Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės namuose – iškilmingas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paminėjimas

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 12 dieną Radviliškio rajono gyventojai rinkosi į iškilmingą renginį, vykusį „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose – Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimas.

Į iškilmingą renginį bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius pakvietė garbių svečių:
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarą Joną Liaučių, atvykusį su ponia, Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių rinktinės Radviliškio pirmos šaulių kuopos vadą Praną Sluckų, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininką Albertą Vitartą, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius bei folkloro ansamblio „Aidija“ vadovas  Donatas Stakvilevičius.
Po pirmininko svečių pristatymo,  iškilmingo renginio dalyviai sugiedojo Lietuvos himną –  „Tautinę giesmę“. „Visiems palinkėčiau, kad „Tautinės giesmės“ žodžiai: šviesa, tiesa ir meilė lydėtų mus visus kasdien“,- sakė  D. Stakvilevičius.

Laisvė aplaistyta krauju

„Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, privalu prisiminti 14 žuvusiųjų tragišką 1991 m. sausio 13- osios naktį – jų krauju aplaistytas tautos laisvės siekis. Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš PskovoSausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastatotelevizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš LatvijosBaltarusijosUkrainosGruzijosMoldavijosRusijosLenkijosVengrijos.

Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. Liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiaus, Sąjūdžio už Lietuvos laisvės siekį buvo nedaug – tik 2-4 tūkstančiai, tačiau jie sugebėjo įžiebti entuziazmą, kuris nusirito per visą Lietuvą ir ji tapo nepriklausoma valstybe.

Kovo 11- oji buvo išsvajotas tikslas
Pasak iškilmingo renginio svečio Jono Liaučiaus, Kovo 11-oji Lietuvai buvo išlauktas, išsvajotas ir iškentėtas tikslas. „Tai buvo didingas tikslas ir mano, kaip deputato, pareiga tautai. Ačiū Aukščiausiajam už istorinę galimybę ir man prisidėti atkuriant Antrąją Respubliką. Istorijos laiko tėkmėje imperijos grandinė Pabaltijyje, toje uždaroje geltonoje salėje, buvo nutraukta preciziškai tiksliai: dienos ir net, sakyčiau, valandos tikslumu. Daug iškentėjusiai Tautai, atkūrusiai Nepriklausomą valstybę, galvojau kaip ir dauguma: išsilaisvinus iš sovietinės okupacinės valdžios, išnyks ir mūsų gyvenimo blogybės. Jaučiau kartu ir didelį nerimą: už Lietuvos iššūkį Maskva neatleis. Jausmai buvo tikresni“,- sakė Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Joną Liaučius.
Paklaustas, kas jam suteikė stiprybės beatodairiškai su kitais bendražygiais  siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, svečias pasidalino prisiminimais: „Gimiau Žemaitijoje, mažame Laižuvos miestelyje. Jo pavadinimas kilęs nuo žodžių „Lai žūva“. Tai rodo, kad žemaičiams visada buvo labai svarbi laisvė. Dar mažas būdamas mačiau, kaip pro mūsų sodybą vaikšto „stribai“ su ginklais, kai mama dangstydavo langus, kad ko nors jie nepamatytų viduje. Buvo atimta iš šeimos kuliamoji, atimti 30 ha žemės ir nuolatinė baimė, kad būsime ištremti į Sibirą – mama net pridžiovino 2 maišus džiūvėsių“,- prisiminimais dalinosi svečias.
Pasak J. Liaučiaus, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas tapo išsivadavimu ir iš  atominės  valstybės.
Paklaustas, kodėl būtent Kovo 11-oji tapo  Nepriklausomybės atkūrimo diena, svečias sakė: „Jeigu šią dieną nebūtume paskelbę Nepriklausomybės atkūrimo, kitą dieną Maskvoje buvo suplanuoti labai rimti įvykiai. Galima sakyti, kad tai buvo kova dėl datos“.      

Kaip vertinama nūdiena?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičiaus paklausė, gerbiamo signataro, kaip jis vertina dabartinį Lietuvos žmonių gyvenimą.Mano nuomone, Lietuvoje liko piliečiai, kurie gyvena pilyse ir lieka gyventi Lietuvoje, o gyventojai emigruoja dėl nepalankios  ekonominės padėties“,- žodžių „į vatą nevyniojo“ svečias. Pasak jo, ekonominė šalies padėtis prastėja dėl nepalankių sąlygų vystytis smulkiajam verslui.

„Skaudu stebėti bejėgiškas visuomenės pastangas ką nors pakeisti. Kaip signataras jaučiuosi be kaltės kaltas. Idealistai triuškinančiai pralošinėja „naujiesiems lietuviams”, o turto valdymo politiką nustelbia arija: „Vien tik auksas valdo mus”. Išvogta ir praskolinta Tėvynė. Ar yra kas nors baisesnio ir gėdingesnio?!“,- sakė J. Liaučius.
„Manau, kad valstybė turėtų investuoti į dvi pagrindines strategijas – švietimą ir sveikatos apsugą. Juk valstybė stipri tik tada, kai joje gyvena, dirba, ją valdo apsišvietę ir sveiki žmonės“,- savo kalbą baigė Signataras.

Laisvė be kovos nepasiekiama
Įvykiai, prieš 27 metus įvykę Lietuvoje dar kartą įrodė, kad tautos laisvė be kovos ir kraujo praliejimo negalima. Šių ne tokių ir tolimų įvykių prisiminimais buvo pakviesti pasidalinti svečiai.

„1991 m. sausio 12 d. teko budėti prie televizijos bokšto Vilniuje. Mano ir kitų budėjusiųjų pareiga buvo nuo geležinių strypų nurinkti persmeigtus rusiškus pasus bei karinius bilietus – per naktį pririnkome du maišus. Teko dalyvauti ir žuvusiųjų laisvės gynėjų laidotuvių procesijoje – tai buvo labai liūdnas ir slegiantis reginys“,- sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas Albertas Vitartas.
Radviliškio šaulių 1 kuopos vadas Pranas Sluckus pasveikino visus susirinkusius į iškilmingą renginį ir pasidalino prisiminimais apie prieš 27 metus vykusius įvykius. „1991 m. dirbau civilinį darbą. Jaunuoliai, nenorėdami patekti į sovietų kariuomenę, slapstėsi, jie buvo persekiojami karinės komendantūros darbuotojų. Kiek žinau, kas pakliuvo pas sovietų kariškius, buvo mušami, buvo pažeista sveikata. Visiems linkėčiau, kad  tie laikai nesugrįžtų ir  sugebėtume išsaugoti  taip sunkiai išsikovotą laisvę“,- sakė Radviliškio šaulių 1 kuopos vadas Pranas Sluckus.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius taip pat pasidalino savo prisiminimais apie tragiškus sausio įvykius. „1991 m. mano vyresnysis brolis turėjo išeiti tarnauti  į kariuomenę. Tada buvo dar vienintelis kelias – į sovietų kariuomenę. Buvau paauglys, tačiau puikiai prisimenu, kaip brolis slapstėsi ir nuolat verkiančią mamą“,- sakė G.Lipnevičius.
Aktualūs klausimai
Prisimenant Lietuvos istoriją bei dalinantis svečiams prisiminimais, bendruomenės nariams iškilo pastaruoju metu aktualus klausimas dėl Lietuvos pilietybės – ar ją panaikinti emigrantams?
Pasak Signataro J. Liaučiaus, daugelis Lietuvos piliečių išvyko iš gimtinės su tikslu užsidirbti ir grįžus atgal statytis namus, kurti verslą, todėl  atėmę Lietuvos pilietybę iš emigrantų mūsų šalis netektų daug piliečių.
Svečiams – gėlės ir padėkos
Iškilmingo renginio pabaigoje svečiai buvo apdovanoti gėlėmis bei savaitraščio  „Radviliškio kraštas“ prenumerata, o už įdomius pasakojimus bei pamąstymus bendruomenės nariai juos išlydėjo gausiais aplodismentais.
Šventinę popietę suorganizavo ir dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius, prie „Kavos popiečių“ prisideda bendruomenės nariai: R. Radavičienė, D.Dapkutė, V.Aleknienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas ir kiti.
Po iškilmingo renginio  buvo aptarti bendruomenei aktualūs klausimai: dūmų detektorių dovanojimas sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vykimas į keliones bei maisto vežimas į Šiaulių gyvūnų globos namus.

„Radviliškio krašto“ informacija

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d., ankstyvą rytą,  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su  bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia  Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei  kitais keliauninkais  išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.

Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius  kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti  aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami  europarlamentarui, radviliškiečiai  įteikė  ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net  2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga  labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus,  grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių. 
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“  senjorų  vadovė Rimantė Radavičienė




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019