.

             Sveikiname nugalėtojus ir linkime naujų kūrybinių pasiekimų!

Skaityti daugiau

Aktualijos

Policija prašo atpažinti moterį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą  dėl sukčiavimo. Internetiniame tinklalapyje moteris, pasivadinusi „Gettry“, iš pardavėjos  apgaule išviliojo  striukę, kurios vertė – 170 eurų. Kovo 1 d. Šiauliuose, Aido g., prie prekybos centro „Akropolis“, užfiksuota moteris, įtariama, atsiimanti  išviliotąją striukę. Atpažinusius ją gyventojus  prašytume paskambunti tyrėjui Artūrui Augiu telefonais (8 700) 61490, (8 686) 44630 arba parašyti elektroniniu paštu arturas.augys@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi