Socialiniai tinklai

Aktualijos

Iš naujų konteinerių – smarvė riečia nosį, miestas virto sąvartynu

Avatar

Paskelbta

data

Kaip jau buvome rašę,Radviliškyje pradėjus įrenginėti pusiau požemines konteinerių aikšteles, savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijoje netilo skundai: „Naujos pusiau požeminių konteinerių aikštelės pradėtos įrenginėti po pat butų langais. Kaip vasarą reikės atsidaryti langus – nuo jų sklindantis dvokas bus nepakeliamas“.

Tuo metu  Radviliškio rajono savivaldybės Statybų ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas V. Varanavičius įtikinėjo gyventojus, jog nemalonūs kvapai nuo konteinerių nesklis. „Pusiau požeminiai konteineriai bus įkasti į žemę, jie nebus paviršiuje kaip antžeminiai konteineriai. Žemėje įkastų konteinerių  viduje temperatūra bus žemesnė kaip antžeminių ir  jokie nemalonūs kvapai nesklis. Juk ir iš antžeminių konteinerių joks nemalonus kvapas nesijaučia“,- teigė specialistas.  O į gyventojų nuogąstavimus dėl nemalonių kvapų iš pusiau požeminių konteinerių bei neestetiško vaizdo, šis savivaldybės administracijos atstovas atkirto: „O kas gali būti negražu prie daugiabučių namų? Argi gali būti negražūs nauji konteineriai?“ Bet realybė kitokia

Gyventojų nuogąstavimai pasitvirtino

Nors Radviliškio rajono savivaldybės administracija ir rengė susitikimą su rajono gyventojais dėl naujų konteinerių vietos, tai buvo daroma  daugiau dėl akių – kai kurių pusiau požeminių konteinerių aikštelių vietos buvo pakeistos net neatsiklausus gyventojų nuomonės. Pasak savivaldybės specialistų, numatytose vietose konteinerių aikšteles trukdė įrengti  komunikacijų trasos. Štai Žaliosios  gatvės Nr. 10 namo gyventojai net apstulbo beveik po pat balkonais išvydę konteinerių aikštelę.

Radviliškiečiai konteinerius, pastatytus tiesiog po gyventojų balkonais, jau praminė „mero dovanėle“. Norėdami išsivaduoti nuo tokių „nekvapnių dovanėlių“ po savo langais, radviliškiečiai su raštais kreipėsi pagalbos į nepartinį tarybos narį G. Lipnevičių, o šis savo ruožtu dėl konteinerių po balkonais  kreipėsi į  rajono merą A. Čepononį bei administracijos direktorę J. Margaitienę.  Gyventojai surinko beveik pusšimtį parašų su prašymais, kad konteineriai  būtų įrenginėjami  toliau nuo gyvenamųjų namų. Iš mero kolegės, administracijos direktorės J. Margaitienės  Tarybos nariui G. Lipnevičiui kovo mėnesį  atsiųstame rašte  buvo rašoma, cituojame: „Naujomis aikštelėmis siekiama: padidinti atliekų surinkimo aikštelių prieinamumą, sumažinti vizualinę taršą dėl didesnės konteinerių talpos, pagerinti bendrą gyvenamųjų vietovių vaizdą, pritaikyti tokių aikštelių pasiekimą žmonėms su judėjimo negalia. Konteinerių techninės savybės užtikrins, kad  sukauptos atliekos bus mažiau veikiamos teigiamos oro temperatūros (lėčiau pus), nes atliekų kaupykla bus įkasta į žemę iki 2 m, o tai neleis gyvūnams ir asocialiems asmenims patekti į konteinerio vidų ir ištampyti atliekų, tokių konteinerių nebus galima nustumti ar išversti. Aikštelė atitiks nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus bei nekels neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai bei saugumui, todėl gyventojams turėtų sumažėti neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo“.

Kad ir kaip gražiai suokė savivaldybės valdininkai dėl naujų ir labai brangių pusiau požeminių konteinerių aikštelių, kainavusių net puse milijono eurų, gyventojų nuogąstavimai pasitvirtino – pradėjus vežėjams  tuštinti naujuosius konteinerius po miestą pasklido dvokas, o iš konteineriuose esančių maišų ant asfalto liejosi nemalonaus kvapo skystis – srutos.

Miestas virto sąvartynu

Pradėjus eksploatuoti naujuosius konteinerius, Radviliškio miestas virto sąvartynu – prie konteinerių atsirado šiukšlių maišų krūvos, netelpančių į naujuosius konteinerius, nes jie per maži, o dvokas nuo jų pasklido po visą daugiabučių rajoną. Dar viena problema, kurią įvardijo radviliškiečiai: „Naujųjų konteinerių  skylės mesti šiukšlėms siauresnės, ne visi maišeliai į juos telpa, tai ir krauna žmonės šalia jų šiukšlių „everestus“. Vaizdelis tikrai nekoks“.

Įdomu, kas ir kaip apskaičiavo konteinerių tūrį, jeigu daugiau nei pusė šiukšlių į juos netilpo ir šiukšlių kalnas išaugo šalia konteinerių, tuo sukeldamas gyventojų nuogąstavimus dėl galimo parazitų bei ligų plitimo. Jau turim Radviliškio ligoninėje niežų epidemiją, gyventojai baiminasi, kad neįvyktų ligų protrūkis visame Radviliškio mieste.

Savaitraščio redakcija  kreipėsi į  rajono merą bei savivaldybės administraciją su klausimų, kaip bus bandoma miesto gyventojus apsaugoti nuo nemalonių kvapų draugijos bei gresiančio užkrato, tačiau kol kas atsakymo nesulaukta.

(Bus daugiau)

Jonas Petrikas




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Pratęstas terminas tręšti laukus

Avatar

Paskelbta

data

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šįmet leidimas laukus tręšti mėšlu ar srutomis pratęstas iki gruodžio 1-osios. Draudimas tai daryti įsigalios gruodžio 2 d. ir truks iki balandžio 1-osios.

Paprastai laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Atsižvelgiant į lapkričio 13 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų įsakymą, tręšimo terminas šiemet pratęstas iki gruodžio 1 d.

Gyvulius auginantys asmenys dažnai susiduria su problema – kaip tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų mėšlą. Dažnai srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba ši susidaranti atlieka kompostuojama. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša. O aplinkosaugininkų svarbiausias tikslas – apsaugoti aplinką nuo galimos taršos.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke. Tačiau visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Atkreipiamas dėmesys, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

„Dažniausiai aplinkosaugininkai pažeidimus fiksuoja, kai asmenys lauko darbus atlieka draudžiamuoju tręšimo laikotarpiu. Taip pat kitas dažnas pasitaikantis pažeidimas, kai mėšlas ar srutos yra netinkamai laikomos“, – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad gali būti fiksuojami ir kitokie pažeidimai, pavyzdžiui, kai tręšiant naudojami per dideli mėšlo ar srutų kiekiai. Visais pažeidimų atvejais paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas srutos patenka į vandens telkinius, tokiu pačiu būdu gali būti paveikiamas ir paviršinis vanduo, šuliniai. Norint nepakenkti aplinkai, tręšiant reikėtų laikytis tręšimo normų, tręšimo terminų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas). Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Ši – 1987 m. „Komunizmo aušros“ laikraščio, leisto nuo 1949 m., ir buvusio Lietuvos komunistų partijos Radviliškio rajono liaudies deputatų tarybos organu. Papuoštu L. Trockio šūkio parafraze „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, bet pradedam.

Pradžia

Jai 1987-01-01 Nr.1, išvydęs pasaulį ketvirtadienį, pirmąją naujųjų metų dieną. Tądien V. Tomkevičius, rajono LDT vykdomojo komiteto pirmininkas, į pirmą puslapį patalpino opusą „Laimė pati neateina. Sukurkime ją savo darbu!“ Apie ką rašė, gamybą, kolchozus, soc. lenktyniavimą, primindamas, kad „turėjome ir tebeturime priešų, mėginusių ir mėginančių pastoti mums komunistinės ateities statytojo kelią, šmeižti mūsų idealus ir patį gyvenimą…įgyvendinant didingus TSKP XXVII suvažiavimo ir LKP XIX suvažiavimo nutarimus“. Realiai visi sveiko proto lietuviai jau seniai nebetikėjo nei komunizmu, nei partija ar jos idealais. Jau pirmajame puslapyje garbės vardais, medaliais, garbės raštais apdovanoti piliečiai, numeryje apie 27 pagerbtuosius, kas tai per daiktas, pacituosiu vėliau. Rajono knygynai siūlė „Tarybų Sąjungos komunistų partijos programą“, bibliotekos „Pašarų cheminę sudėti ir maistingumą“. Antras numeris – 7 pagerbtieji, susirgusios karvės, netvarka fermose, ateizmas ir pan. Gal naują pastraipą.

Nauja pastraipa

„Ka“ skelbia konkursą „Žmogaus darbai lengvai negimsta“. Vėl 7 pagerbtieji, pradingusi telegrama (SMS žinučių nebuvo net fantastų kūryboje). Pasirodo Nidos Gasparaitytės poezijos. Puslapis ŽŪMG su obalsiu „Lemiama sąlyga iškeltam tikslui pasiekti – tarybinių žmonių darbštumas ir talentas“.It blynus ideologinius straipsnius kepa tūlas A. Onaitis ir … redaktoriaus A. Mikelio straipsnis „Rajonas, kuriame gyvename“. Kaip čia mandagiau pasakius, su iškarpomis. Apie Radviliškio kautynes, tarpukario Radviliškį nė žodžio. Radviliškio rajono darbo žmonių socialistiniai įsipareigojimai. Vėl ŽŪMG, vėl A. Onaičio puslapis. Šiaip galvoju, kad mėgstantį skaityti žmogų uždarius į kamerą be radijo ir televizoriaus, be knygų, galima būtų skaityti ir „Ka“.Visokių prizų už darbą gavo 21 radviliškietis, 12 pagerbtųjų, vėl A. Onaitis , tęsiasi A. Mikelio pasakojimas apie Radviliškio rajoną. Na, o aš be pertraukos tęsti negaliu, nes skaitytojai užmigs ir spaus į apžvalgą. Tad kita pastraipa.

Kita pastraipa

Beje, stebiuosi, kad esama ir šios mano skilties skaitytojų. Šiaip ji… Tiek to, komentaro nebus. Knygynai siūlo „Piktžoles ir herbicidus“, bibliotekos „Laisvamanybę ir ateizmą buržuazinėje Lietuvoje“. 7 pagerbtieji. Tarp jų – Romas Kalvaitis, MSMV partinės organizacijos sekretorius. Agitbrigados, karinė priesaika. O kur dėtis, kariuomenėje kiek lengviau nei zonoje. 10 pagerbtųjų, ateizmas. Kažkokia N. Girdžiūnaitė giria „profkės“ dėstytoją J. Pravilonį. Na, padlaižiavimas neišgyvendinamas. O štai R. Petrikas driokstelėjo „Banketu“. Kaip praleido spaudon – mįslė. 15 pagerbtųjų. A. Onaičiui užbaigus vieną opusą, pasakojimą apie rajoną tęsia A. Mikelis. A. Česnulevičienės pasakojimuose apie komunistus – gydytoja V. Buivienė. 12 pagerbtųjų ir L. Petraitytės rašinys apie madas. Rajono knygynai siūlo A. Bieliausko raštus (nūnai makulatūros likimo sulaukusi kūryba). 5 radviliškiečiams garbės vardai, medaliai, 19 pagerbtųjų. Agitbrigados, ŽŪMG ir kojinių fabriko puslapis, žiemos šventės, 15 pagerbtųjų. Rajono knygynai siūlo traktorius. Šiaip norėčiau kompetentingo komentaro apie sovietinius ir nūdienos traktorius (juokauju). Rinkimai ir automobilių stovėjimo aikštelės bėdos. Medaliais apdovanoti 3 radviliškiečiai. Aštuntajame puslapyje A. Mikelis pabaigia pasakojimą apie rajoną. 14 pagerbtųjų. Balandžio 22 d. numeris V. Leninui, komunistinė talka, 7 pagerbtieji. Tarp jų – agropramoninio susivienijimo vyr. inžinierius – mechanikas J. Povilaitis, seniausias dabartinės rajono tarybos narys. 3 pagerbtieji ir madų demonstracija pas buitininkus. Gegužės 1-osios paradas, šeimyninė ranga, pirmūnų pagyrimas, sėja ir reportažas iš „Žaros“ kavinės. O juk konkuravo su „Gaiva“. Na, o aš be konkurencijos pradėsiu dar vieną pastraipą.

Be konkurencijos

Anonsuojamas filmas „Atgaila“. Ko gero, tai gorbačioviško atšilimo ir sovietų žlugimo pranašas. Skelbimas, pranešantis apie moksleivių dainų ir šokių šventę Antaniškiuose, pieno daugėjimas, į komunistų partiją įstoja J. Pravilonis, puslapis ŽŪMG. Knygynai siūlo „Arimus“, bibliotekos – „Pašarų cechus galvijų fermoms“. Partijos rajono komiteto sekretoriaus V. Paliūnio sveikinimas mokinių dainų šventės dalyviams. Partijos rajono vado B. Žemkausko kalba, ganiava. Puslapis MPG ir 14 pagerbtųjų. Vėl ŽŪMG, dar tuzinas pagerbtų. Kandidatais į teisėjus iškelti: J. Jasaitis ir V. Janonis. Komunistai – pirmose gretose, melžėjų konkursas, dar devyni pagerbtieji ir poezijos pavasaris birželio mėnesi. Tarp dalyvių – bohemos atstovas, poetas Gintaras Patackas. R. Petrikas savo straipsnelyje rašo apie kojinių fabriko kandidates į deputatus. Puslapis pokalbio su centrinės ligoninės direktoriumi A. Pauliuku. Anonsuojamas J. Puodnieko filmas „Ar lengva būti jaunam“. Vėl aštuoni pagerbtieji. Puslapis V. Paliūnio opusui „Kad veiklą taptų veržli ir gyva“. R. Petrikas rašo apie pensiją už kyšį. Šiandien tai vadintųsi arbatpinigiais. Rajono knygynai siūlo „Medingus augalus“. Aprašomas kooperatyvu tapęs „Žirnelis“. Savotiška anuomet reklama. Ateizmas, penki pagerbtieji. Trepsutis aprašo betvarkę RRĮ Medžio iškrovimo aikštelėje, Kapų g. 16  ir prie miesto pirties. Prašau nepykti, aš įsivaizduoju, kaip laužo smegenis panašūs dalykai, bet visa anuometine organų rašliava gali pribaigti bet ką. Atsikapstęs iki liepos mėnesio ir neradęs ko nors sielai, supratau, metas truputi pakeisti temą.

Temos pakeitimas

Jis su ilga preambule. Kažkada, neturėdamas ką veikti, iš rusų kalbos išsiverčiau Džono Faulzo „Magą“ (vėliau knygą ir pasaką-alegoriją išvertė į lietuvių kalbą profesionalai).Tai štai, „seniai seniai gyveno jaunas princas, kuris tikėjo viskuo, išskyrus tris dalykus: jis netikėjo, kad egzistuoja salos, netikėjo, kad yra princesės ir netikėjo Dievu“. Aš ne princas, tad neabejoju, jog Dievas yra, o aš nepajėgus suprasti protu net tokių atributų, kaip begalybė ir amžinybė. Myžalkės salą esu apiplaukęs ir galvoju, jog didesniame prekybos centre ar „Humanoje“ galima rasti naują ar padėvėtą princesę. Be to, aš tikiu, jog yra mūzos. Kartais pajuokauja, kartais padeda arba juokaudamos padeda. Nežinau, bet jos tikrai yra. Kartą nukamuotas „Ka“ nuobodulio, susitikau Antaną Adomavičių. Jis pasiūlė parašyti apie Petrą Šidlauską, kurio 100 – asis gimtadienis ateis lapkričio 26 d. Žinodamas mano požiūrį į anuometinius partijos veikėjus, A. Adomavičius papasakojo keletą istorijų, patvirtinančių, jog legenda negimstama, ja tampama. Pradžiai truputį enciklopedinės informacijos. Petras Šidlauskas gimė 1920-11-26 d. Gimbogaloje (ten ir palaidotas 1988 m.). Dirbo darbininku, partizanavo 1943-1944 m. 1944- 47 m. tarnavo sovietų armijoje. Palyginus su dabartiniais tarnybos metais, triskart  ilgiau. Dirbo įvairų partinį darbą, kol 1967 m. tapo LKP Radviliškio r. komiteto pirmuoju sekretoriumi. Juo dirbo iki 1985 m., kai išeidamas į pensiją užleido vietą nomenklatūrininkui B. Žemkauskui, mėgusiam „padaryti gramą“su vietos saugumo vadu. Bent taip pasakoja legendos, tad atėjo metas ir joms

Legendos

Pasak A. Adomavičiaus, P. Šidlauską radviliškiečiai gerbė, o jis gerbė rajono gyventojus. Vadovavosi logika, kad reikia daryti viską, kad išsaugotum tautą. Į aukštesnių instancijų pastabas, kad Radviliškio r. daug atsakingų pareigų užima buvę tremtiniai, atšaudavo „man svarbu, kad gerai dirba“.Gelbėdavo ir smulkius prasižengėlius. Pats pravesdavo auklėjamąjį pokalbį nepakeldamas balso. Suprasdavo dauguma, nes žinojo – antro karto nebus. Net dvasininkai jį gerbė, nes kai kuriems, nužiūrėtiems saugumo, patardavo pakeisti parapiją. Pats vairavo „viliuką“, kuriame vežiojosi botus. Atvažiuoja į kolūkį ir į fermą. Pavyzdžiui, „Spindulio“ kolūkyje pamatė melžėjas, pilančias pieną į vieną talpą. Šnektelėjo, sužinojo, kad nors talpa viena, atlyginimai skirtingi. Apsilankė kolūkio kontoroje. Pabendravo. Po kelių mėnesių vėl apsilankė. Pasakojama, kad atlyginimų klausimas išsisprendė. Kitas epizodas. Ligotas karo veteranas iš Bebrujų kaimo, nesulaukęs lengvatinių malkų, atvyko į Radviliškį pas P. Šidlauską. Vakare grįžęs namo išsižiojo. Malkos buvo atvežtos ir sukapotos. Ir man asmeniškai teko ne kartą ir ne du bendrauti su P. Šidlausku. Pačiomis įvairiausiomis temomis ir aplinkybėmis. Čia skaitytojų atsiprašysiu pertraukdamas pastraipą, bet ne pasakojimą.

