Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bendruomenė sukilo prieš mokyklos naikintojus

Avatar

Paskelbta

data

Pakalniškių pagrindinė mokykla privalo išlikti. Taip nusprendė vietos bendruomenės, rajono merui ir savivaldybės Tarybai įteikusios šimtus gyventojų parašų. Ryžtingas gyventojų pasipriešinimas išgąsdino ir valdančiosios daugumos atstovus, kurie jau ėmė raityti uodegas.

Planavo be bendruomenės žinios

Radviliškio rajono tarybos narys nepartinis Gediminas Lipnevičius merui ir TS-LKD rajono skyriaus pirmininkui Antanui Čepononiui išsiuntė reikalavimą iš vasario 27 dienos Tarybos posėdžio darbotvarkės išbraukti sprendimo projektą, kuriuo ketinama reorganizuoti Pagrindinę mokyklą, prijungiant prie Šeduvos gimnazijos. Pagrindinis motyvas – išsaugoti mokyklą, kad ateityje nebūtų uždaryta.

Pakalniškių pagrindinę mokyklą norima paversti gimnazijos skyriumi. Ugdymo įstaigų skyrių likimas aiškus – po metų ar dvejų jie uždaromi. Taip jau atsitiko su Tyrulių, Pašušvio mokyklomis.

Ne apie reorganizavimą, bet  uždarymą kalba ir patys valdančiosios koalicijos atstovai. „Balsavau už mokyklos uždarymą, bet tai buvo iki tol, kol paaiškėjo bendruomenės nuomonė“, – sakė „valstietis“, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Dambrauskas.

Apie planus reorganizuoti mokyklą vaikus į ją leidžiantys tėvai sužinojo tik iš Tarybos nario G. Lipnevičiaus žinutės. Su politiku susitikusios Pociūnų ir Pakalniškių bendruomenių atstovės piktinosi, kad Savivaldybė reorganizaciją planavo paslapčiomis. Apie tai nebuvo informuota net mokyklos taryba.

Surinko 300 parašų

Po susitikimo su Tarybos nariu G. Lipnevičiumi, bendruomenių atstovės nužygiavo tiesiai į Savivaldybę, kur įteikė surinktus 300 parašų.

Redakcijos žiniomis, moterys „į kampą“ spaudė ir patį merą, priekaištaudamos už apviltą pasitikėjimą. Stebėjosi, kad meras, už kurį jos balsavo, nepaiso gyventojų interesų ir palaiko projektą, kuris pablogins mokymosi sąlygas vaikams.

Taupo vaikų sąskaita

Pagrindinis valdančiosios TS-LKD (konservatoriai) ir „valstiečių“ koalicijos motyvas – Pakalniškių pagrindinę mokyklą savivaldybės biudžetui yra labai brangu išlaikyti. Tačiau nutyli, kad vadinamasis mokinio krepšelis skiriamas iš valstybės biudžeto, o ir reorganizavus mokyklą reikės skirti lėšų pastato priežiūrai. Nebent po metų iš tiesų mokyklą planuojama uždaryti. Tačiau tuo metu meras jau neplanuoja likti rajone – šį rudenį kelia sparnus į Vilnių.

Bet kuriuo atveju Savivaldybei įteiktoje peticijoje taupymo planai ir išvedžiojimai apie neva pagerėsiančią ugdymo kokybę daužomi į šipulius.

„Nors mokykloje 5-6, 7-8 klasės jungtinės, tačiau administracija pasistengė, kad lietuvių k. ir lit., anglų k., matematikos pamokos vyktų nesujungtose klasėse“,- rašoma peticijoje. Kad mokymo kokybė jungtinėse klasėse nenukenčia, rodo ir mokinių pasiekimų rezultatai: mokinių pažangumas auga, 2019-2020 m. I pusmetyje siekė 6,92 balo, kai 2017-2018 m. siekė 6,85 balo. Mažos klasės taip pat privalumas – mokytojai turi galimybę teikti individualią pagalbą, padėti įveikti mokymosi sunkumus.

Didins socialinę atskirtį

Kaip dar vienas svarbus argumentas – socialinė atskirtis. Mokykloje mokosi nemažai vaikų iš socialiai remtinų šeimų, mažame kolektyve socialinė atskirtis jaučiama mažiau: nereikia įsigyti mokyklinės uniformos, nereikalaujama pirkti pratybų sąsiuvinių.

