Socialiniai tinklai

Aktualijos

Į darbus grįžtantys paslaugų ir prekybos vietų darbuotojai gali nemokamai pasitikrinti dėl COVID-19

Avatar

Paskelbta

data

Laisvėjant karantinui ir nuo ateinančio pirmadienio duris atveriant vis daugiau paslaugų ir prekybos vietų, Sveikatos apsaugos ministerija ragina saugiai pradėti darbą ir kviečia grįžtančius į darbą žmones savanoriškai laisva valia atlikti PGR tyrimą mobiliuose punktuose, kad įsitikintų, jog neserga COVID-19 liga.

Registruotis profilaktiniam tyrimui galima jau nuo šio ketvirtadienio, vasario 11 d. Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą dviem būdais – pildant elektroninę registracijos formą arba telefonu.

Dėmesio! Į Karštąją liniją telefonu 1808 nuolat kreipiasi didelis skaičius žmonių, dėl linijos užimtumo gali būti sunku prisiskambinti. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis greitą ir patogią registraciją elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com.

Pažymėtina, kad registruojantis internetu būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti jūsų tapatybę. Taip pat registruojantis bus prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, jei dirbama įmonėje.

Asmenys profilaktiškai gali atlikti tyrimą vieną kartą – prieš grįždami į darbą.

Atkreipiame dėmesį, kad profilaktiškai netiriami tie darbuotojai, kurie:

– persirgę COVID-19 ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;

– turintys COVID-19 serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų.

– paskiepyti COVID-19 vakcina pagal skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

SAM Spaudos tarnyba

SAM nuotrauka

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Laiptai

Avatar

Paskelbta

data

Kūčių diena pasitaikė šviesi, snieguota ir šalta, o retsykiais – ir su saulės spinduliu. Ši diena dar nebuvo šventinė  ir visi dirbo. Ligoninė, kurioje dirbo Marija, puošėsi ateinančioms Kalėdoms.

Ligoninės koridoriuose ir palatose jautėsi nematomas šventės laukimas, medikai skubėjo užbaigti savo darbus (jeigu juos iš viso galima užbaigti?), susitvarkyti aplinką, kiekvienas skyrius turėjo pasipuošti „savo“ eglutę! Susitikę koridoriuose vieni su kitais sveikinosi ir linkėjo „gražių ir laimingų Kalėdų“.

Eidama ilgu ligoninės koridoriumi, pro stiklines duris Marija pamatė vestibiulyje stovintį ligonį. Jis buvo užsimetęs trumpus kailinius ir nedrąsiai mindžikavo prie paradinių laiptų krašto. Jo stovėsena išdavė, kad yra sutrikęs: laiptai, vedantys į kiemą, platūs ir gana įspūdingi, bet …be turėklų! Tik jauniems ir sveikiems, nors ligoninė statyta daugiau nei prieš šimtą metų.

Marija stabtelėjo, tada atidarė duris ir įėjo į vestibiulį.
– Ar norite nulipti žemyn? – paklausė sutrikusio vyriškio.
– Labai norėčiau, tik nėra kur laikytis, dar nugriūsiu. Oras atrodo toks gaivus, įkvėpčiau kaip šventės,- atsakė.
– Padėsiu, laikykitės užmanęs, bet galite išeiti tik trumpam! Lauke šalta,- įspėjo.

Nulipus Marija dar kartą priminė, kad greitai grįžtų į palatą, ir pradarė duris. Apsisukusi norėjo nueiti, bet ligonis sulaikė jos ranką ir nedrąsiai pasakė:
– Ačiū! Gal galėčiau Jus pabučiuoti?
Prašymas buvo toks netikėtas, kad Marija sutriko ir tada labai atidžiai pasižiūrėjo į vyriškį. Jo gilių raukšlių išvagotas veidas buvo suvargęs ir išblyškęs, akys liūdnos…

Nesulaukęs atsakymo, jis nedrąsiai pabučiavo ją į skruostą ir plačiai nusišypsojo.
– Tai keistuolis! – lipdama laiptais šypsojosi Marija.

Ir Kalėdos su savo paslaptimis dar labiau priartėjo…

Zina Kaveckaitė
 

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi

Avatar

Paskelbta

data

Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo grupė kooperacijos veiklai gerinti jau yra parengusi Lietuvos Respublikos kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir lengvinantį kooperatyvų veiklą, jį ketinama tobulinti ir toliau. Keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai, ministro įsakymai. Kadangi dalies kooperatyvų plėtra neišvengiama, jiems investicinė Europos Sąjungos parama labai svarbi. Beje, žemės ūkio kooperatyvams taikomos palankesnės sąlygos, norint pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) parama. Apie naudą ir poreikį kooperuotis bei plėstis kalba ir patys kooperatyvai.

Kooperatyvų situacija

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvos teritorijoje 2019 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos 323 kooperatinės bendrovės, užsiimančios žemės ūkio veikla. Tais pačiais metais Žemės ūkio rūmų vykdytos kooperatyvų, veikiančių žemės ūkio sektoriuje, apklausos. Atsakymus pavyko gauti tik iš 102 kooperatyvų, 74 neatsakė, o 147 kooperatyvų veikla sustabdyta, nutraukta arba vykdomos likvidavimo procedūros. Apklausos duomenys rodo, jog kooperatyvų pasiskirstymas šalies mastu yra netolygus: yra rajonų, kuriuose veikia vos vienas kooperatyvas, o kituose gali veikti ir iki septynių.

O pripažintų kooperatyvų Lietuvoje 2020 m. buvo 27, šių metų sausio 31 d. duomenimis, pripažinti dar trys. ŽŪM pripažinimo 2019 m. sulaukė 28, 2018 m. – 26, 2017 m. – 22 žemės ūkio kooperatyvai. Jų vykdomos veiklos yra pačios įvairiausios: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba, augalininkystė, derliaus apdorojimo veikla, naminių paukščių ir galvijų auginimas, sėklininkystė, paslaugų žemės ūkiui teikimas, žemės ūkio žaliavų didmeninė prekyba ir kt.

Parama – paklausi tarp kooperatyvų

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) duomenimis, per visą 2014–2020 m. KPP laikotarpį paramos gavėjais buvo patvirtintas 71 kooperatyvas, bendra patvirtinta paramos suma siekia 33 145 451 eurą. Į šį skaičių neįtraukti kooperatyvai, teikę paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones. Kaip skelbia NMA, populiariausios veiklos sritys tarp kooperatinių bendrovių „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (21 kooperatyvas), „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (12 kooperatyvų).

Gali būti, jog gana aktyvų kooperatyvų domėjimąsi ir naudojimąsi KPP parama lėmė ir tai, kad kooperatinėms bendrovėms įgyvendinant kai kurias priemones taikomas didesnis paramos intensyvumas bei skiriama papildomų balų.

Pavyzdžiui, įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai. Taip pat žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal šią veiklos sritį, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų.

Pagal tos pačios priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, skiriami projektų atrankos balai.

Teikiantiems paraiškas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys, suteikiami atrankos balai.

Surėmus pečius – drąsiau ir lengviau

Anot žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“, veikiančio Joniškio rajono Gataučių kaime, atstovo agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, kooperatyvas jau veikia daugiau nei dvidešimt metų – buvo įkurtas 1996 m., tik jam kurį laiką vadovavo kiti savininkai. Prieš šešerius metus perpirkus „Jakiškius“, jie buvo pradėti gaivinti, pradėti priimti nauji nariai. Pasak pašnekovo, šiuo metu kooperatyvą sudaro dešimt narių – smulkiųjų ūkininkų, auginančių įvairias daržoves – morkas, burokėlius, svogūnus. Pasak agronomo, daržoves, pasikeisdami žemės plotais, augina ir nariai, ir pats kooperatyvas.

D. Stonio teigimu, daržininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti labai didelių investicijų. „Vien rūšiavimo linijos, kurios net pačios pigiausios – lenkiškos – kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ką kalbėti apie 3–4 kartus brangesnes, bet ilgaamžiškesnes, patvaresnes ir našesnes olandiškas, – vardijo pašnekovas. – Sandėliai su vėdinamomis ir šaldomomis kameromis daržovėms laikyti taip pat reikalauja didžiulių investicijų. Susikooperavus tas investicijas lengviau įgyvendinti, nes kiekvienas įneša savo indėlį.“ Anot „Jakiškių“ atstovo, susijungus keliems nariams, rinkai galima pasiūlyti didesnius daržovių kiekius. O kai jau yra įrengti saugojimo pastatai, išrūšiuotos daržovės, tada pirkėjams galima tiekti kokybiškesnę produkciją, ją ilgiau išlaikyti. Pasak D. Stonio, šie privalumai rinkoje šiuo metu labai aktualūs bei patrauklūs tiek perdirbėjams, tiek pirkėjams, be to, jie padeda išlikti konkurencingiems. „Juk dabar rinka reikalauja, kad daržovės būtų pateikiamos kovo–gegužės mėnesiais, be saugyklų tai sunku įgyvendinti“, – tikino kooperatyvo atstovas.

Parama padėjo išplėsti veiklą

Prakalbus apie KPP paramą, D. Stonis sakė, jog kooperatyvas ja naudojosi du kartus. 2016 m. pirmą kartą gavus lėšų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jos buvo investuotos į sandėlio statybas. Antroji 2018 m. parama pagal tos pačios priemonės veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ buvo panaudota svogūnų džiovyklos, konteinerių daržovėms laikyti ir perdirbimo-plovimo linijai įrengti.

„Be paramos būtų sunku ryžtis – tada daug svarstome ir galvojame, – sakė pašnekovas. – Kai yra parama, kai yra terminai, tada tenka greičiau apsispręsti. Tai padeda žengti pirmą žingsnį. Antras dalykas – parama tikrai finansiškai stipriai prisideda prie verslo plėtros, todėl tai tikrai didelė pagalba“, – tikina pašnekovas.

ŽŪK „Jakiškiai“ archyvo nuotr.

Užs. Nr. 20

Skaityti daugiau

Skaitomiausi