„Per kančias – į žvaigždes“, – bylojo senovės romėnai. „Per pagirias – į Garbės piliečius“, – pataisė Radviliškio konservatorių valdžios klapčiukai, valstybės šimtmečio proga garbės piliečio vardą įteikę darbo metu girtavusiam Sidabravo seniūnui Vidmantui Blužui. Tai – ne balandžio pirmosios pokštas, o naujos mados, besiritančios per Radviliškio rajoną, banga. Ant naujos bangos užšoko ir konservatorius Seimo narys V. Juozapaitis.
Garbingiausias – girtavęs seniūnas
Radviliškio rajonas – stebuklų žemė. Po to, kai už korupciją teisiamas rajono meras, konservatorius A. Čepononis buvo perrinktas naujai kadencijai, naujų stebuklų ilgai laukti neteko. Švenčiant valstybės šimtmetį, Sidabravo garbės piliečio titulas buvo įteiktas miestelio seniūnui V. Blužui. Tai yra, tam pačiam valdininkui, kurį policijos pareigūnai darbo metu pagavo girtą.
Tąkart rajono konservatoriai išsuko alkoholyje įmirkusią seniūno uodegą ir net padidino jam atlyginimą, o dabar valdininkas sulaukė ir „moralinės kompensacijos“. Tik aiškėja, kad šio „garbės piliečio“ rinkimai neapsiėjo be anekdotinės situacijos.
Išrinko seniūno sekretorė?
Redakcija išgirdo keturias skirtingas versijas apie tai, kaip buvo renkamas Garbės pilietis.
Sidabravo seniūnas V. Blužas gyrėsi, esą Garbės piliečiu jį išrinkusios seniūnijos kaimų bendruomenės. Ir džiūgavo, kad apdovanojant susirinko per pusę tūkstančio žmonių (Sidabrave, kuriame net negyvena tik apie 500 žmonių,- red. past.).
Tačiau aiškinantis apdovanojimo peripetijas yla ėmė lįsti iš maišo.
Po seniūnijos stogu veikiančios Sidabravo kaimo bendruomenės pirmininkė V. Vaškevičiūtė tikino, kad seniūną rinko bendruomenių pirmininkai, tačiau pati „nėrė į krūmus“.
Beinoravos kaimo bendruomenės pirmininkas J. Vilčiauskas teigė apklausęs bendruomenės tarybos narius, kurie buvę už V. Blužą, o ir kiti bendruomenės nariai pritarę kandidatūrai.
Tačiau kiek kitokį vaizdą piešia Vadaktų kaimo bendruomenės pirmininkė A. Navagrudskienė.
„Žmonės turėjo patys skambinti į Sidabravo seniūniją ir pasakyti sekretorei savo kandidatūrą. Buvo dar vienas kandidatas J. Vilčiauskas, bet už seniūną V. Blužą buvo daugiau balsavusių. Mūsų bendruomenėje rinkimai nevyko, rinko patys žmonės. Po to bendruomenės pirmininkai pritarė kandidatūrai. Mūsų bendruomenėje nieko nepasiklausėm, nebuvom paskelbę“, – atvirai pasakojo Vadaktų bendruomenės pirmininkė.
Apdovanojo už… rinkimų reklamą
Ne mažesniu kuriozu tapo ir Tyrulių seniūnijoje surengti „Metų žmogaus“ rinkimai. Už tai, kad „nepamiršta Tyrulių ir išasfaltavo kelią“, šis titulas įteiktas Seimo nariui, konservatoriui V. Juozapaičiui.
Tyruliuose išties buvo organizuoti atviri rinkimai – gyventojai galėjo ateiti į seniūniją ir atiduoti balsą. Anot liudininkų, varžėsi keli kandidatai, tarp kurių – ir iš Radviliškio krašto kilęs ekspremjeras A. Butkevičius. Tačiau demokratija baigėsi, kai iš Polekėlės buvo atvežta per pusę šimto parašų už V. Juozapaitį, kurie ir nulėmė rinkimų baigtį.
Nors V. Juozapaitis apdovanotas už tai, kad „nepamiršta Tyrulių“, pats miestelio seniūnas R. Liukumas prisipažino nepamenąs, kada paskutinį kartą čia lankėsi Seimo narys.
„Radviliškio kraštas“ jau rašė apie tai, kaip konservatorius V. Juozapaitis rinkimų į Seimą reklamoje gyrėsi „išasfaltavęs“ kelią į Tyrulius. Šie politiko nuopelnai nuostabą sukėlė Susisiekimo ministerijos atstovams, kurie apie operos solisto V. Juozapaičio nuopelnus asfaltuojant kelius nieko nebuvo girdėję.
Meta gėdos šešėlį
„Tokie surežisuoti garbės piliečių rinkimai gėdos šešėlį meta mūsų krašto žmonėms, kurie net nedalyvauja šioje komedijoje“, – įsitikinęs per du tūkstančius narių vienijančios „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius. Jo žodžiais, rajone yra daugybė šviesių ir nusipelniusių žmonių, tačiau sovietiniu principu veikianti vietinė konservatorių valdžia neriasi iš kailio aukštindama savo žmones.
„Brežnevinis įšalas niekur neišgaravo, tik vienos partijos narius pakeitė kiti, kuriems dabar kabinami medaliai įvairiausiomis progomis. Manau, tie, kurie taip elgiasi, yra visiškai praradę gėdos jausmą ir nesuvokia, kad patys atrodo komiškai“, – įsitikinęs G. Lipnevičius.
Antanas Monkė
