Socialiniai tinklai

Aktualijos

Europos epilepsijos diena

Avatar

Paskelbta

data

Šiandien Europoje minima Epilepsijos diena. Europos Epilepsijos diena minima kasmet antrąjį vasario pirmadienį. 2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

  • Epilepsija yra psichikos liga;
  • Epilepsija yra velnio apsėdimas;
  • Epilepsija galima užsikrėsti;
  • Epilepsija serga tik vaikai;
  • Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
  • Epilepsija žaloja intelektą;
  • Epilepsija sergantieji negali dirbti;
  • Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
  • Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

  • virusinės infekcijos;
  • karščiavimas;
  • galvos traumos;
  • oro pokyčiai;
  • stresas;
  • nerimas;
  • miego ir poilsio trūkumas;
  • karštis;
  • alkoholis;
  • triukšmas;
  • ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

  • Galūnių trūkčiojimas;
  • Kūno dalių įsitempimas;
  • Kūno dalių trūkčiojimas;
  • Seilėtekis;
  • Orientacijos sutrikimas;
  • Traukuliai veide;
  • Užverstos į viršų akys;
  • Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

  • pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
  • Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
  • padėkite ką nors minkšto po galvą;
  • Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
  • pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
  • būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
  • negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
  • Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

  • nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
  • nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

epilepsy.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Naujas savaitraščio “Radviliškio kraštas” numeris jau prekyboje

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Aktualijos

Koncertas „Dainuoju Tau gyvenimą“

Avatar

Paskelbta

data

Ansamblis „Lietuva“ pirmą kartą pristato jungtinį projektą su bardais Sauliumi Bareikiu, Olegu Ditkovskiu ir Gediminu Storpirščiu – koncertą „Dainuoju Tau gyvenimą“. Ansamblio choras ir orkestras kartu su ilgamečiais dainuojamosios poezijos atlikėjais pristatys gražiausias bardų dainas dar negirdėtame amplua. Poetų dainos, pritaikytos tautinių instrumentų aranžuotėms ir chorui, žada jaukius ir šiltų emocijų kupinus vakarus.

„Nors vyrauja skirtingos sampratos, svarbiausia girdėti vienas kitą ir suprasti, panašiai jausti, nešti emociją ir tarpusavyje užmegzti tikrą ryšį – juk abu stiliai šneka iš širdies. Pasaulyje jau seniai tas vyksta“, – emocinio ryšio svarbą premjeroje pabrėžia vienas iš „Aktorių trio“ narių Olegas Ditkovskis.

 „Kai susijungia virpantys kanklių ir gitarų garsai, atrodo, visas gyvenimas it viena styga tampa jautriai užgaunamas. Turime dvi savitas kultūras – keliu sau uždavinį sujungti bardišką ramybę su ansamblietiška judraus choro nuotaika. Bardų vakaruose klausytojai linkę užsimerkti, įsiklausyti į žodžius, o čia dar turėsime ir vaizdą, ypatingas aranžuotes. Koncerto dainose liesis gyvenimo istorijos, tad kiekvienas ras sau tai, kas jam reikšmingiausia“, – premjerą apibūdina programos režisierius Donatas Bakėjus, dar žinomas kaip šokėjas, choreografas, Anželikos Cholinos trupės narys.

 „Aš mylėjau tave tau nežinant“, „Žalia, žalia“, „Chrizantemos“ – tai tik dalis kūrinių, kuriuos dauguma iš mūsų dainuojame atmintinai. Šioje muzikinėje premjeroje atpažįstamos dainos atsiskleis kitomis spalvomis: aranžuotėse dominuos tokie instrumentai kaip kanklės, skudučiai ar lumzdeliai, įsipins sutartinių atgarsiai ir tautiniai motyvai, nuolat pereinantys į šiuolaikinį skambesį.

Retas susimąsto, kad liaudies muzika tampriai susijusi su dainuojamąja poezija, t.y. bardiška kultūra. Tai susiję su reikšmingais Lietuvos istorijos periodais, kuriuos valstybinis ansamblis siekia perteikti profesionalioje scenoje. Bardų stilių galima sieti su XX a. pradžioje kilusiu kanklininkų sąjūdžiu, po kurio 7-tame dešimtmetyje, kaip svarbus alternatyvios kultūros reiškinys, ir išsivystė bardų judėjimas. Alternatyvioji jaunimo banga gyvavo pagrindinėse miesto gatvėse, kur draugai rinkdavosi pabendrauti, kartu pagroti gitara ir padainuoti apie gyvenimą. Augantis pasipriešinimas tarybinei ideologijai, drąsėjantis kritinis mąstymas ir laisvėjantis kūrybiškumas – visa tai atsispindėjo gatvės muzikos kultūroje. Paraleliai bardų gyvavimui atsirado dar vienas folkloro sąjūdis, nepriėmęs sovietinės sistemos vertybių.

„Tokie pokyčiai, vykstantys muzikos kultūroje, ir tokie istoriniai įvykiai, kaip Prahos pavasaris ar Romo Kalantos susideginimas, prisidėjo prie socialinio pasipriešinimo oficialiai sovietmečio kultūrai. Jaunimas reaguodavo jautriai, neturėdamas galimybių sekti pasaulio įvykius. Barduose svarbi istorija: kaip tu ją jauti, tokią išraišką ir renkiesi“, – pasakoja Gediminas Storpirštis – vienas didžiausių dainuojamosios poezijos puoselėtojų, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas. G. Storpirštis įsitikinęs, kad kanklių ir gitarų sąskambis suteiks ypatingos emocijos, išreiškiamos premjeroje „Dainuoju Tau gyvenimą“.

Koncertinėje programoje bardų dainas aranžuoja net trys Lietuvos kompozitoriai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys ir Sigitas Mickis. A. Kulikauskas dar žinomas kaip dainų atlikėjas, kartu su ilgamečiu bendražygiu maestro Vytautu Kernagiu įkūręs „Dainos teatrą“, ilgai dirbęs su „Keistuolių teatro“ aktoriais. Kompozitorius, lektorius S. Mickis taip pat aranžuoja kūrinius „Keistuolių teatrui“. Dar vienas įžymus kompozitorius Aras Žvirblys muziką kūrė ansamblio „Lietuva“ muzikiniam spektakliui – misterijai „Dievai ir žmonės“, po sėkmingo debiuto sugrįžtančiai į ansamblio rudens sezoną.

Premjera numatoma nuo spalio 9 d. Ignalinoje, Pakruojyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje, Vilniuje, Radviliškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Naujienas sekite valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje www.ansamblis-lietuva.lt

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierius – Donatas Bakėjus

Aranžuotojai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys, Sigitas Mickis

Bardai: Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis, Gediminas Storpirštis

Valstybinio ansamblio LIETUVA choras ir orkestras

Solistai: Dovilė Kazonaitė, Ieva Filipkauskaitė, Ilona Pliavgo

VADOVAI:

Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas

Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas

KVIEČIAME Į KONCERTUS:

Spalio 9 d. (III) 18:00 val. – Ignalinos kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 11 d. (V) 18:00 val. – Pakruojo kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 16 d. (III) 18:00 val. – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 18 d. (V) 18:00 val. – Marijampolės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 23 d. (III) 18:00 val. – Tauragės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 26 d. (VI) 18:00 val. – Vilniuje, Šokio teatre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 30 d. (III) 18:00 val. – Radviliškio kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Bilietus platina: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/koncertas-dainuoju-tau-gyvenima-66359/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019