Socialiniai tinklai

Aktualijos

COVID-19 priemonės: kas pasikeitė nuo sausio 1-osios?

Avatar

Paskelbta

data

Subsidijos už darbuotojus, esančius prastovose, darbo paieškos ir savarankiškai dirbančių asmenų išmokos 2021-aisiais bus mokamos toliau, praneša Užimtumo tarnyba. Tiesa, atsirado pokyčių ir papildomų sąlygų jos gavėjams.

Darbo paieškos išmoka

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus Užimtumo įstatymo 48(1) straipsnio pakeitimui į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:

  • asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
  • bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
  • asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėn. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;
  • asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.

Darbo paieškos išmoka bus mokama viso karantino laikotarpiu ir dar 1 mėnesį jam pasibaigus. Jos dydis nuo sausio siekia 211,86 euro. Tiesa, išmokos už praėjusį mėnesį yra mokamos iki einamojo mėnesio pabaigos. Tai reiškia, kad pinigai už sausį gavėjus pasieks vasario mėnesį.

Asmenims, kurie turėjo teisę į šią išmoką iki 2020 metų gruodžio 31-osios, t. y. gruodžio 31 dieną išmoką dar gavo, ir atitinka naujas įstatymo nustatytas darbo paieškos išmokos skyrimo sąlygas nuo šių metų sausio 1-osios – išmoka bus mokama toliau, vadovaujantis naujo įstatymo nuostatomis. Prašymo skirti darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnybai pateikti nereikės.

Gavusiems darbo paieškos išmoką, kurios mokėjimas baigėsi anksčiau nei gruodžio 31 dieną ir šiuo metu vis dar registruotiems Užimtumo tarnyboje, prašymus galima teikti pakartotinai:

  • iš darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto elektroniniu parašu pasirašytą Prašymą reikia siųsti priskirtam specialistui (originalo pateikti nereiks);
  • arba iš darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto reikia siųsti užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą ar nufotografuotą Prašymą Jums priskirtam specialistui (originalą pateikiant per 3 mėnesius karantinui pasibaigus);
  • užpildytą ir pasirašytą Prašymą taip pat galima siųsti į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas.

Neregistruotiems Užimtumo tarnyboje asmenims tvarka yra kitokia. Prašymas tokiu atveju teikiamas registruojantis elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Jei elektroninė paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“ neprieinama, užsiregistruoti galima telefonu Klientų aptarnavimo skyriuje pagal gyvenamąją vietą.

Išmoka dirbantiems savarankiškai

Prasidėjus 2021-iesiems, pretenduoti į 260 eurų dydžio išmoką gali savarankiškai dirbantys asmenys, atitinkantys šias Užimtumo įstatyme nustatytas sąlygas: 

  • savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;
  • dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą;
  • jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;
  • juridinio asmens atveju – neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Galimybę teikti prašymus turi tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys gyventojai. Užsiregistruoti galite elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Tai galite atlikti adresu www.uzt.lt.

Registruotiems Užimtumo tarnyboje asmenims Prašymą pateikti galima šiais būdais:

  • iš savo darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame asmuo yra registruotas;
  • paštu, siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame asmuo yra registruotas; 
  • per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą Elektroniniai valdžios vartai.

Prašymą pateikus el. paštu, karantinui pasibaigus, per 30 kalendorinių dienų savarankiškai dirbantys asmenys turi pateikti prašymo originalą Užimtumo tarnybos skyriui, kuriame jie yra registruoti, išskyrus atvejus, kai pateikiamas elektroniniu parašu ir per „Elektroninius valdžios vartus“ pasirašytas prašymas.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo bus peržiūrėti ir jeigu savarankiškai dirbantys asmenys bus įtraukti į pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąrašą, išmokos jiems bus mokamos toliau. Vieno karantino metu yra teikiamas tik vienas prašymas. Jei prašymą antro karantino metu jau esate pateikę, papildomai jo teikti nebereikia.

Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 260 eurų. Ja pasinaudoti gali ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti savarankiškai dirbantys asmenys: pensininkai, neįgalieji ir pirmą kartą pradėję veiklą. 

Išmoka nutraukiama praėjus vienam mėnesiui po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai. Taip pat – jei asmuo yra išbraukiamas iš pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino savarankiškai dirbančiųjų sąrašo arba jei asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų išmokai gauti.

Subsidijos už prastovas darbdaviams

Šiuo sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu valstybė darbdaviams moka subsidijas, skirtas prastovose esančių darbuotojų atlyginimams kompensuoti.

Nuo 2021-ųjų sausiokompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 Eur). Svarbu žinoti, kad priskaičiuotas darbo užmokestis negalės būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis.

Subsidiją gali gauti darbdaviai, atitinkantys visas šias sąlygas:

1) kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga;

2) kuriems nėra iškelta bankroto byla ir jie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

3) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;

4) kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas.

Subsidijomis prastovų metu gali pasinaudoti ir socialinės įmonės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčios įmonės bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos.

Nuo šių metų papildyti / patikslinti subsidijos nutraukimo pagrindai. Mokėjimas bus nutraukiamas:

  • atšaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, ir nuo šios datos praėjus vienam mėnesiui;
  • Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu;
  • pasibaigus darbo sutarčiai su darbuotoju, už kurį mokama subsidija darbo užmokesčiui;
  • kai darbdaviui pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos.

Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama prastovų subsidija, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalės grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas.

Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai (iki mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį):

a) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti;

b) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Pastaba: teikiant elektroninius dokumentus, reikia teikti Excel formatu užpildytą Prašymą ir kartu su kitais dokumentais, bendrame pakete, pasirašytą el. parašu, pateikti Užimtumo tarnybai;

c) dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, patvirtinta kopija. Svarbu: ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po prastovos atšaukimo ar jos termino suėjimo Užimtumo tarnybai reikia pateikti dokumento (-ų), patvirtinančio (-ų) prastovos atšaukimą ar jos termino suėjimą, kopiją (-as);

d) darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai (banko išrašas arba pavedimo elektronine bankininkyste kopija, patvirtinta darbdavio parašu, mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopija, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais). 

Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais (kreipiamasi iki mėnesio 15 dienos), teikiami aukščiau b, c ir d punktuose nurodyti dokumentai. 

Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.

Svarbu: patvirtintos naujos dokumentų formos, jų ieškokite adresu https://uzt.lt/covid-19/

Dėl subsidijos skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė. Kreiptis galima pateikiant nurodytus dokumentus el. paštu į Klientų aptarnavimo skyriaus el. paštą, pasirašius elektroniniu parašu arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota. Klientų aptarnavimo skyrių el. pašto adresai: vilnius@uzt.lt, kaunas@uzt.lt, klaipeda@uzt.lt, siauliai@uzt.lt, panevezys@uzt.lt.

Darbdaviai, kuriems mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Naujausią informaciją apie Užimtumo tarnybos administruojamą paramą, o taip pat Tarnyboje dirbančių konsultantų kontaktus rasite įstaigos interneto svetainėje www.uzt.lt.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Karantinas pratęstas dar mėnesiui

Avatar

Paskelbta

data

Vyriausybė vasario 24 d.  nutarė pratęsti karantiną Lietuvoje iki kovo 31 dienos. Ministrų kabinetas nusprendė pratęsti ir gyventojų judėjimo ribojimą tarp savivaldybių iki kovo 15 dienos, tačiau kartu nutarta leisti gyventojams judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Keisti karantino režimą numatantį projektą pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nutarimo projekte, kuriam pritarė ministrų kabinetas, nurodoma, kad karantino režimas šalyje pratęsiamas iki kovo 31 d. 24 val.
Pabrėžiama, kad dėl koronaviruso pandemijos epidemiologinė situacija tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje yra nepalanki. Dokumente akcentuojama, kad šalyje įvedus griežtas karantinos sąlygas, sergamumas COVID-19 liga yra sumažėjęs, tačiau per savaitę registruojamas atvejų skaičius dar yra didelis.

SAM informavo, kad šią savaitę taip pat padidėjo hospitalizuojamų asmenų skaičius: šiuo metu iš viso ligoninėse hospitalizuota 1002 asmenų, iš jų 830 reikalingas gydymas deguonies terapija, 95 gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Vyriausybė  pritarė ir SAM siūlymui pratęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pratęsimui iki kovo 15 dienos 24 valandos. Tiesa, kartu ministrų kabinetas pritarė ir kitai iniciatyvai – nuo kitos savaites leidžiamas asmenų judėjimas tarp žiedinių savivaldybių. Taigi žmonės, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, galės judėti tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė siūlymui atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinis, partneris, vaikai, įvaikiai, sutuoktinio ar partnerio vaikai, tėvai, įtėviai, globėjai). Kaukių dėvėjimas viešose uždarose erdvėse nesikeičia.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gyventojų problemos valdžiai – „dzin“

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono Šniūraičių kaimo gyventojai jaučiasi nesaugiai – per gyvenvietę nuolat nemažais greičiais važinėja sunkiasvorės mašinos. Norėdami apsaugoti savo bei savo vaikų gyvybes, šniūraitiškiai kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją prašydami per Šniūraičių gyvenvietę riboti sunkiasvorio transporto eismą, gyvenvietės ribose įrengti greičio mažinimo kalnelius.

Šniūraitiškių kreipimasis į savivaldybės administraciją

„Šniūraičių kaime, Radviliškio r., įsikūrus logistikos įmonei, ženkliai suintensyvėjo sunkiasvorio transporto judėjimas pagrindine gyvenvietės gatve (kelias 3412). Suintensyvėjus sunkiasvorio transporto judėjimui, gauti gyventojų nusiskundimai dėl pasikeitusios eismo padėties – kaimo gyventojus  trikdo susidariusi situacija, kadangi pastebima, jog sunkiasvorio transporto valdytojai dažnai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus, viršijamas leistinas greitis, pavojingas manevravimas).
Pastebėta, jog prie pagrindinės gatvės yra įsikūrę kultūros namai, medicinos punktas, biblioteka, parduotuvės, autobusų stotelė, kurioje įvairaus amžiaus vaikai laukia mokyklinio autobuso bei kiti objektai. Ne visame kelio ruože yra pėsčiųjų takai, todėl pėstieji vaikšto ne tik šaligatviais, bet ir kelio dalimi.  Gatvė siaura, keliuose ruožuose, išvažiuojant iš šalutinių kelių į pagrindinį, yra prastas matomumas, be to, žiemos laikotarpiu dalį laiko kelio ruožas būna prastai apšviestas. Reaguodami į pasikeitusią eismo intensyvumo situaciją, gyventojai jaučiasi nesaugūs dėl savo ir savo vaikų saugumo. Seniau gyvenvietėje buvo sunkiasvorio transporto eismą ribojantys ženklai, kurie šiai dienai yra nuimti. Kaimo bendruomenei nėra žinoma, kieno iniciatyva šie ženklai buvo panaikinti, apie būsimus pakeitimus gyventojai nebuvo informuoti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus  ir matoma tendencija, kad ateityje sunkiasvorio transporto eismas tikrai nemažės, Šniūraičių kaimo gyventojai reikalauja uždrausti sunkiasvorio transporto judėjimą per gyvenvietę arba pritaikyti kitus ribojimus, kurie realiai padėtų spręsti susidariusią situaciją – galimus sprendimo būdus prašome suderinti su gyvenvietės atstovais“,- Šniūraičių kaimo gyventojų vardu į Radviliškio rajono savivaldybę  kreipėsi seniūnaitė Laima Mataitienė.

Į gyventojų pagalbos prašymą neatsižvelgta

Šniūraičių kaimo gyventojai tikėjosi, jog savivaldybės administracija, vadovaujama direktorės J.Margaitienės imsis priemonių eismo saugumui per gyvenvietę užtikrinimui. Deja, jų viltims buvo lemta sudužti.  Direktorė J. Margaitienė, kaip visada, norėdama atsikratyti atsakomybės, šniūraitiškių raštą persiuntė Kelių direkcijai, tikėdamasi, jog problemą imsis spręsti kas nors ir be jos. Tačiau apsiriko. Pasak Kelių direkcijos, „kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali nutraukti eismą ar uždaryti kelią tik dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui“. Kadangi, Kelių direkcijos nuomone, grėsmės saugiam eismui nėra, tad ji nesutinka kelyje, einančiame per Šniūraičių gyvenvietę, riboti krovininių transporto priemonių eismą ir pasiūlė išeitį.

Išeitis – kelio perėmimas į savivaldybės balansą

Kelių direkcija savivaldybės administracijai pasiūlė  išeitį – sunkiasvorio transporto eismas per gyvenvietę gali būti ribojamas, jeigu Radviliškio rajono savivaldybės administracija šį kelią perimtų į savo balansą. O kol kas savivaldybės administracijai rekomenduojama dėl viešosios tvarkos Šniūraičiuose užtikrinimo bendradarbiauti su policijos pareigūnais.
Tad Radviliškio savivaldybės administracija turėtų kreiptis su  prašymu  ir kelią, einantį per gyvenvietę, perimti. Tik įdomu, ar savivaldybės administracija ims spręsti šią problemą iš esmės, ar bus taip, kaip su autobusų sustojimais gyvenvietėse?

Šniūraitiškiai neslepia nusivylimo

Sulaukę neigiamo atsakymo į savo prašymą, Šniūraičių kaimo gyventojai neslėpė nusivylimo. „Sulaukėme atsakymo dėl sunkiasvorio transporto eismo ribojimo per Šniūraičių gyvenvietę. Pasirodo, viskas čia pas mus gerai. Įdomu, kokiu  būdu  jie tai nustatė? Kur  besikreipsi, visur kaip į sieną. Visur įstatymai ir pažeidimų nėra. Dėl gulinčių policininkų jau anksčiau buvo kreiptasi į Kelių direkciją ir atsakymas buvo, kad saugu, eismo įvykių mūsų kaime mažai ir remiantis šiomis išvadom jiems netikslinga ,,guldyti policininkus“,- socialinėje erdvėje komentavo nusivylę šniūraitiškiai.

Beje, šniūraitiškai pastebėjo, jog per pus  mažesnėje Mankiškių gyvenvietėje įrengti net 5-6 eismo ribojimo kalneliai, o jiems net vieno pagailėta.

Ir  vėl  dėliojasi situacija, įprasta Radviliškio rajone – savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė gyventojų problemų nesprendžia, belieka tikėtis, jog jas išspręs naujasis rajono meras.





Skaityti daugiau

Skaitomiausi