Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kada baudžiami triukšmaujantys kaimynai?

Avatar

Paskelbta

data

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metu yra laikomas laikas nuo 7 iki 19 val., vakaro metu – laikas nuo 19 iki 22 val., o nakties metu – laikas nuo 22 iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 val. ryto, kaip antai, ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešosios rimties trikdymu laikomi tokie veiksmai: šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais; kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Nereikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, nuolat girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams – juos erzins, trikdys  rimtį, poilsį ir pan. Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai. ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.

Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui. Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto – vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai – tai trumpalaikis, nepastovus triukšmas. Renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas. Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Neblaivus „zuikis“ ne tik norėjo apgauti kontrolierių, bet jį dar ir sumušė

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 1-osios ryte Šiauliuose, 4-ojo maršruto miesto autobuse, įvykęs incidentas tarp keleivio ir kontrolieriaus, baigėsi ikiteisminiu tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nusikalstama veika įtariamas neblaivus vyras (0,98 prom.) atsidūrė areštinėje, o bilietus tikrinęs kontrolierius – pas medikus. Jam diagnozuotas nubrozdinimas ir kaklo suspaudimas,po medikų apžiūros jis  gydosi ambulatoriškai.

Į Bačiūnų gatve važiavusį autobusą patikrinti, ar nėra juo važiuojančių „zuikių“, su kolege įlipo kontrolierius ir paprašė pateikti bilietus. Vienas keleivių, nuo kurio trenkė alkoholiu, kontrolieriui pateikė elektroninį bilietą, tačiau, jį nuskenavus, pastebėta, kad bilietas – lengvatinis. Kontrolierius paprašė keleivio pateikti galimybę naudotis tokiu bilietu suteikiantį dokumentą. Kai keleivis ėmė atsikalbinėti, atidžiau elektroninį bilietą apžiūrėjęs kontrolierius pastebėjo, kad jis priklauso ne vyrui, o moteriai. Keleivio buvo pareikalauta ne jam priklausantį elektroninį bilietą atiduoti kontrolieriui. Tačiau šis, pasakęs, kad  bilietas priklauso jo draugei, nesutiko su kontrolieriaus reikalavimu. Dėl to ir kilo konfliktas, pasibaigęs smurto protrūkiu.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėja, atliekanti ikiteisminį tyrimą, siekdama nustatyti tikslias įvykio aplinkybes,  prašo atsiliepti autobusu važiavusius ir konfliktą mačiusius keleivius ir paskambinti jai telefonu (8 700) 61454 arba parašyti elektroniniu paštu rasa. preimontiene@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

VVSSF skelbia papildomos informacinės kampanijos konkursą

Avatar

Paskelbta

data

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) taryba paskelbė dar vieną socialinės informacinės kampanijos projektų finansavimo konkursą. Taip siekiama užtikrinti kuo platesnę objektyvios informacijos sklaidą apie koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo suvaldymą šalyje. Šiai naujai informacinei kampanijai skiriama 500 tūkst. eurų iš 2020 metų VVSSF skirtų lėšų, kurias Finansų ministerija skyrė kaip papildomą finansavimą.

VVSSF tarybos pirmininkė Gražina Belian teigia, kad ši informacinė kampanija leis užtikrinti aktyvesnę informacijos sklaidą visuomenės informavimo priemonėse apie koronaviruso infekcijos valdymą šalyje, emocinės pagalbos galimybes ir kitais aktualiais klausimais.

„Tikimąsi, kad ši informacija bus skelbiama patrauklia forma, aktuali, patikima bei moksliškai pagrįsta ir taps atsvara plintančiai melagingai informacijai „fake news“. Koronaviruso infekcija kelia grėsmę ne tik fizinei sveikatai, ji taip pat daro įtaką kasdieniam kiekvieno žmogaus gyvenimui. Tad  svarbu ne tik šviesti visuomenę apie asmeninę atsakomybę siekiant suvaldyti šią infekciją, bet ir informuoti žmones apie tai, kaip jie gali apsisaugoti ir kokios pagalbos sulaukti“, – teigia G. Belian.

Kampanijos pagrindinis tikslas yra siųsti aiškią žinią, kad siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą šalyje, kiekvienas žmogus turi jaustis atsakingas už savo ir artimųjų bei kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą. Kiekvienas gyventojas turėtų sugebėti įvertinti esamą padėtį, prisitaikyti prie pokyčių, suprasti vykdomus prevencinius veiksmus, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas ir gebėti jas taikyti asmeniniame gyvenime bei imtis aktyvių prevencinių veiksmų.

Projektų paraiškų laukiame iki birželio 23 dienos. Daugiau informacijos: http://sam.lrv.lt/2020-m-socialines-informacines-kampanijos-koronaviruso-covid-19-informacijos-sklaida-salies-ziniasklaidos-priemonese-konkurso-dokumentai

Apie Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą:

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas veiklą pradėjo 2016 metais. Jo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus.

Sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo priima fondo taryba, kurios sudėtį 5 metams tvirtina Vyriausybė. Tarybą sudaro 14 narių, tarp jų – ministerijų, savivaldos, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovai.

Taryba tvirtina Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis remiamų projektų sritis ir jų prioritetus, skelbia konkursus projektams atrinkti, nustato projektų atrankos kriterijus, priima sprendimus skirti arba neskirti lėšas pateiktiems projektams.

Fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas praėjusių metų faktinių įplaukų procentas iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką, bei įplaukų iš lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019