J. Varkulevičius: „Istoriją labai lengva sunaikinti“


Vasario 11 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje „Kavos popietėje“ bendruomenės narys Jonas Varkulevičius pristatė savo knygą „Gyvenimas tarp ąžuolų“.
Istorija lengvai sunaikinama
Susitikimo pradžioje renginio moderatorius Gediminas Lipnevičius (kuris iki rinkimų pabaigos yra sustabdęs narystę „Radviliškio krašto bendruomenėje“) paklausė J. Varkulevičiaus, kaip jam kilo mintis parašyti tokią solidžią knygą – 400 puslapių, iliustruotą 900 nuotraukų.
Pasak knygos autoriaus, knyga gimė iš noro  sužinoti savo giminės istoriją, sudaryti giminės medį. „Norėjau parašyti savo giminės istoriją, o gavosi viso Šaukoto krašto istorija nuo 1700 metų. Istoriją labai lengva sunaikinti – persikraustydami iš kaimo pas vaikus žmonės sudegina senus albumus, taip sudegindami ir prisiminimus. Noriu paraginti visus rašyti atsiminimus, saugoti senas nuotraukas, rankraščius – tai didelė vertybė, kurią galėsite perduoti ateinančioms kartoms“,- sakė J. Varkulevičius.
Gyvenimas tarp stiprių žmonių
Knygos pavadinimas „Gyvenimas tarp ąžuolų“ simbolinis. „Ąžuolai – tai žmonės, kaimynai, ateinantys į pagalbą, kai sunku, padedantys išgyventi. Jeigu gali sunkiomis akimirkomis atsiremti į stiprų petį, išgirsti paguodos ar padrąsinantį žodį, vadinasi, tu gyveni tarp stiprių žmonių – tikrų ąžuolų“,-  savo kūrinio pavadinimą paaiškino autorius.
Pati knyga unikali tuo, kad ji yra nuolat papildoma. „Knygų vienu kartu išleidžiama tiek, kiek yra užsakymų. Žmonės, perskaitę knygą, pasidalina savo prisiminimais, ji papildoma nuotraukomis. Vadinasi, istorija nuolat tikslinama“,- sakė J. Varkulevičius.
Knygoje – 14 kartų istorija
Pasak J. Varkulevičiaus, daugelis šeimų žino savo trijų kartų istoriją, o knygoje „Gyvenimas tarp ąžuolų“ sudėta 14 kartų istoriją. Ją atsekant ir aprašant, nemažai valandų praleista archyvuose. „Sužinojau, kad mano giminė kilusi iš bajorų, šeima turėjo savo herbą, didžiulę giminės knygą. Įdomu buvo pamatyti imperatoriaus Aleksandro II pasirašyta raštą, kuriuo mano prosenelis atleidžiamas nuo rekrūtų, nes buvo dvarininkas.
Senelis buvo 4 kartus vedęs. Tokia buvo gyvenimo realybė – kai mirdavo šeimininkė, vyras turėdavo kuo greičiau ieškoti kitos žmonos, kad būtų kam prižiūrėti ūkį ir vaikus. Viena mano močiutė, bajoraitė, ištekėjo  už   bajoro, tai tėvai davė jai kraitį, o kita ištekėjo už berno, tai kraičio gavo tik karvę. Dar įdomi detalė – mano proprosenelė ir prezidentės D. Grybauskaitės proprosenelė buvo seserys“,- savo giminės istorijos detalėmis su bendruomenės nariais pasidalino J. Varkulevičius.
Pokalbis, iliustruotas nuotraukomis
Kadangi knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, ją pristatydamas autorius kai kurias jų pakomentavo. „Buvusio Radviliškio švietimo skyriaus vedėjo J.Boso  tėvas buvo geras stalius, tačiau  netekęs  vienos rankos. Tačiau ir su viena ranka jis nudirbdavo visus ūkio darbus, išlaikė šeimą“,- apie įdomų žmogų pasakojo autorius. Įdomi detalė, užfiksuota nuotraukose, – visi kaimo vyrai nuotraukose su tuo pačiu kaklaraiščiu. Taip atsitiko todėl, kad  kaklaraištį turėjo vienas žmogus, o kiti iš jo skolindavosi, kai fotografuodavosi.
Nuotraukose užfiksuota ir skaudi kaimų nykimo istorija – kai kuriuos buvusius kaimus žymi tik paminklinis akmuo ar sukrypęs kryžius, štai Miškinių kaimą žymi tik paminklinė lenta. „1949 m. buvo tradicija kaimo gale pastatyti kryžių, kodėl taip žmonės darė, nežinau“,- nuotraukas komentavo  bendruomenės narys.
Knygoje aprašyti ir skaudūs Lietuvos istoriniai momentai – pokario metai, miškinių siautėjimas Šaukoto miškuose, tremtys į Sibirą. „Po karo miškuose prie Šaukoto slapstėsi rusų kariai, kurie po kiek laiko pasidavė vokiečiams, o vokiečiai jų nesušaudė, bet išdalino ūkininkams, kad padėtų dirbti –  Šaukoto klebonas gavo 4 belaisvius“,- pasakojo knygos autorius J. Varkulevičius.
Nuotraukose užfiksuotos kaimo žmonių šventės bei kasdienybė. Šiuolaikiniam žmogui įdomios vestuvių nuotraukos, kuriose jaunosios nuotakos labai nusiminusios. Taip pat jose sustingę ir kasdienės akimirkos: šienaujantys vyrai, į gegužines pamaldas jojantys raiteliai, derliaus nuėmimas.
„Dažnai po kaimus važinėja senienų supirkėjai, kurie už menkas sumas iš senų žmonių superka senus rakandus, baldus. Duok, Dieve, kad šie daiktai patektų į muziejus ir išliktų istorijai, o ne atsidurtų privačiose kolekcijose“,- sakė J. Varkulevičius.
Beje, į savo mokinio knygos pristatymą atėjo ir buvusios jo mokytojos – matematikos mokytoja D. Einorienė bei lietuvių kalbos mokytoja J. Baronienė. „Viena mokytoja mane mokė rašyti, kita – skaičiuoti, tad šiandien man bus tikrai sunki pamoka“,- netikėtu susitikimu džiaugėsi bendruomenės narys J. Varkulevičius.
Pristatymo pabaigoje G. Lipnevičius padėkojo bendruomenės nariui už įdomų pasakojimą ir paragino visus saugoti istorines nuotraukas, atsiminimus, nenaikinti istorijos. Bendruomenės nariai svečiui padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popietę“  organizavo „Radviliškio krašto bendruomenė“, prie jų  organizavimo aktyviai prisideda bendruomenės nariai V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A.Litinskas, T.Kojelienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja, I.Grakauskienė.

„Radviliškio krašto“ informacija

  



Total
0
Dalinasi
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts