Socialiniai tinklai

Aktualijos

Hakeris iš Alytaus bausmės išvengė tik dėl jo kibernetines atakas patyrusio jaunuolio atlaidumo

Paskelbta

data

Kibernetinėmis atakomis sutrikdęs Šiaulių rajono gyventojo  internetinės prieigos darbą ir tikėjęsis  interneto platybėse būti nepagautas Alytaus gyventojas buvo demaskuotas. Jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl  neteisėto poveikio informacinei sistemai. Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. 24 metų alytiškiui bausmės  išvengti pavyko tik dėl to, kad dėl jo nusikalstamos veikos problemų turėjęs šiaulietis  priėmė jo atsiprašymą, jam atleido ir su juo susitaikė. Įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju,  ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 

Viskas prasidėjo, 2020 m. pavasarį įsilingavus karantinui dėl „Covid 19“ pandemijos. Šiaulių rajono gyventojas nutarė gyvenimą paįvairinti savo tiesioginėmis transliacijomis platformoje „Twitch“, kurias stebėdavo įvairūs jam nepažįstami asmenys. Keletą stebėtojų jam teko užblokuoti, nes šie nekultūringai reikšdavosi tiesioginių transliacijų metu, siekdavo trukdyti jas vykdyti. Užblokavęs keletą nekultūringų asmenų,  po kurio laiko jis pastebėjo, kad namuose įrengta interneto prieiga pasidarė labai lėta, nepavyko ne tik žiūrėti internetinės televizijos, bet ir įprastai naršyti internete. Problemai išspręsti jaunuolio tėvai  kreipėsi į interneto tiekėja.

Atvykę specialistai pakeitė maršrutizatorių, tačiau tai nepadėjo. Po pakartotino  kreipimosi į interneto tiekėją Šiaulių rajono gyventojų šeima sužinojo, kad jų interneto prieigos atžvilgiu  vykdomos DDoS atakos,  tai yra sąmoningai trikdomas interneto ryšys. Tokių atakų  metu internetinė svetainė ar kitas viešai prieinamas išteklius bombarduojamas milijonais užklausų iš daugybės skirtingų šaltinių – virusais užkrėstų kompiuterių, telefonų, maršrutizatorių ar net smulkesnių interneto įrenginių.  Šiauliečiui  pradėjus vykdyti interneto duomenų srauto įrašų fiksavimą, buvo pastebėa, jog jų interneto prieigos atžvilgiu yra siunčiami didžiuliai kiekiai duomenų paketų, kurie  tiesiog užkiša tinklą ir neleidžia  visavertiškai naudotis internetu.

Dėl DDoS atakų šeima nebegalėjo tinkamai naudotis internetu, žiūrėti internetinės televizijos, o jaunuolis vykdyti savo tiesioginių transliacijų. Atakos prasidėdavo būtent tada, kai jis pradėdavo savo tiesiogines transliacijas. Dėl užkišto interneto jas reikėdavo nutraukti.

Kilo įtarimas, kad  DDoS atakas vykdo asmuo, kurį jis buvo  užblokavęs savo tiesioginių transliacijų metu, nors hakeris su šiauliečiu  susisiekdavo skirtingais pseudonimais, kuriuos nuolat keisdavo. Kad tai gali būti vienas užblokuotųjų, patvirtino dar ir tas faktas, jog platformoje su juo susisiekęs nepažįstamasis pradėjo reikalauti atlikti įvairias užduotis, žadėdamas po jų įvykdymo nustoti DDoS-inti. Pavyzdžiui, jis tiesioginės transliacijos metu reikalavo viešai pasakyti, kad transliuotojas atsisako Dievo bei priima šėtono tikėjimą, ar pasakyti frazes,  kurias alytiškis atsiųsdavo žinutėmis, vykdyti apsimestinius skambučius pagal skelbimus.  Kadangi šiaulietis minėtų reikalavimų nevykdė ir dėl to prieš šeimos interneto prieigą kibernetinės atakos tik intensyvėjo, buvo apsispręsta kreiptis į teisėsaugą.

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, vadovaujami   Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, šiomis dienomis  ikiteisminį tyrimą  dėl  neteisėto poveikio informacinei sistemai jau baigė. Priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą nutraukti ir įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes šiaulietis sutiko su juo taikytis, kadangi turtinė žala padaryta nebuvo, o moralinės žalos nukentėjusysis nevertino. Prokuroras kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kad šis patvirtintų jo nutarimą. Tačiau, jei  per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės alytiškis padarys naują tyčinę nusikalstamą veiką, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti.

                       Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi