Gegužės 26 d. Radviliškyje lankėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai. Jie susitiko su Radviliškio rajono savivaldybės vadovais, su Radviliškio geležinkelininkų bendruomene, AB „Lietuvos geležinkeliaiׅ“ padalinių, įsikūrusių Radviliškyje, vadovais. Į Radviliškį atvyko Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, Gerimantas Bakanas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, ir Irena Balkūnė, AB „Lietuvos geležinkeliai” personalo departamento direktorė. Taip pat susitikime dalyvavo Seimo nariai A. Gaidžiūnas ir A. Butkevičius.
Pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekiamybės
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius M. Bartuška susitikimo pradžioje sakė pirmą kartą besilankantis Radviliškyje, o šio susitikimo tikslas – pristatyti bendrovės laukiančius pokyčius ir pabendrauti su geležinkelininkų bendruomene. Generalinis direktorius pabrėžė, kad Radviliškyje labai stiprūs depai, didelis inžinerinis potencialas, motyvuoti žmonės.
Pasak M. Bartuškos, šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinis prioritetas – žmonės. Bendrovės siekiamybė – tapti geriausia komanda Lietuvoje, o tam reikia keisti darbo kultūrą, požiūrį į darbą.
Kadangi bendrovė 2016 m. patyrė 2 mln. eurų nuostolį, pagrindinis uždavinys šiuo metu – įsivertinti bendrovės veiklą, kad būtų dirbama efektyviai. Pasak M.Bartuškos, „Lietuvos geležinkeliai“ turi tapti vakarietiška, augančia bendrove. Kad būtų augimas, reikia vežti daugiau krovinių – siekiamybė įsitvirtinti didžiųjų Europos vežėjų penketuke (dabar pagal krovinių pervežimą Lietuva 8 vietoje). Taip pat buvo pabrėžta, kad reikia didinti keleivinių traukinių greitį, tada padidės ir keleivių srautai. Siekiamybė – iš Vilniaus iki pajūrio nuvykti traukiniu per 3 valandas.
Pasak generalinio direktoriaus, šiuo metu bendrovėje išpūstas administracijos aparatas, daug vidurinės grandies viršininkų. Šią situaciją numatyta keisti. Bus peržiūrimas bendrovės perteklinis turtas, bus vertinamą, ką galima praduoti, ką išnuomoti.
„Šiuo metu bendrovėje vyksta įsivertinimo procesas, ar galima centralizuoti visus depus, o centralizavus juose remontuoti lokomotyvus iš Lenkijos ir Estijos. Įvertinus efektyvumą, atsisakyta 4 vagonų prikabinimo prie Maskvos traukinio – per 20 metų bus sutaupyta per 10 milijonų eurų. Centralizuotas pirkimų centras, priimta visa nauja komandą, o pirkimų vadybininkas pirkimą organizuos nuo pradžios iki galo. Centralizacija – vidinis procesas, mūsų klientai jo neturėtų pajusti. Kaip minėjau, bendrovėje vyksta įsivertinimo procesas, o visi pokyčiai truks 2-3 metus“,- geležinkelininkus informavo generalinis direktorius M. Bartuška.
Vadovų atsakymai geležinkelininkų netenkino
Naudodamiesi proga, geležinkelininkai svečiams iš Vilniaus pateikė klausimų. „Iš patirties žinome, kai atliekant centralizavimo funkcija „auga“ viršūnės, o „šaknelės“ kertamos. Gal neteksime kai kurių darbų?“- klausė geležinkelininkai. Į šį klausimą buvo atsakyta, kad bus peržiūrimas labai išpūstas valdymo aparatas, o apie artimiausias permainas geležinkelininkai sužinos birželio 9 dieną, konferencijos metu.
Žmones domino, kada bus peržiūrimi atlyginimai – jie šiuo metu labai nemodernūs tokiai moderniai bendrovei. „Atlygis – nuolatinė tema, yra keistinų dalykų. Dabartinė atlygio sistema – demotyvacinė. Tai personalo užduotis“,- į klausimą atsakė M. Bartuška.
Į paklausimą, ar bus mažinamos kelialapių kainos į vaikų poilsio stovyklą Ignalinoje (šiuo metu už 12 dienų reikia mokėti 300 eurų), bendrovės generalinis direktorius atsakė taip pat labai miglotai: „Stovyklos kainos pokytis gali turėti kompensacinę priemonę. Tam tikros kompensacinės priemonės gali būti“.
Geležinkelininkai domėjosi, kaip vyks darbuotojų kompetencijų vertinimas: ar bus klausimynas, ar pokalbis. Irena Balkūnė, AB „Lietuvos geležinkeliai” personalo departamento direktorė, į šį klausimą atsakė, kad kai kuriose srityse reikės mažiau darbuotojų, tačiau dirba ekspertai, galintys įvertinti darbuotojų kompetenciją, o ją vertinant sąžiningumo ir objektyvumo kriterijai bus išlaikyti.
Geležinkelininkams rūpėjo, ar bendrovėje vykstančios centralizacijos pasekmė nebus darbuotojų atleidimas. M. Bartuškos atsakymas, kad centralizacija – ne darbuotojų skaičiaus mažinimas, o efektyvus darbas, sukėlė salėje juoko bangą. Ir vėl buvo atsakyta, kad viskas paaiškės birželio 9 dieną.
Mašinistai skundėsi ilgomis kelionės valandomis, poilsio dienų trūkumu. Į tai buvo atsakyta, kad apie problemas reikia kalbėtis atvirai su savo viršininkais ir apskritai atvirumas turi tapti bendrovėje didžiausiu gėriu.
„Ir vėl nieko nepasakė“
Po susitikimo skirstydamiesi geležinkelininkai dalijosi įspūdžiais: „Ir vėl nieko nepasakė, pasijutome kaip kosmose. Bet ir sugebėjimas mūsų vadovų kalbėti valandą ir nieko nepasakyti – tokio meno turbūt ilgai reikia mokytis“.
Radviliškio geležinkelininkų bendruomenė laukia centralizacijos pasekmių, o kol kas mašinistai po 10 valandų praleidžia kelionėje, kai yra judėjimas jie turi 26 valandas poilsio, kai nėra judėjimo – 48 valandas. Per šį laiką jie gali pavartyti laikraštį „Lietuvos geležinkeliai“ ir pasižiūrėti, kaip jų vadovai Vilniuje gražiai fotografuojasi prie Prezidentūros, kopia į kalnus, nardo šiltose jūrose.
Beje, generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas sakė paaukojęs vieną dieną ir iš Vaidotų krovininiu traukiniu važiavo iki Klaipėdos – didvyriškas poelgis, tačiau mašinistai dar grįžta ir atgal, o vilnietis liko prie jūros.
Ir dar įdomus radviliškiečių pastebėjimas – ar ne keista, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ aukščiausieji vadovai dirbo „Klaipėdos naftoje“? Turbūt vėl buriama „savų“ komanda.
„Radviliškio krašto“ informacija
