Socialiniai tinklai

Aktualijos

Įstatymo pakeitimas atvertų naujas galimybes ir sutaupytų milijonus

Avatar

Paskelbta

data

Dešimtys milijonų eurų – tokią grynąją ekonominę naudą Lietuva būtų gavusi per trejus metus, jei šalyje galiotų kiek kitokia profesinio rengimo tvarka. Šiuo metu nekvalifikuoti darbo neturintys šalies gyventojai neturi galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme.

„Jau senokai diskutuojama apie Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus, tačiau sprendimų, kurie atneštų apčiuopiamą naudą ir piliečiams, ir verslui, ir valstybės biudžetui, kol kas nėra. Permainos darbo rinkoje paskatino mus išsamiau panagrinėti šitą situaciją“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė. 

Ji atkreipė dėmesį, kad robotizacija ir spartėjanti procesų automatizacija kelia vis didesnę grėsmę nekvalifikuoto darbo vietoms, o tokių darbuotojų įsitraukimas į mokymus kasmet nuosekliai mažėja. Pramonė jau ne vienerius metus susiduria su kai kurių profesijų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Šiuo metu tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti, todėl užkerta kelia daugybei žmonių įsilieti į darbo rinką. Pakeitus tvarką jis būtų teikiamas asmeniui, siekiančiam įgyti pirmąją kvalifikaciją, tobulinti jau turimą bei norinčiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją. Pagal Užimtumo įstatymą, tęstinis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas neatsižvelgiant, ar asmenys yra įgiję kvalifikaciją“,  – paaiškino G.Vitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, jei 3,5 proc. darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos būtų turėję galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, per trejus metus (2018-2020 m.) jų sukuriama grynoji ekonominė nauda būtų siekusi iki 4 mln. eurų. Valstybė, nemokėdama išmokų šiems asmenims, būtų sutaupiusi apie 7 mln. eurų. Maža to, įsitraukę į darbo rinką šie žmonės per trejus metus būtų sumokėję apie 29 mln. eurų mokesčių.

Šie duomenys gauti taikant kontrafaktinio poveikio vertinimo metodus, kurie, Europos Komisijos teigimu, yra patikimiausi būdai nustatyti aktyvios darbo rinkos politikos  priemonių poveikį.

Investicija, kurios reikėtų tokių asmenų profesiniam mokymui pagal Užimtumo tarnybos finansuojamas programas, būtų siekusi iki 23 mln. eurų per trejus metus.

Įvertinti ir kiti scenarijai, į programas įtraukiant mažesnį skaičių tokių žmonių. Jei galimybę dalyvauti profesiniame mokyme turėtų vos 1 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos, jų sukuriama grynoji ekonominė nauda per tą patį laikotarpį būtų siekusi iki 2,3 mln. eurų. Išmokoms būtų sutaupyta iki 2 mln. eurų, o jų sumokėtų mokesčių suma būtų sudariusi iki 8 mln. eurų per trejus metus.

2021 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 106 tūkst. nekvalifikuotų asmenų. Iš jų 57,8 proc. – vyresni nei 29 metų. Palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, žemos kvalifikacijos bedarbių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus (58,8 tūkst.). Ši tendencija fiksuojama ir kitais mėnesiais.

Per pastaruosius penkerius metus Užimtumo tarnyboje kasmet vidutiniškai įregistruojama 56 tūkst. laisvų nekvalifikuoto darbo vietų ir 103 tūkst. darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams. Akivaizdu, kad darbdaviai pateikia beveik dukart daugiau darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams nei nekvalifikuoto darbo ieškantiems.

Tai liudija ir įdarbinimo statistika – per 2020 m. įregistruota 23,3 proc. daugiau darbo neturinčių nekvalifikuotų darbininkų nei jiems skirtų darbo pasiūlymų. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams registruota 46 proc. daugiau nei tokio darbo ieškančių.

ŠI pandemija dar kartą parodė, kad kvalifikuoto darbininko darbo vieta – tvaresnė nei nekvalifikuoto. Nevienodas ir jų atsparumas krizėms: per 2020 m. laisvų nekvalifikuoto darbo vietų registruota 17,2 proc. mažiau nei 2019 m. Kvalifikuotiems darbininkams skirtų darbo vietų registruota 2,2 proc. daugiau nei 2019 m.

Pirminio profesinio mokymo programos yra ilgos, apimančios bendruosius dalykus, sutelktos į bazinius profesinius įgūdžius. Tuo tarpu tęstinio profesinio mokymo programa yra intensyvesnė, joje telkiamasi į profesinių įgūdžių stiprinimą, kuriuos bedarbiai būna įgiję per savo darbo patirtį Intensyvesnis mokymas – patrauklesnis vyresnio amžiaus, darbo patirties turintiems asmenims, kurie mokymą turi derinti su finansiniais, šeimos ir kitokiais įsipareigojimais.

Pirminio profesinio mokymo dalyviai neretai kartu su pirmąja kvalifikacija siekia įgyti vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą. Nemaža dalis mokymąsi nutraukia dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tikėtina, kad po Užimtumo tarnybos vykdomos detalios atrankos, į profesinio mokymo programas būtų atrinkti labiau motyvuoti ir apsisprendę dėl karjeros krypties asmenys.

Asociatyvi nuotr.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

III Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas ,,Muzikuojantys berniukai”

Avatar

Paskelbta

data

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos organizuojamas III tarptautinis konkursas „Muzikuojantys berniukai“, įvyko šių metų kovo 26 d.

Konkursas sulaukė net 78 dalyvių iš daugelio Lietuvos (Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Varėnos, Kretingos, Kauno, Radviliškio, Šiaulių, Švenčionių r., Druskininkų, Raseinių) bei Latvijos (Liepojos, Rygos, Malpils, Jekabpils) miestų. Sudėtingomis karantino sąlygomis – tai didelis pasiekimas ir konkurso populiarumo bei reikalingumo patvirtinimas.

Kaip ir daugelis šiuo metu organizuojamų renginių, konkursas vyko nuotoliniu būdu (klausomi ir vertinami konkurso dalyvių vaizdo įrašai). Svarbu paminėti, kad ne tik įrašų darymas, bet ir visas mokymo procesas jau beveik pusę metų tęsiasi tik per nuotolį. Šiandien dažnai vartojamas terminas „nuotolis“, įvairiose veiklose turi ir skirtingą prasmę, ir nevienodas tikslo siekimo galimybes. Praktiniame muzikos atlikimo mokyme – tai neįtikėtinas iššūkis. Ką reiškia nuotolinis darbas muzikos meno bei muzikos instrumento įvaldymo mokyme, kai svarbu ne tik žinių ir informacijos perteikimas (kuris, žinoma vyksta lėčiau ir sunkiau), bet ir daug kitų, specifinių profesinių dalykų: atidus klausymas, aiškus girdėjimas, kūno padėtis ir laisvumas grojimo metu, judesių tikslumas, muzikos pojūtis, emocija, energija ir kt. Visa tai perteikti (ir mokytojui, ir mokiniui), kai skiria ekranas, išties sudėtingas iššūkis, tad, visi jį priėmę ir sugebėję pasiekti gero rezultato, verti didžiulės pagarbos ir dėkingumo žodžių: konkurso dalyviams už jų savarankiškumą, užsispyrimą, darbštumą, norą muzikuoti; mokytojams už išradingumą, kūrybingumą, ištvermę, rūpestį, meilę vaikams ir muzikai.

 Laisvai pasirinktą konkurso dalyvių programą skirtingose amžiaus grupėse (bendras dalyvių amžius 6 – 18 metų) vertino dvi tarptautinės žiuri komisijos: pianistų – pirmininkas Latvijos muzikos akademijos profesorius Normuds Viksne, nariai profesorius Rokas Zubovas ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Biruta Vaišienė; stygininkų (smuikininkų ir violončelininkų) – pirmininkė Sandra Grinberga (Latvija), narės LMTA lektorė, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, S. Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Kristina Kupšienė ir Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Liuda Kuraitienė. Dalyvių pasirodymai (vaizdo įrašai) pagal surinktų balų skaičių buvo įvertinti laureatų (1, 2, 3 vietos) bei diplomantų vardais.

Radviliškio muzikos mokyklą jau nebe pirmą kartą šiais metais įvairaus lygio konkursuose atstovavo mokytojo Ryčio Borusevičiaus IV klasės mokinys Augustas Kazakėvič. Jei prieš du metus apskritai pirmą kartą dalyvaudamas tokio aukšto lygio kaip  „Muzikuojantys berniukai“ konkurse, Augustas laimėjo III vietos laureato vardą, tai šių metų konkurse jaunasis pianistas tapo  II vietos laureatu.

             Sveikiname nugalėtojus ir linkime naujų kūrybinių pasiekimų!

Skaityti daugiau

Aktualijos

Policija prašo atpažinti moterį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą  dėl sukčiavimo. Internetiniame tinklalapyje moteris, pasivadinusi „Gettry“, iš pardavėjos  apgaule išviliojo  striukę, kurios vertė – 170 eurų. Kovo 1 d. Šiauliuose, Aido g., prie prekybos centro „Akropolis“, užfiksuota moteris, įtariama, atsiimanti  išviliotąją striukę. Atpažinusius ją gyventojus  prašytume paskambunti tyrėjui Artūrui Augiu telefonais (8 700) 61490, (8 686) 44630 arba parašyti elektroniniu paštu arturas.augys@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi