Radviliškio rajono Mandeikių kaime prieš septynerius metus uogininkystės ūkį įkūrė broliai Edvinas ir Paulius Slažinskai. Jie deklaruoja 8,2 ha tėvų dovanotos žemės, augina 2 ha braškių ir 2 ha aviečių, likusius plotus paskyrė rapsams ir kviečiams.
Padirbėję užsienyje įkūrė ūkį
Sutartinai ūkininkaujantys broliai Edvinas ir Paulius „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jie jau 10 metų išvažiuoja keliems mėnesiams padirbėti į užsienį. Uždirbtus pinigus investuoja į savo valdas. Prieš septynerius metus gimtajame kaime įkūrė uogininkystės ūkį.
Ūkio vairininkas 32 m. Edvinas yra baigęs tuometį Aleksandro Stulginskio universitetą, kuriame įgijo miškininko kvalifikaciją. Jis sakė, kad į miškus neįžengė, nes norėjo ūkininkauti ir dirbti tėvų dovanotą žemę. Metais jaunesnis brolis Paulius pritarė Edvino idėjoms ir abu kartu ėmėsi darbų. Edvinas ir Paulius paaiškino, kad turi nedaug žemės, todėl nutarė auginti uogas. Didžiausios investicijos buvo skirtos žemės sklypui paruošti, laistymo sistemai įrengti, gana brangūs braškių daigai ir aviečių sodinukai. Braškės toje pačioje vietoje 3–4 metus duoda derlių, paskui vėl reikia sodinti naujus daigus, o avietės ilgametės, uogas nokina iki 15–20 metų. Braškių daigus ir sodinukus perka iš užsienio.
Broliai augina vasarines ir rudenines avietes. Kai nuskins rudeninių aviečių derlių, visus krūmus nupjaus iki pat žemės, stagarus susmulkins, žiemoti paliks tik neilgus stiebus. Avietės žiedpumpurius krauna pavasarį. Paulius parodė, kaip žiemai paruošė aukštus vasarinių aviečių krūmus: prie tvirtų atramų ištempė metalines vielas ir prie jų prisegė aviečių stiebus, visas ataugas nupjaus ir susmulkins. Gražiai žaliuoja braškės: kai nuskynė uogas, tuoj pat nupjovė senus lapus – braškės žiedpumpurius krauti pradeda jau vasaros pabaigoje.
Skina rudenines avietes
Kai nuvykome į Mandeikių kaimą, Edvinas ir Paulius darbavosi avietyne – jie skynė rudenines avietes. Edvinas pasakojo, kad darbus savo ūkyje sezono metu pradeda ankstyvą rytą: braškių skinti išeina 4 val., o aviečių – 6 val. ryto. Į dėžutes sudėtos ką tik nuskintos aviečių uogos – didelės, tvirtos, kvapios. Svarbu uogų prekinė išvaizda ir kokybė, mat supirkėjai uogas parduoti veža į Taliną. Už aviečių kilogramą ūkininkai gauna po 3,5 Eur. Už braškių kilogramą supirkėjai mokėjo po 3 Eur. Šiemet buvo mažesnis braškių derlius: iš hektaro priskynė 3,5–4 t, o ankstesniais metais derlius buvo didesnis – skynė net 5–6 t/ha. Vasarinių aviečių šį sezoną priskynė 2 t. Rudeninių aviečių uogas nokins iki pirmųjų šalčių, tada suskaičiuos, koks užderėjo jų derlius.
Edvinas paaiškino, kad savo ūkyje užaugintų uogų neveža parduoti į turgų, tam neturi laiko. Nemažai uogų parduoda iš namų, nuolatiniams klientams uogas nuveža tiesiai į namus pagal iš anksto sudarytą sąrašą. Užsakymų sulaukia gana daug, nes žmonės žino, kad brolių užaugintos uogos yra kokybiškos, sveikos, auginamos be chemikalų. Edvinas minėjo, kad braškes ir avietes tręšia organinėmis trąšomis, perka mėšlo granulių, laikosi visų tręšimo terminų. Edvinas įgyvendino du verslo projektus: gavo finansinę paramą arteziniam gręžiniui įrengti ir traktoriui įsigyti. Iš artezinio gręžinio reikiamą vandens kiekį supila į specialias talpas, kad jis būtų šiltesnis ir kad laistomi augalai nepatirtų streso.
Firminė uogienė ir Pauliaus paukščiai
Broliai Slažinskai iš savo ūkyje užaugintų uogų verda braškių, aviečių ir aronijų uogienę. Per sezoną pagamina 2 tūkst. pusės litro talpos stiklainių gardžios uogienės. Paklausa didelė, nuolatinių pirkėjų daug, ne visiems norintiems užtenka tų skanumynų. Didelėje Edvino ir Pauliaus tėvų sodyboje yra jų ūkio centras, netoli namų auga avietės, braškės, aronijos. Per darbymetį, kai skinamos uogos, pasikviečia talkininkų. Edvinas minėjo, kad sunku surasti norinčiųjų dirbti, kaime trūksta darbo jėgos: aplinkui yra keletas ūkių, visi užsiėmę savo darbais, o tie, kurie galėtų ateiti padirbėti, dykaduoniauja ir gyvena iš pašalpų. Sodybos pakraštyje atskiras plotas skirtas paukščiams. Po medžiais jie turi savo būstinę, yra nemažas aptvaras. Paukščiai – Pauliaus pomėgis. Jis laiko keletą auksinių fazanų, povų, nusipirko ir keletą gražuolių nandu stručių, balandžių, ančių. Paulius pasakojo, kad povų patelės kas antrą dieną deda kiaušinius tuo pačiu laiku – vakare pusę devynių. Atskirame narve apgyvendino povų jauniklius, kuriuos išperėjo kalakutė. Abu broliai džiaugėsi savo veikla, jie patenkinti, kad turi savo ūkį, patys gali planuoti savo laiką ir darbus.
ŪP korespondentė Aldona SIREIKIENĖ
Autorės nuotrauka
