Radviliškio visuomenę ir politikus glumina neįprastai greitai įvykęs muziejaus „Dingęs štetlas“ teritorijos patikslinimo klausimo išsprendimo greitis. Gegužės 13 dieną muziejaus atstovai pateikė prašymą savivaldybei dėl teritorijos plėtros, o jau po dviejų dienų – gegužės 15-ąją – Tarybos nariams buvo pateiktas sprendimo projektas. Gegužės 21-ąją klausimas jau buvo svarstomas komitetuose, o gegužės 29 d. jau svarstytas rajono Tarybos posėdyje. Procedūra, kuri įprastai trunka pusmetį ar net ilgiau, šį kartą „prašvilpė“ per mažiau nei dvi savaites.
Tokį žaibišką procesą sunku paaiškinti vien administraciniu efektyvumu. Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius viešai Tarybos posėdyje iškėlė klausimą, ar „Dingusiam štetlui“ taikomos išskirtinės sąlygos, ir teiravosi: „Kiek pinigų ir už ką Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis gavo iš „Dingusio štetlo“?“ – keldamas klausimą, ar asmeninių sandorių su šia įstaiga turėjęs K. Račkauskis netaiko „Dingusio štetlo“ projektams protekcionizmo?
Mero sandoriai su muziejumi „Dingęs štetlas“. Iki šiol nežinoma, ką tiksliai meras pardavė muziejui
Visuomenės įtarimus dar labiau sustiprina tai, kad šis atvejis nėra pirmas, kai meras Kazimieras Račkaukis siejamas su galimu interesų konfliktu dėl anksčiau jo ir muziejaus „Dingęs štetlas“ vykdytų sandorių. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad 2023 ir 2024 metais meras du kartus pardavė turtą muziejui. Nors apie tai buvo deklaruota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), pats meras atsisakė redakcijai atskleisti, kokį turtą pardavė, kokiomis sąlygomis ir už kokią sumą, manoma, tuo pažeisdamas Viešojo informavimo įstatymą, kadangi meras yra viešas asmuo. Turbūt sunku būtų patikėti, jei tokie valdžios atstovai kaip Gintautas Paluckas, Saulius Skvernelis ar Remigijus Žemaitaitis nuslėptų svarbią informaciją nuo visuomenės? Kaip jums žinoma, R. Žemaitaitis net turėjo aiškintis už kiek eurų įsigijo garsios italų firmos marškinėlius. O čia buvo parduoti ne marškinėliai, o nekilnojamas turtas ir net du kartus.
Istorijai iškilus į viešumą tąkart į žurnalistų klausimus meras atsakė formaliai, nurodydamas, kad informacija pateikta deklaracijoje, o plačiau komentuoti neva „nereikalauja įstatymas“. Tokia pozicija tik dar labiau pakurstė abejones, ar vieši ir privatūs interesai šiuo atveju nebuvo susipynę.
Muziejaus teritorijos patikslinimo klausimas valdininkų išspręstas žaibiškai
Muziejus „Dingęs Štetlas“statomas iš privačių lėšų ir aktyviai prisideda prie jo aplinkos infrastruktūros gerinimo. Tarybos posėdžio metu vienbalsiai buvo pritarta muziejaus prieigose esančių valstybinės žemės sklypų teritorijos patikslinimui ir sklypų formavimo procesui. Po Tarybos sprendimo ir sklypų formavimo proceso žemės sklypai bus nuomojami muziejui aukciono būdu. Tarybos posėdžio metu šiam klausimui daug dėmesio skyrė Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius, kuris neslėpė abejonių dėl to, kad nuo muziejaus kreipimosi į savivaldybę iki procesų priėmimo procedūrų priėmimo Taryboje pradžios praėjo vos kelios dienos. Pasak G. Lipnevičiaus, žinant, kiek laiko tokių klausimų sprendimas paprastai užtrunka, kyla pagrįstų abejonių, dėl kokių priežasčių muziejui taikomos tokios palankios sąlygos? G. Lipnevičius pridūrė, kad šiuos klausimus norėjo išsakyti ir pačiam merui K. Račkauskiui, tačiau meras Tarybos posėdyje nepasirodė.
Ar mero valdoma savivaldybė muziejui taiko išskirtines sąlygas?
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į merą Kazimierą Račkauskį siekdama išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių su muziejumi susijusios procedūros vykdomos tokiu, galima sakyti, žaibo greičiu ir ar tai negali būti galimas administracijos muziejui taikomas protekcijos įrodymas. Merui uždavėme šiuos klausimus: „Gegužės 13 dieną į savivaldybę dėl žemės sklypo įsigijimo ir dokumentų tvarkymo klausimo kreipėsi muziejaus „Dingęs štetlas“ atstovai. Vos po kelių dienų Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos nariams jau buvo išsiųstas projektas, o gegužės 21 dieną muziejaus atstovų prašymas pradėtas svarstyti komitetuose. Kaip savivaldybės darbuotojams pavyko taip greita išspręsti muziejaus prašymą? Ar „Dingusiam štetlui“ taikomos išskirtinės sąlygos, nes paprastai tokio tipo prašymų svarstymas ir priėmimas trunka nepalyginti ilgiau?“
Pats meras K. Račkauskis atsakyme redakcijai teigė, cituojame: „Kadangi patikslinimai buvo atliekami pareiškėjo valdomo sklypo ribose, tai ilgai neužtruko ir „Dingusiam štetlui“ nebuvo suteikta jokių išskirtinių sąlygų.“ Toks mero atsakymas gyventojams, susidūrusiems su žemės tvarkymo klausimais Radviliškio rajono savivaldybėje, atrodo juokingas. Pabandykite per dvi dienas sutvarkyti žemės tvarkymo klausimus taip, kad jie per porą dienų pasiektų Tarybą. Turbūt suprantate, kad paprastiems žmonėms tai negirdėtas ir neregėtas dalykas, tiesiog misija neįmanoma.
Pagal ką skirstomi prioritetai?
Pabaigai. Šeduvoje muziejaus savivaldybės prieigos tvarkomos prioritetine tvarka, tačiau kodėl tiek daug tylos iš mero? Ir lieka pagrindinis klausimas, kiek pinigų ir už ką iš muziejaus gavo meras?
Emilija Laukagalytė
Studijos 2a nuotraukos, redakcijos koliažas
