Baisogalos stadiono istorija Radviliškio rajone ir toliau kelia klausimų. Nors projektui jau skirti šimtai tūkstančių eurų, statybų aikštelėje realaus judėjimo gyventojai vis dar nemato. Tuo metu kituose miestuose panašūs projektai vyksta net ir žiemą.
Apie tai redakcijai pranešė ir nuotrauka pasidalijo skaitytojai. Jie atkreipė dėmesį į akivaizdų kontrastą – Šiauliuose stadiono statybos darbai vyksta net ir esant sniegui, o Baisogaloje statybų aikštelėje vyrauja tyla. Skaitytojų atsiųstoje šių metų kovo pradžioje Šiaulių miesto pietiniame mikrorajone, šalia „Romuvos“ progimnazijos darytoje nuotraukoje aiškiai matyti vykstantys naujo stadiono įrengimo darbai.
„Kai kitur stadionai statomi ir žiemą, o čia jau metus girdime tik pasiteisinimus apie orą, kyla paprastas klausimas – ar tikrai problema yra oras, ar sprendimai“, – svarsto į redakciją kreipęsi skaitytojai.
Milijoninis projektas ir lėti tempai
Priminsime, kad Baisogalos gimnazijos stadiono rekonstrukcijos projekto vertė daugiau nei 2,2 milijono eurų. Ši suma įtvirtinta 2024 m. pabaigoje pasirašytoje rangos sutartyje.
Tačiau realūs finansavimo tempai kol kas atrodo gerokai kuklesni. Savivaldybės duomenimis, 2025 metais darbams išleista apie 260 tūkst. eurų, o 2026 metų biudžete numatyta tik 200 tūkst. eurų.
Tokie skaičiai leidžia daryti paprastą aritmetinę išvadą, jei finansavimo tempai nesikeis, stadiono statyba gali užsitęsti beveik dešimtmetį.
Kur dingo darbai?
Apie stadiono projektą savivaldybė viešai pradėjo kalbėti dar praėjusių metų vasarą. Buvo skelbiama apie statybų pradžią, įvardytas rangovas – UAB „Rolana“, o komunikacija sudarė įspūdį, kad projektas įžengė į aktyvią stadiją.
Tačiau realybėje per šį laikotarpį atlikti tik parengiamieji darbai – drenažo įrengimas ir statybvietės paruošimas.
Gyventojų teigimu, šiuo metu stadiono teritorijoje realios statybos nevyksta.
Vyriausybės pinigų – vis dar nėra
Dar viena svarbi detalė – stadiono projektui kol kas nėra patvirtinta valstybės finansavimo.
Meras K. Račkauskis ir jo bendrapartietis socialdemokratas Seimo narys Saulius Luščikas ne kartą teigė sieksiantys gauti lėšų iš Vyriausybės ar įvairių fondų, tačiau kol kas tai liko tik pažadais. Per metus politikų kėlionės ir pažavai nedavė jokių rezultatų – išlieka tik planai ir ketinimai. Tai reiškia, kad šiuo metu projektas realiai remiasi tik savivaldybės biudžetu.
Tokio dydžio projektui tai sukuria akivaizdžią finansinę dilemą – arba stadionas bus statomas daugelį metų, arba savivaldybei gali tekti svarstyti skolinimąsi.
Ar yra pigesnių sprendimų?
Pasak Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario, opozicinės frakcijos lyderio Gedimino Lipnevičiaus, šiandien keliamas dar vienas svarbus klausimas – ar tikrai pasirinktas racionaliausias sprendimas.
„Visoje Lietuvoje mokyklų stadionai statomi gerokai pigiau – Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pakruojyje. Tai normalūs sporto aikštynai mokykloms, kainuojantys kelis kartus mažiau. Todėl kyla natūralus klausimas – kodėl Baisogaloje pasirinktas daugiau nei dviejų milijonų eurų projektas“, – sako tarybos narys.
Kol kas – daugiau klausimų nei atsakymų
Šiuo metu Baisogalos stadiono istorija vis labiau primena projektą, kuris gyvena ne statybų aikštelėje, o politinėse diskusijose. Tuo tarpu pats rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis ne kartą aiškino žiniasklaidai, kad darbai nevyksta dėl neva netinkamų oro sąlygų. Jau prasidėjo paskutiniai mero K. Račkauskio vadovavimo metai, o rezultatas iki šiol mažai pakitęs.
Tačiau tuo pat metu kituose miestuose – pavyzdžiui, Šiauliuose – stadionų statybos vyksta net ir žiemą, todėl toks argumentas vis dažniau kelia skeptiškų reakcijų.
Todėl šiandien Baisogalos stadiono istorija iš esmės susiveda į labai paprastą skirtumą: vienur stadionai statomi, o kitur – vis dar aiškinama, kodėl jų statyti nepavyksta. Kol kas Baisogaloje daugiau girdėti paaiškinimų nei matyti realių darbų. Ir kuo ilgiau ši situacija tęsiasi, tuo labiau milijoninis stadiono projektas rizikuoja tapti ne sporto infrastruktūros objektu, o dar vienu politinių pažadų simboliu.
Emilija Laukagalytė