Pasakojimo tęsinys

Anksčiau inspektoriai prižiūrėjo net melioracijos griovius ir geležinkelių pervažas. Pasikviečia P. Šidlauskas ir turi detaliai informuoti, kas ir kaip. Domėjuosi viskuo, o kai reikdavo ir padėdavo.1965 m. soc. lenktynės kolūkyje. Vieną pavakarę sustabdau traktorininką, vežantį siloso masę iš laukų. Ne dėl to, kad veža, o priekaba be atšvaistų. Pasikalbėjom, patariau nors kokius veidrodėlius prisisukti, kad kiti į avariją nepatektų. Kitądien, kaip tyčia pro šalį važiavo inspektorių vadas V. Vaitasius. Ir toje pačioje vietoje vėl sustabdė tą patį traktorių. Žodis po žodžio susiginčijo. Traktorininkas, medaliais ir ordinais apdovanotas karo veteranas, jam išdrožė pamokslą, kad net pats A. Adomavičius su juo kaip su žmogumi kalbėjo, o kas tu per vienas, kad man aiškintum (V. Vaitasius buvo be uniformos). Jei ką, pats imk ir vairuok traktorių – ir susikišęs rankas į kišenes nuėjo. Sumaištavo ir kiti Pociūnų traktorininkai. V.Vaitasius užsuko į skyrių, laimė, manęs nebuvo. Istorija pasiekė P. Šidlauską. Ryte man paskambinęs P. Šidlauskas išklausė manęs ir pasakė, kad jei bandys bausti, tuoj pat paskambinčiau jam. Jei reiks, šnektelės su vidaus reikalų ministru J. Mikalausku. (Kilęs iš Radviliškio r., Daužnagių k.).O atšvaistai ir technika anais laikais išties buvo ne aukštumoje. Visko truko.
Ir dar tokia istorija – detalė. Metų neatsimenu. Įsakymas iš aukščiau registruoti visus milicijos pareigūnus, kurie vyksta į Šiluvos atlaidus. Įsakymas yra įsakymas. Stovim pakelėje, stabdom, jei milicijos pareigūnas, įrašom į sąrašą. Atlaidai pasibaigė. Iš aukščiau reikalauja sąrašų. Sakau – valytoja išmetė. Po kurio laiko skambutis, skubiai prisistatyti pas P. Šidlauską. Atvykau, jis iškart prie reikalo. Sakau „sekretoriau, tądien lietus lijo, lapai sušlapo, padžioviau ant palangės. Šie nuo šilumos susiraitė ir, ko gero, valytoja išmetė kaip šiukšles“. Nusijuokė, pasuko ūsus ir padavė ranką. „Tai sakai, išmetė?“ Štai toks žmogus buvo. Štai čia galėčiau pridurti nuo savęs dar vieną pastebėjimą, kurio autorius R. Petrikas. Kai atkreipiau dėmesį, kad „Ka“veik nėra P. Šidlausko nuotraukų, R. Petrikas pasakė „neleisdavo, nemėgo, sakydavo, kas aš toks – tu liaudį, žmones fotografuok, o ne mane“. Tokių pasakojimų galėtų būti daug. Dar yra žmonių, kurie galėtų pridėti įdomių detalių, bet metas pabaigai.

Pabaiga

Būsiu sąžiningas, džiaugiuosi, kad „Ka“ apžvalga artėja į pabaigą. Tiesa, net pakeitus pavadinimą „Mūsų kraštui“ vadovavo tas pats redaktorius. Tematika nesikeitė iki privatizacijos ir net po jos. Jei norite sužinoti, kaip tai atrodė, pavartykite nūdienos Pakruojo „Auksinę varpą“. Su a. a. P. Šidlausku bendrauti neteko, gal kada ir mačiau paradinėje tribūnoje, nepamenu. Dievai visais laikais buvo toli nuo paprastų žmonių. Ir dar, perspėju, kad 1987 m. „Ka“ apžvalga  nebaigta. Nusiteikite neišvengiamam. Taškas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019