Radviliškio rajono savivaldybė ruošiasi atsisveikinti su kadaise pompastiškai įrengtu, bet greitai galvos skausmu virtusiu laikrodžiu ant savivaldybės pastato. Prieš dešimtmetį įrenginys mokesčių mokėtojams kainavo 1576,98 eurų, tačiau šiandien jis – tik liūdnas priminimas apie tai, kaip lengvabūdiškai gali būti leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Jau tradicija tampa tai, kad rajone vienas po kito didinami mokesčiai: padidintas mokestis už darželius, valstybinės žemės nuomą, komunalinių atliekų tvarkymą. Viena ranka didindami mokesčius kita valdininkai, atrodo, švaisto juos puošmenoms ir abejotino naudingumo projektams.
Lauke pakabino laikrodį, netinkamą naudoti lauke
Pradėjus aiškintis, dėl kokių priežasčių prabangus laikrodis sugedo, išsiaiškinta, kad laikrodis, kabėjęs ant savivaldybės pastato, nuo pat pradžių nebuvo pritaikytas veikti lauko sąlygomis. Pasak savivaldybės pateiktos informacijos, žiemą jis dažnai užšaldavo, rodydavo netikslų laiką, taigi tekdavo rankiniu būdu reguliuoti rodykles. Vėliau laikrodis ėmė gesti vis dažniau – rodyklės kelis kartus buvo nukritusios, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo praeiviai.
Šiandien laikrodis – visiškai susidėvėjęs. Norint jį suremontuoti, praktiškai reikėtų perdaryti iš naujo. Tačiau net ir tuomet jis tinkamai neveiktų žiemos metu, nes, pasirodo, nėra tinkamas naudoti lauke, tad, Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio teigimu, savivaldybė nusprendė laikrodžio neberemontuoti.
Meras: neaišku, kur rasti vietą sugedusiai puošmenai
Sprendimą nukabinti laikrodį patvirtino meras K. Račkauskis. Jo teigimu, kol kas nėra aišku, kur sugedęs laikrodis bus padėtas ar kaip bus panaudotas ateityje. Galbūt jis bus eksponuojamas pastato viduje, o jei kada nors savivaldybei būtų perduota Radviliškio geležinkelio stotis – gal net rastų vietą jos erdvėse.
Tačiau iš mero komentarų galima susidaryti aiškų vaizdą: savivaldybė nežino, ką daryti su šiuo laikrodžiu. Tai iš esmės ir pripažino pats Kazimieras Račkauskis. „Sprendimai dar nėra priimti“, – teigė jis, leisdamas suprasti, kad laikrodis kol kas liks tarsi tarp dangaus ir žemės – nei reikalingas, nei pamirštas.
Retorinis klausimas: ar kas nors atsakys už pinigų švaistymą?
Šis atvejis – tik dar vienas pavyzdys, kaip švaistomi radviliškiečių pinigai. Nupirktas laikrodis, kuris net netiko savo funkcijai, dešimt metų neveikė normaliai, galiausiai buvo „nurašytas“. Ar už šį sprendimą atsakingi asmenys kada nors buvo paklausti, kodėl buvo pasirinktas netinkamas įrenginys? Kas patvirtino techninę specifikaciją? Kodėl nebuvo numatyta, kad laikrodis turi veikti lauke?
Mokesčių mokėtojų pinigai – ne kišenpinigiai, kuriuos galima išmėtyti eksperimentams. Už kiekvieną išleistą eurą turi būti atsakomybė, bet šiuo atveju jos – nė kvapo. Savivaldybė planuoja naują valandų rodymo būdą – ekraną ant pastato. Belieka tikėtis, kad šįkart jis bus atsparus orams, laiko išbandymams ir biurokratiniams sprendimams.
O kol kas – belieka stebėti, kur keliaus šis „istorinis“ laikrodis. Gal į muziejų, o gal… į sąvartyną. Kaip dar vienas nevykusio valdymo eksponatas.
Emilija Laukagalytė
