Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Dėl ligoninės vadovo kėdės „muštynės“ teisme

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 8 d.  Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose toliau buvo nagrinėjama Radviliškio ligoninės konkurso byla. Po padarytos pertraukos teisėja Giedrė Kairienė išklausė ginčo puses. Buvusi įstaigos vadovė Danutė Povelauskienė teigė, kad ja buvo atsikratyta. Tuo tarpu Vaidas Smalinskas, dėl kurio kvalifikacijos tinkamumo ir kyla ginčas, įsitikinęs, jog darbas „Sodroje“ turi būti prilygintas socialiniam darbui. Teisininko išsilavinimą turintis V. Smalinskas posėdžio metu Temidės tarnams įrodinėjo, kad jam teko konsultuoti ir klausimais, kur pigiau įsigyti … malkų.
Du viename
Vienintelis likęs Savivaldybės administracijos juristas A. Matuzevičius pristatė tiek Savivaldybės, tiek Savivaldybės administracijos poziciją. D. Povelauskienės advokatė Eugenija Povilaitienė klausimais bandė išsiaiškinti, kam iš tikro atstovauja juristas. Net ir įsigilinusiems į savivaldos darbą buvo gerokai keblu suprasti, kaip dvi institucijos yra persipynusios. Klausimas po klausimo ir buvo puikiai atskleista, kaip yra uzurpuota savivaldybės administracijos institucija. Stebint iš šono, susidarė įspūdis, kad meras A. Čepononis dalina nurodymus sau nepavaldiems darbuotojams, kurie iki paskutinio „kraujo lašo“ gina savivaldybės vadovo poziciją. A. Matuzevičius atskleidė, jog meras nuolat domėjosi konkurso eiga. Kam merui aktyviai lįsti į konkursą, tėra retorinis klausimas.

Meras domėjosi ligoninės viešaisiais pirkimais
Posėdžio metu „prispaustas“ D. Povelauskienės advokatės klausimų, A. Matuzevičius išdavė, kad, be kita ko, meras itin domėjosi vienu viešuoju pirkimu. Juristo teigimu, meras tikrino informaciją apie padarytus pažeidimus, kadangi jam esą buvo pranešta apie LR Viešųjų pirkimų įstatymą. Priminsime, kai Viešųjų pirkimų tarnyba išnagrinėjo su Radviliškio baseinu susijusius pirkimus, konservatorius A. Čepononis nebuvo itin kategoriškas savo bendrapartietės Jolantos Margaitienės atžvilgiu. Kaip ir su sutartimis dėl nemokamo mokinių maitinimo nebuvo nubaustas kitas jo bendrapartietis Vaidas Jakavičius. Nesugebėdamas argumentuotai apginti mero reputacijos, A. Matuzevičius kaip kokia užsikirtusi ir įkyriai besikartojanti plokštelė po kone kiekvieno pasisakymo nuolat pridurdavo: „Tai ne bylos dalykas. Su byla tai nesusiję.“

Buvęs politikas demonstruoja sklerozę
Atstovaudamas savo klientui, advokatas Justinas Usonis itin kazuistiniu pasisakymu į aukštumas kėlė V. Smalinską. Tačiau iš esmės jis nepasakė nieko svarbaus, todėl liudyti buvo iškviestas buvęs politikas. Paklaustas, kokias pareigas ir kiek laiko jas ėjo Savivaldybėje, kokie ryšiai sieja su komisijos nariais, ar tinkamai užpildė dokumentus į konkursą, ar jis nėra pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, ligoninės direktorius V. Smalinskas perėjo į amnezijos būseną. Tūlas pilietis pagalvos, kad naudinga tokia taktika: kas naudinga – atsimenu, kas nenaudinga – neatsimenu. Tauta turėtų žinoti, kad nuo 2015 metų pavasario iki 2018 metų vasaros vienam iš svarbiausių komitetų vadovavo asmuo, kuris, praėjus vos porai mėnesių nuo pareigų pasikeitimo, nebesugeba atsiminti, kokia tvarka yra priimami teisės aktai Savivaldybėje!

Direktoriaus pavaduotoja neutrali
Į teismą pakviesta Radviliškio ligoninės direktoriaus pavaduotoja Kristina Vyšniauskienė pasirinko neutralumo taktiką. Kartu su advokatu Aisčiu Damulevičiumi ji nereiškė jokių atskirų reikalavimų. Galime tik priminti, jog po konkurso ji liko antra, ir, jei teismas pripažintų, jog V. Smalinsko darbo patirtis „Sodroje“ nebūtų laikoma kvalifikuota socialinės pagalbos patirtimi, tai būtent atsilaisvinusi direktoriaus kėdė liktų jai. Ar rajonui ir jo gyventojams tikrai nebūtų geriau, kad jauna, medicinos srityje turinti patirties ambicinga ir nebijanti iššūkių medikė užimtų didžiausios įstaigos rajone vadovo postą? V. Smalinsko protegavimas bet kokia kaina kelia tikrai pagrįstų minčių dėl beatodairiškos konservatorių partijos Radviliškio skyriaus nepotizmo politikos. Tiesa, liudydama, K. Vyšniauskienė mėtė kaltinimus ir buvusiai vadovei. Ji teismui pasakė, kad D. Povelauskienė, sužinojusi apie jos apsisprendimą dalyvauti konkurse, darė moralinį ir psichologinį spaudimą. Anot jaunos specialistės, tuometinė direktorė neišleidusi jos mokamų atostogų, nes esą jos pavaduotoja ruošis konkursui. Mes skaitytojus galime tik informuoti, jog, prašant informacijos iš Savivaldybės administracijos, žiniasklaidai nebuvo pateiktos konkurso pretendentų pavardės. Valdininkai net ribojo visuomenės atstovų dalyvavimą šiame konkurse stebėtojų teisėmis.

Ignoruojamos įstatymo normos
V. Smalinsko ir jam palankių advokatų susierzinimas tikrai suprantamas. Rimtais veidais ir be jokios sąžinės graužaties jie teismui įrodinėjo, kad buvęs komiteto pirmininkas tik vykdė Tarybos nario pareigas ir toks elgesys nepažeidžia jokių teisės aktų. Tokia išvada tikrai teisinga. Tik jie patogiai „pamiršo“, kad kitas įstatymas, tai yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, draudžia valstybės tarnyboje dirbusiems asmenims vienerius metus eiti pareigas tose įstaigose ar įmonėse, kurias jie kontroliavo. O to neneigia nei esamas direktorius, nei jo advokatas. Tikriausiai mažai kas žino, kad būtent Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija neleido A. Čepononiui 2012 metais užimti Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ direktoriaus posto. Tiesa, jam to ir nereikėjo, nes vėliau tenkinosi gerokai žemesnėmis abonentinio skyriaus viršininko pareigomis. Niekas nenustebo, kad jos buvo sukurtos būtent šiam asmeniui. Tad sistema yra sukurta ir ją reikia išlaikyti bet kokia kaina.

V. Smalinskas mėtė kaltinimus D. Povelauskienei
Esamas ligoninės direktorius nesidrovėjo pateikti kaltinimų buvusiai vadovei. Dar kartą pakviestas liudyti, jis garsiai teismui pareiškė, jog esą šiuo teismo procesu D. Povelauskienė bando paslėpti visus padarytus pažeidimus! Per du darbo mėnesius jis jau pastebėjęs krūvą pažeidimų. Paprašytas konkretizuoti, kas konkrečiai buvo pažeista, kaip nustatyti pažeidimai, ar buvo atliktas auditas, kokių priemonių ligoninės direktorius imsis, V. Smalinskas pradėjo išsisukinėti. Jo parengtame raštiškame atsakyme lakoniškai buvo atsakyta, jog: „šiuo metu yra peržiūrimi iki šiol priimti sprendimai. Esant reikalui, bus atliekami tyrimai.“ Ar buvo būtina teismo salėje diskredituoti ankstesnio vadovo patirtį be jokių pateikiamų faktinių įrodymų, spręsti reikėtų buvusiam politikui. Tačiau sukto būdo asmeniui ir menkinimas, ir kaltinimai, turintys net šmeižto požymių, yra savaime pateisinamos priemonės, kad išsaugotų savo kailį. Turintis keliolikos metų teisininko stažą, kartą susipainiojęs viešuose ir privačiuose interesuose ,V. Smalinskas drebančiomis rankomis nesugebėjo rišliai pasakyti baigiamosios kalbos.
Teismas byloje verdiktą paskelbs spalio 29 dieną 11 valandą.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019