Socialiniai tinklai

Aktualijos

Gyvulių ūkis: vanduo kompensuojamas milijonieriams

Avatar

Paskelbta

data

Valdantieji ruošia dovaną savo partiečiams milijonieriams. Savivaldybės Tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriame numatoma kompensuoti vandens kainas 10 stambių ūkių. Milijonines apyvartas turintys ūkininkai prilyginti skurdžiausiai gyvenantiems kraštiečiams.

Kompensacija galės pasinaudoti per 10 abonentų

Sausio 15 d. vykusiame Investicijų bei kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomas gana pikantiškas klausimas – sraigė gyvulys ar ne? Šio klausimo svarstymas prasidėjo nuo vandens kompensavimo abonentams, dirbantiems gyvulininkystės srityje.

Sprendimo projektą dėl geriamojo vandens kompensavimo gyvulių augintojams pristatė V. Znutienė. Pasak pranešėjos, iki šiol geriamasis vanduo buvo kompensuojamas vienai ūkininkei bei ŽŪB „Gražionių
bekonas“. Kadangi gyvulininkystė – labai svarbi šaka maisto gamybai, nutarta suteikti teisę tokia parama pasinaudoti ir kitiems gyvulių augintojams.

Sprendimo projekte rašoma, kad „abonentams, dirbantiem gyvulininkystės srityje ir gaminantiems žemės ūkio produkciją maistui, suvartojantiems geriamojo vandens daugiau nei 50 kub. m per mėnesį, kurį perka iš viešojo geriamojo vandens tiekėjo ar įmonės, vykdančios geriamojo vandens tiekimą viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose, taikyti 45 proc. kompensaciją“.

Pasak V. Znutienės, tokių abonentų rajone būtų apie 10, o kompensacijoms iš rajono biudžeto reikėtų apie 30 -32 tūkst. eurų. Beje, savivaldybė pasilieka teisę patikrinti sunaudojamo vandens kiekį, kad nebūtų piktnaudžiavimo – nustatyta, kiek vandens skiriama vienam gyvuliui ir jo sunaudojamas kiekis bus apskaičiuojamas pagal gyvulių skaičių.

Kodėl remiami tik ūkininkai, o verslininkai – ne?

Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui komiteto posėdyje kilo daug klausimų: kodėl į pateiktą sąrašą dėl vandens kainos kompensavimo įtraukti tik ūkininkai, o verslininkai – ne? Kodėl įtraukti tik kiaulės, avys, arkliai, danieliai, elniai, o neįtraukti paukščiai, žvėreliai, sraigės? Ir kodėl juos reikia apskritai remti?

„Jeigu norime padėti nuoširdžiai, turime padėti visiems. O dabar vienai šakai padedame, kitai – ne. Jeigu kol kas nėra rajone paukštyno, gal atsiras norinčių jį įkurti, turime dar ir sraigininkų, o juk sraigės – ne gyvulininkystės sritis. Siūlau į sąrašą įtraukti visus gyvūnus, kurie naudojami maistui“,- sakė Tarybos narys.

Sprendimo projekto ruošėjai Tarybos narį įtikinėjo, kad pateiktas gyvulių sąrašas – tik pavyzdys, o kompensaciją už vandenį gaus visi ūkininkai, gaminantys gyvulinės kilmės produkciją maistui ir sunaudojantys daugiau nei 50 kubų vandens per mėnesį.

Paklausti, ar sraigė taip pat gyvulys, projekto ruošėjai net nemirktelėję atsakė: „Juk sraigė ne augalas, o priskiriama prie gyvulininkystės srities“.

Galbūt savivaldybės valdininkai prastai lankė zoologijos pamokas mokykloje, kad nežino, jog sraigė – ne gyvulys, o moliuskas, naudojamas maistui.

Tarybos nario komentaras

„Kodėl mažinama kompensuojamo vandens kiekio kartelė nuo tūkstančio kubų iki penkiasdešimt? Kodėl vandens kainą norima kompensuoti tik vienai grupei – juk didelės įmonės ne daugiavaikės mamos ar pensininkai, tikrai gali susimokėti 25 eurų skirtumą. Jau dabar šiame siūlyme galima įžvelgti korupcijos apraiškų, protekcionizmą. Man abejotini valdančiųjų argumentai, kad be kompensacijų verslininkai ims statyti gręžinius. Kukliais paskaičiavimais, toks gręžinys atsipirktų po 80-100 metų. Manau, kad kompensacijoms numatoma suma būtų galima skirti tvarkingai gyvenantiems kraštiečiams arba kompensuoti prisijungimą prie centralizuotų tinklų. Tokiu būdu padidėtų vandens vartotojų skaičius, nereikėtų didinti vandens kainų“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.

Jau šį ketvirtadienį, sausio 23 d., Tarybos posėdyje bus sprendžiama, tvirtinti šį siūlymą ar ne. Apie Tarybos sprendimą informuosime savaitraščio skaitytojus.

(Bus daugiau)
Jonas Petrikas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kopūstas – lietuviška „vicedaržovė“ po bulvės (+ receptai)

Avatar

Paskelbta

data

Kopūstą galima drąsiai tituluoti antra populiariausia daržove Lietuvoje po bulvės. Tai – vienas iš nedaugelio žalumynų, kurį galima sandėliuoti ir išlaikyti praktiškai iki naujo derliaus. Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai teigia, kad pavadinti kopūstą paprasta ar eiline daržove netinka – be jo neįsivaizduojama ne tik tradicinė lietuviška virtuvė, bet ir įmantrūs gurmaniški kulinarijos eksperimentai.

„Nors šiandien įvairiausių daržovių, salotų ir žalumynų pasirinkimas yra kur kas įvairesnis nei anksčiau, kopūstai išlaiko tvirtas pozicijas tarp mėgstamiausių lietuvių daržo gėrybių. Kopūstų sodinimas Lietuvoje įprastai prasideda kovą, tad jau vasaros pradžioje galime džiaugtis šviežiu jų derliumi“, pastebi Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Nors kopūstai laikomi nepamainoma daržove tradiciniams lietuviškiems patiekalams, tačiau be jų neapsieina ir kitų šalių virtuvės – tai pastebima atsivertus daugelio restoranų meniu. Įvairiausių kopūstų salotų variacijų galima paragauti visame pasaulyje – nuo Amerikos iki Azijos. Ne ką mažiau populiarios kopūstų sriubos ir troškiniai, iš jų kepama duona, blynai ir net desertai.

Vitamino C daugiau nei apelsinuose

Pasak Vilmos Juodkazienės, „Iki“ maisto ekspertės, kopūstai yra tikra gamtos dovana gyvenantiems vidutinio klimato zonoje, pavyzdžiui, lietuviams. Ši daržovė turi itin veiksmingų antioksidantų.

„Vitamino C kopūstuose yra kur kas daugiau nei apelsinuose. Jo lapuose taip pat gausu sieros, kuri gelbsti kovojant su infekcijomis. Jos trūkumas gali paskatinti mikrobines infekcijas ir sulėtinti žaizdų gijimą. Ne be reikalo kopūstai yra tapę vaistu negaluojant virškinimui – šioje daržovėje randamas ir ypač vertingas vitaminas U, kuris gerina žarnyno veiklą“, – vardija „Iki“ maisto ekspertė.

Ji priduria, kad išsekus kopūstai padeda greičiau atgauti jėgas – suvalgius jų sriubos iš organizmo greičiau pašalinami toksinai ir šlapimo rūgštys. Taip pat daržovėje gausu jodo, kuris padeda funkcionuoti smegenims ir nervų sistemai.

Ir pagrindiniam, ir padažui

„Iki“ maisto ekspertė priduria, kad kopūstų asortimentą sudaro ne tik lietuvių pamėgtieji baltagūžiai. Daugeliui taip pat žinomi raudonieji, mėlynieji, ropiniai, žiediniai, lapiniai, briuselio kopūstai ir dar daugelis kitų, kurie suteikia platų skonių spektrą įvairiausiems patiekalams.

„Mūsų pamėgti gūžiniai kopūstai yra švelnesnio skonio nei kitos rūšys, todėl ypač tinka skaninti salotas, įdaryti pyragėlius. O iš pirmo žvilgsnio tik spalva nuo mums įprastų išsiskiriantys raudonieji ir mėlynieji kopūstai yra aitresni – savo skoniu šiek tiek primena krienus. Tiek spalva, tiek skoniu jie ypač tinka salotoms ir troškiniams paįvairinti“, – palygina V. Juodkazienė. 

Kita lietuvių pamėgta rūšis – savojiniai kopūstai – išsiskiria puria lapų konsistencija ir kiek švelnesniu skoniu. Suplėšius šviežius šio kopūsto lapus ir sumaišius su mėgstamomis daržovėmis, galima pasigaminti pilną dubenį gaivių salotų.

Anot maisto ekspertės, švieži brokolio žiedynai pagardins salotas ir sumuštinius, apvirti taps garnyru prie mėsos ar žuvies patiekalų, o pertrinti – padažu makaronams ar švelnia kremine sriuba. O žiedinio kopūsto žiedynai yra ypač tinkami apkepti tešloje, todėl neretai tampa sveika alternatyva norint pasmaguriauti.

Universalumu ypač pasižymi lapiniai (kale) kopūstai. Jais būtų galima padengti visą vaišių stalą – tamsiai žali ar violetiniai jų lapai tinka tiek sveikų kokteilių pusryčiams, tiek traškiems užkandžiams arba lengvai sriubai pagardinti.

„Visų rūšių kopūstai gali būti valgomi švieži, kepti, troškinti, virti ar marinuoti. Ši daržovė puikai tinka pagardinti salotas ir sumuštinius, paįvairinti garnyrą prie įvairiausių patiekalų ir paskaninti sriubas, o pasitelkus šiek tiek fantazijos – nuostabaus skonio keksiukais“, – vardija V. Juodkazienė. 

Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai pateikia azijietiško troškinio ir tailandietiškų kopūstų receptus, kurie puikiai parodo, kokia mėgstama ši daržovė kitų šalių virtuvėse.

Azijietiškas kopūstų ir mėsos „stir fry“

Reikės:

  • 400 g maltos mėsos (tinka įvairios)
  • 0.5 vnt. kopūsto (didelio)
  • 2 vnt. morkų
  • 4  v. š. sojos padažo
  • 3 cm imbiero
  • 3 skiltelės česnako
  • v. š. skrudintų sezamų aliejaus
  • v. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
  • v. š. medaus
  • Aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų, medaus

Paruošimas:

Kopūstą ir morkas supjaustykite juostelėmis. Jeigu norite, galite naudoti daugiau įvairių daržovių – šparaginių pupelių, žirnių anksčių, pievagrybių, paprikų, brokolių ir kitų šviežių ingredientų. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, dėkite maltą mėsą. Į keptuvę prie mėsos įtarkuokite česnaką, imbierą, pakepinkite maišydami apie minutę. Mėsą atidėkite į lėkštę. Keptuvėje įkaitinkite dar šiek tiek aliejaus, sudėkite daržoves ir kepkite maišydami tol, kol daržovės tik vos vos suminkštės – apie 3–4 minutes. Tada į keptuvę grąžinkite mėsą, pilkite sojos padažą, skrudintų sezamų aliejų, saldų aitriųjų paprikų padažą ir medų. Viską gerai išmaišykite. Patiekite pabarsčius sezamo sėklomis, čili griežinėliais, smulkintais česnako ar svogūno laiškais. Skanaus!

Tailandietiškos kopūstų ir morkų salotos

Reikės:

  • 1/4 vnt, kopūsto
  • 1 vnt. Morkos
  • 1 sauja sezamų
  • Šiek tiek mėtų, kalendros, baziliko, petražolių

Padažui:

  • 2 v. š. žaliųjų citrinų sulčių
  • 2 v. š. žuvies padažo
  • 2 v. š. sezamų aliejaus
  • 1 v. š. imbiero
  • 1 v. š. medaus

Paruošimas:

Kopūstą susmulkinkite pjaudami plonomis juostelėmis. Morką sutarkuokite arba taip pat plonai supjaustykite. Susismulkinkite prieskonines žoleles. Sumaišykite salotas. Galite uždaryti sandariai ir palikti dieną–dvi šaldytuve. Pasigaminkite padažą sumaišydami visus ingredientus. Skaniau, kai padažas pastovi bent kelias valandas ir skoniai susibalansuoja. Prieš valgydami sumaišykite salotas su padažu. Skanaus!

Daugiau informacijos:

Indrė Baltrušaitienė

Komunikacijos vadovė

Mob. tel. +370 676 45334 El. p. indre.baltrusaitiene@iki.lt

Skaityti daugiau

Aktualijos

Automobiliu partrenktas dviratininkas išvežtas į ligoninę

Avatar

Paskelbta

data

Vasario 15 d. 13.30 val. Radviliškyje, Vytauto Landsbergio – Žemkalnio ir Gedimino g. sankryžoje, vyras, gimęs 1993 m., vairuodamas automobilį CITROEN C5, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos susidūrė su neblaiviu (0,29 prom.) dviratininku, gimusiu 1952 m., kuris, nenulipęs nuo dviračio, kirto važiojamąją dalį per pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu nukentėjęs dviratininkas buvo nuvežtas į Radviliškio ligoninę, vėliau perkeltas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019