Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Gimnazijos remontas: savivaldybė neatliko namų darbų

Avatar

Paskelbta

data

Rajono gyventojai žino rajono savivaldybės administracijos potraukį brangioms statyboms bei brangiems remontams. Prašomos sumos negavusi savivaldybė pasiuto svaidytis kaltinimais, tačiau ją „ant žemės” nuleido vyriausybė ir rajone rinktas Seimo narys. Paaiškėjo, kad pati savivaldybės administracija neatliko namų darbų ir gavo neigiamą įvertinimą.

„Užsuko kranelį”

Galimai norėdama sustabdyti besaikį lėšų švaistymą, vyriausybė „užsuko“ rajono valdininkams „lėšų kranelius“ abejotiniems projektams. Savivaldybės administraciją pasiekė raštas iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Laiške informuojama,  kad Švietimo ir mokslo ministerija ir Aplinkos ministerija, vykdydamos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, išnagrinėjo Radviliškio rajono savivaldybės prašymą dėl Baisogalos gimnazijos pastato tolimesnio modernizavimo ir nerado galimybės finansuoti šio projekto 2019–2021 metais. „Primename, kad Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos pastatai modernizuoti vadovaujantis patikros/apžiūros akte pateikiama išvada, kad švietimo įstaiga neatitinka higienos normų, buvo skirta lėšų iš Švietimo įstaigų modernizavimo programos (126,6 tūkst. eurų).
Radviliškio rajono savivaldybei pasiūlyta gauti paskolą pagal priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“ ir kreiptis į fondą „Savivaldybių pastatų fondas“. Šio fondo bendra numatoma suma suteikti savivaldybėms ar jų įgaliotiems subjektams suteikti paskolą sudarys 37,27 mln. eurų.
Radviliškio savivaldybė giriasi neturinti jokių skolų, o norint sutvarkyti gimnaziją, net paskolos  nereikėtų imti – juk  kasmet sutaupoma po beveik 4 mln. eurų. Tad kyla klausimas, kodėl šių sutaupytų lėšų negalima būtų panaudoti Baisogalos gimnazijos remontui?
Savivaldybės vadovo komentaras
Negavusi taip geidžiamų lėšų Baisogalos gimnazijos remontui, rajono savivaldybės meras pagieža išliejo ant rajone išrinkto LR Seimo nario: „Šiandien dėl Baisogalos gimnazijos bendruomenės širdis turėtų džiaugtis, bet džiaugsmo nedaug. Gautas švietimo ir mokslo ministerijos raštas – „puiki kalėdinė dovana“ ne tik Baisogalos bendruomenei, bet ir visiems, kurie dirba Lietuvos švietimo sistemos kokybės gerinimo srityje. Belieka apgailestauti, kad higienos normų neatitinkanti švietimo įstaiga ir toliau nerūpi niekam, tik savivaldybei. Liūdina ir tai, kad neatsižvelgiama į arčiausiai vietos gyventojų esančių savivaldos institucijų prašymus. Beje, tokiais atsakymais atskleidžiamas požiūris ir į Radviliškio rajono gyventojų interesams LR Seime atstovaujančio baisogališkio Aurimo Gaidžiūno pastangas. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-1000 „Dėl pritarimo skirti lėšų iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto Baisogalos gimnazijos pastato modernizavimui“ pritarė galimybei iš Savivaldybės biudžeto 2019 m. skirti iki 0,5 mln. eurų lėšų Baisogalos gimnazijos modernizavimui, jei tam bus skirtas finansavimas LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programoje. Deja, neatsižvelgta net į visos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narių balsą. Galima daryti išvadą, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nelaiko Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimo prioritetu ir lieka tik dėkoti, kad jie skatina vietos savivaldą tobulėti „imant paskolas ir kitais būdais ieškant lėšų“, Radviliškio rajono savivaldybės manymu, prioritetinėms valstybės sritims. Tiesa, nepamiršta priminti, kad 2018 metais švietimo ir mokslo ministerija rado galimybę skirti net 125 tūkst. eurų Baisogalos gimnazijos pastato avarinės būklės požymiams pašalinti. Šiandien Baisogalos gimnazijos bendruomenei galime pasakyti, kad darysime viską, kad baisogaliečių ir aplinkinių gyvenviečių vaikai galėtų mokytis patogioje, šiltoje mokykloje, kad mokytojai galėtų dirbti oriai, kad bendruomenės nariai nebijotų savo vaikų leisti į ugdymo įstaigą“,- rašoma savivaldybės tinklapyje.
LR Seimo nario komentaras
LR Seimo narys A. Gaidžiūnas pakomentavo šią situaciją: „Kalbant apie Baisogalos gimnaziją, jau seniai buvo žinoma, kad mokyklos pastato būklė yra bloga: pastatui reikalingas išorės ir vidaus remontas, reikėjo atnaujinti seną šildymo sistemą, suremontuoti sporto salę. Šias gimnazijos problemas žinojo tiek savivaldybės administracijos vadovai, tiek valdančiosios daugumos atstovai, tiek anksčiau rajone išrinkti Seimo nariai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Tik tada, kai gavęs Radviliškio miesto ir rajono žmonių pasitikėjimą, buvau išrinktas į Seimą, ledai pajudėjo. Kartu su kolega Valerijumi Simuliku lankiausi gimnazijoje ir su mokyklos direktore aptarėme, kokios investicijos gimnazijai yra reikalingos. Buvo nuspręsta, kad reikia atnaujinti šildymo sistemą, suremontuoti sporto salę, atlikti kai kuriuos išorės darbus. Aš pats asmeniškai daug kartų lankiausi Švietimo ministerijoje ir bendravau su ministerijos kancleriu dėl reikalingų lėšų skyrimo. Ir tos lėšos buvo skirtos. Iš viso rajono savivaldybė Baisogalos gimnazijos remontui, t.y. atskiriems projektams iš ministerijos gavo 251,6 tūkst. eurų. Lėšų buvo skirta tiek 2017 m., tiek ir 2018 m. Už šiuos pinigus buvo atnaujinta mokyklos šildymo sistema, šią savaitę po remonto atidaryta gimnazijos sporto salė. Kiek žinau, Radviliškio rajono savivaldybė yra sutaupiusi apie 4 mln. biudžeto lėšų, taigi, savivaldybės biudžeto lėšos yra pilnai neišnaudotos, todėl savivaldybė net ir be ministerijos pagalbos yra pajėgi atlikti gimnazijos remonto darbus. Noriu pabrėžti, kad Švietimo ministerija skyrė lėšų tiek gimnazijos šildymo sistemos atnaujinimui, tiek gimnazijos sporto salės atnaujinimui, kitaip tariant, prisidėjo prie šių projektų. Gimnazijoje lankęsis premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo ateityje skirti lėšų gimnazijos pastato išorės ir vidaus remonto darbams atlikti. Nėra etiška sakyti, kad gimnazija rūpi tik savivaldybei.“

O Baisogalos gimnazijos mokiniams bei visai bendruomenei linkime apsišarvuoti kantrybe ir sulaukti kovo 3 d. vykstančių mero ir tarybos rinkimų. Pasikeitus  rajono vadovui ir tarybai, gal ir darbai pajudės.
„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019