Mokinių tėvai taip pat pergyvena dėl savo vaikų sveikatos – iš aplinkinių kaimų vaikams iki mokyklinio autobuso, kuris išvyktų 6.55 val., reikėtų eiti pėsčiomis 6 kilometrus, vadinasi, keltis reikėtų apie 5 valandą ryto. Po pamokų vaikai būtų parvežami 16 val. tad kol nusigautų iki namų, būtų jau apie 18 val. Tad apie pamokų ruošą ir aktyvų poilsį lauke nebėra jokios kalbos.

Beje, dar vienas mokyklos prijungimo prie Šeduvos gimnazijos argumentų – esą vaikai turės didesnes galimybes ugdyti saviraiškai. Bet saviraiškai ugdyti yra visos sąlygos ir Pakalniškių mokykloje: prie mokyklos yra puikus stadionas su sportiniais įrenginiais, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, mokykla turi pakankamai kompiuterių. Gimnazijose popamokiniai užsiėmimai prasideda po pamokų, kai vaikai jau vežami namo, tai apie kokią saviraišką kalbama?

„Valstietiškai“ raito uodegas

Vieša paslaptis – Tarybos nariai konservatoriai balsuoja taip, kaip nurodo meras, pastarasis kol kas nelinkęs atsisakyti reorganizacijos idėjos. Tačiau valdančiojoje koalicijoje vienybė ima braškėti.

Dar visai neseniai konservatorių partneriai „valstiečiai“ Tarybos komitetų posėdžiuose vieningai palaikė mokyklos reorganizaciją. Vis tik sulaukę gyventojų pasipriešinimo ėmė raityti uodegas. Susitikimuose su gyventojais „valstiečiai“ su Seimo nariu Aurimu Gaidžiūnu priešakyje mušasi į krūtines – esą jie už mokyklos išsaugojimą.

Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ K. Dambrauskas komiteto posėdyje balsavo už Pakalniškių mokyklos uždarymą. Paklaustas, kokie buvo jo pritarimo argumentai, Tarybos narys atsakė: „Nežinojau, kad tam prieštarauja bendruomenė, mums buvo pasakyta, kad jokių prieštaravimų nėra, bendruomenė sutinka. Dabar sužinojome bendruomenės nuomonę, buvome nuvažiavę į pačią mokyklą, išklausėme tėvų ir mokytojų argumentų. Galutinio verdikto dar nėra, tarsimės frakcijoje, diskutuosime ir priimsime sprendimą“.

Už Pakalniškių mokyklos reorganizavimą Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komitete balsavo ir„valstietis“ Jonas Povilaitis. Paklaustas, ar jis susipažinęs su peticija ir kokia jo pozicija bus Tarybos posėdyje, jis atsakė: „Valstietiška pozicija yra nepalaikyti mokyklos uždarymo, tačiau čia yra derybų klausimas. Kaip tauta, kaip mokytojai, kaip sutarsim, čia turi būti susitarimo klausimas“.

Nepartiniai balsuos prieš mokyklų laidotuves

Kol kas vieninteliai aiškią poziciją išsako nepartinio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai. Komiteto lyderis Tarybos narys G. Lipnevičius nevynioja žodžių į vatą. „Nebalsavau už mokyklų uždarymą ir nebalsuosiu. Jeigu uždarysime mokyklą, kultūros namus, medicinos punktą – seniūnijos vietoje beliks statyti nebent kryžių. Už labai brangiai, paauksuotą, kaip mėgsta mūsų valdantieji“, – ironizuoja politikas.

Tarybos nario nuomone, valdantieji mąsto siauriai ir negalvoja apie ateitį. „Pavyzdžiui, Šaukote pastatė net du lauko treniruoklius – kam jų bereikės, jeigu nebeliks kas jais treniruojasi. Geriau tuos pinigus, kuriuos dabar išleidžia auksinėms trinkelėms ir kėdėms, investuoti į vaikų mokslą. Bent jau užaugs nauja, protingesnė karta, kuri pakeis tuos nuokvakas, nematančius toliau savo pačių kišenės“, – piktinasi Tarybos narys.

Eilėje – ir kitos mokyklos

Ant plauko kybo Baisogalos mokyklos- darželio Skėmių skyriaus, Vinco Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyriaus, kaimiškųjų vietovių pagrindinių mokyklų – Pakalniškių, Alksniupių, Pociūnėlių likimai.

Nors prieš rinkimus konservatoriai, valstiečiai ir socialdemokratai mušėsi į krūtines – neleis uždarinėti mokyklų, jau svarsto pasmerktųjų sąrašus. Valdančiųjų argumentas tas pats – brangu išlaikyti.

Jonas Petrikas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi