Socialiniai tinklai

Aktualijos

Automobilių ligos 2020. (Ne)naujos bėdos?

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino praėjusiais metais M1 bei N1 klasės automobilių patikros rezultatus bei įvardijo fiksuotus pokyčius. Pastarųjų, tiesą sakant, nėra daug ir kaip tik tai gąsdina.

2020-aisiais TA stotyse apsilankė  kiek daugiau nei 700 tūkst. lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių, iš kurių 50,6 proc. buvo įvertintos kaip neturinčios jokių didelių trūkumų. Patikrintų 52,4 tūkst. N1 arba lengvųjų komercinių automobilių „sveikata“ simboliškai geresnė – pirmuoju bandymu teigiamas kontrolierių išvadas gavo beveik 54 proc. mašinų. Tačiau „apvertus“ šią statistiką aukštyn kojom pasirodo, kad realiai kas antras automobilis dalyvauja eisme turėdamas didesnių ar mažesnių trūkumų, kurie dažniausiai pašalinami tik po apsilankymo TA stotyse.

Kitas klausimas – kiek laiko suremontuotas iki privalomojo minimumo garbaus amžiaus (statistinis Lietuvos transporto parko vidurkis beveik 15 metų) automobilis būna „geras“? Serviso meistrai teigia, kad priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų naujos seno ratuočio bėdos paprastai pradeda reikalauti dėmesio prabėgus 4 – 6 mėnesiams. Deja, toli gražu ne visi to dėmesio sulaukia, nes kurie vairuotojai apie drauge keliaujančias technines problemas arba nieko nenutuokia, arba tiesiog yra apsileidę. Būtent dėl šios priežasties nemažai Europos šalių 6 – 10 metų sulaukusiems automobiliams techninę apžiūrą atlieka kasmet.

Kad tai svarbu liudija ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reidų metu fiksuojama, kad tarp patikrinto 100 transporto priemonių, turinčių galiojančius TA dokumentus, vidutiniškai 60-65 pasirodo turinčios didesnių ar mažesnių trūkumų. Net Kelių policijos pareigūnai, paprastai daugiausia dėmesio skiriantys ne techninei automobilių būklei, bet eismo įvykių prevencijai praėjusiais metai daugiau nei 900 kartų panaikino formaliai galiojančią TA, nes automobiliai akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Tiesa, vertinant vadinamąsias „įskaitines“ avarijas, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, policijos specialistai vis dar nepateikia išsamesnės analizės kodėl transporto priemonės susiduria, apvirsta, nuvažiuoja nuo kelio ar taranuoja kokias nors kliūtis.

Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio teigimu, Vakarų Europos šalių mokslininkai, išnagrinėję transporto parko techninės būklės įtaką avarijose žūstančiųjų skaičiui konstatavo, kad grynai dėl techninių priežasčių vairuotojų ar jų keleivių mirtimi baigiasi maždaug 3-4 proc. incidentų keliuose. Tačiau Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, vidutinis lengvųjų automobilių amžius ES yra 10,8 metų. T. y. trečdaliu mažiau nei Lietuvoje“, – pastebi G. Šlėderis.

Tikėtina, kad bent dalies nelaimių mūsų keliuose būtų galima išvengti, jei tik svarbiausi automobilių agregatai ir sistemos veiktų nepriekaištingai. Deja, 2020-ųjų dažniausiai nustatomų techninių trūkumų suvestinė liudija, kad reikalai su mašinų „sveikata“ tik pablogėjo: po dvejų metų pertraukos (pernykščiai TA stočių lankytojai buvo tikrinami 2018-aisiais) vienam atvykusiam automobiliui buvo nustatyta 1,66 „didelių“ arba „pavojingų“ trūkumų. Ankstesnysis šios grupės rezultatas buvo 1,62 techninis trūkumas. Turint galvoje, kad šias problemas dalijasi pusė visų tikrintų ir pirmuoju bandymu „išbrokuotų“ automobilių, vadinasi vienam atvykusiam netvarkingam automobiliui tenka net 3,27 „dideli“ arba „pavojingi“ trūkumai.

Detalizuodamas, kokių trūkumų pernai TA stotyse buvo fiksuojama daugiausia, asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pastebėjo, jog

Tradiciškai daugiausia trūkumų fiksuojama vertinant apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, reikalavimų neatitinkantys, netvarkingi priekiniai, gabarito, dienos ar rūko žibintai, nešviečiantys „stop“ signalo žibintai sudaro daugiau nei 30 proc. visų problemų.

„Šios techninių trūkumų grupės statistika praėjusiais metais šiek tiek išaugo, nors būtent žibintų veikimą galima pačiam pasitikrinti namuose, net neprašant serviso meistrų pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad „išbrokuojami“ tik tie automobiliai, kurių žibintų nepavyksta sureguliuoti patikros  metu pačioje TA stotyje, pastebėjus kad žibintai šviečia „Dievui į langus“. Realiai apie 40 proc. automobilių arba tinkamai neapšviečia kelio arba dar  blogiau – akina kitus vairuotojus. Tai tikrai nėra „smulkmena“, nes nematydamas kur važiuoja žmogus neturi net teorinių galimybių išvengti avarinės situacijos, jei į tokią patenka“, – akcentuoja A. Glėbus.

Simbolinis pagerėjimas – nuo 12 proc. iki 11,4 proc. užfiksuotas  vertinant pakabos lankstines jungtis ir lankstus (šarnyrus), tačiau šiek tiek daugiau automobilių atvažiavo į TA stotis su netvarkingomis spyruoklėmis ir amortizatoriais (4 proc.), netvarkingais stabdžiais (2,7 proc.), su skysčių nuotėkiu iš variklio ar pavarų dėžės (9,5 proc.). Taip pat iki 6,4 proc. išaugo automobilių su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema, bei iki 6,2 proc. pernelyg dūmijančių.  „Ko gero svarbiausias dalykas, kurį reiktų įsisąmoninti – techniškai tvarkingo automobilio reikia ne kontrolieriams ar kelių policininkams, bet pačiam savininkui. Todėl tiek prieš susiruošus į TA stotį, tiek į bet kurią kasdienę kelionę reiktų pasirūpinti bent tuo, ką galima pasidaryti pačiam be didelių išlaidų: patikrinti ar veikia visi žibintai, ar efektyviai dirba langų valytuvai ir plovikliai, ar padangų protektoriaus rašto gylis nėra kritiškai mažas (žiemos periodu – ne mažesnis kaip 3 mm), ar veikia garso signalas, ar tvarkingi saugos diržai ir t.t.“, – rekomenduoja A. Glėbus.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Būkime budrūs

Avatar

Paskelbta

data

Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.

LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?

Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.  

Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik  iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.

Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.

Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.

Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!

Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.

Antanas Stugys 

2021

Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio rajone kuriama nauja verslo struktūra – „kišeniniai“ verslininkai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiki tvirtinti naujo verslo darinio – Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai ir sudėtis. Pagal šiuos nuostatus, į šią Tarybą įeitų: savivaldybės mero vienas deleguotas atstovas; savivaldybės administracijos direktoriaus vienas deleguotas atstovas; visuotinės apklausos būdu išregistruotų savivaldybės duomenų bazėje ir turinčių balso teisę Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektų išrinkti devyni atstovai: 3 labai mažo (iki 10 darbuotojų) verslo atstovai; 3 mažo (10- 49 darbuotojų) verslo atstovai; 3 vidutinio ir stambaus (virš 50 darbuotojų) verslo atstovai.

Kuriama ketvirta struktūra, susijusi su verslu

Ar tokia Verslo taryba reikalinga rajonui, abejonių kilo Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui. „Matau, jog vyksta  nelabai geri dalykai – rajone jau kuriama ketvirtoji struktūra, susijusi su verslu: jau turime Trišalę tarybą, Vietos veiklos grupę, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisiją. O dabar norima įkurti Verslo tarybą prie savivaldybės. Savivaldybės administracija jau dabar  apsistačiusi „kišeniniais“ verslininkais, iš kurių paslaugas perka brangiau nei yra rinkos kaina. Kokia nauda iš to radviliškiečiams?“ – žodžių „į vatą nevyniojo“ Tarybos narys.

Tarybos nariui iškilo klausimas, kodėl į naujai kuriamą Verslo tarybą nėra kviečiamos asocijuotos verslo struktūros kaip juridinis vienetas ir jis pasiūlė šį punktą įtraukti į sprendimo projektą. Jam paantrino Tarybos narė Z. Žvikienė, kurią taip pat nustebino, kodėl  nenorima, kad  oficialiai registruotos verslo struktūros dalyvautų  naujai  kuriamoje Verslo taryboje.

Pasiteiravome ir vicemero M. Pauliuko, kodėl asocijuotos verslo struktūros nėra kviečiamos į Verslo tarybą. Pasirodo, vicemeras apie tokias struktūras nieko nežino, cituojame: „Radviliškio rajono savivaldybės administracija neturi oficialios informacijos apie asocijuotos verslo struktūros narius. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybai svarstyti pateikto sprendimo dėl Verslo tarybos projekte numatyta, kad pretenduoti į Verslo tarybą galės visi Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektai ar jų įgalioti atstovai, nepriklausomai nuo to, kokios asociacijos nariai jie yra“. Tokiu savo atsakymo  vicemeras M. Pauliukas nustebino Tarybos narius –  neva jis nežino nei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, nei „Radviliškio verslininkų asociacijos“. Ar tikrai nežinojime problema? Radviliškio verslininkai mano, jog probema kita –  bijomasi, kad ateis  stiprios  struktūros, kurių nepavyks  „tampyti už virvučių“.

Tarybos nario G. Lipnevičiaus iškeltą klausimą, jog Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai nėra iki galo paruošti tinkamai, savo atsiųstame rašte patvirtino ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius A. Jonuška. Jis nuostatų rengėjams pateikė šiuos pasiūlymus:

1. Siūlome Verslo tarybos sudėtyje numatyti verslo asocijuotų struktūrų, tai yra, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą. To pačiu atsisakyti personalinės sudėties, visos ar dalies, tvirtinimo. Organizacija užtikrina dalyvavimą ir tai nereikalauja sudėties patvirtinimo.

2. Kviečiame numatyti aukščiausių savivaldybės ir verslo organizacijų dalyvavimą Verslo tarybos darbe. Tai svarbu betarpiškam nuomonių išklausymui ir diskusijai.

3. Siūloma nenaudoti balsavimo procedūros Verslo tarybos darbe, o numatyti klausimų aptarimą ir nuomonių formavimą konsensuso pagrindu. Sprendimų priėmimas yra rajono savivaldybės tarybos prievolė.

4. Teikiame siūlymą atsisakyti kai kurių biurokratinių procedūrų, kaip veiklos planai, ataskaitos, apsiribojant pasiūlymų įforminimu ir paviešinimu.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei „Radviliškio verslininkų asociacija“ yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį ir, redakcijos žiniomis, jau daugelį metų sėkmingai kartu dirba.

Kodėl  išstumiami  ir Tarybos nariai?

Tarybos nariui G. Lipnevičiui taip pat iškilo klausimas, kodėl į Verslo tarybą nekviečiami Tarybos nariai – juk jų tarpe taip pat nemažai verslininkų.
„Jeigu Tarybos narys matys, jog svarstomu klausimu kertasi visuomeniniai ir privatūs interesai, jis visada galės nusišalinti, todėl siūlau leisti Verslo taryboje dalyvauti ir Tarybos nariams“,- sakė G. Lipnevičius.

Į šį jo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes, pasak nuostatų kūrėjo, taip siekiama šioje verslo struktūroje išvengti politikavimo. Šis jauno administracijos direktorės pavaduotojo Justino Pranio  atsakymas prajuokino Tarybos narius ir nuskambėjo siūlymas, kad tada Verslo taryboje  neturėtų dalyvauti ir partijų nariai.

Nors projekto rengėjas J. Pranys Tarybos narius įtikinėjo, kad Verslo tarybos veikloje galės dalyvauti ir asocijuotos verslo struktūros, tačiau jos į šį sprendimo projektą buvo „pamirštos“  įtraukti.

Tarybos nariai, daugiausia konservatorių ir „valstiečių“ partijų narių balsais, nutarė tvirtinti Verslo tarybos sudėtį be asocijuotų verslo struktūrų.  

Radviliškio rajonas verslui patrauklus, bet investuotojų neatsiranda…

Lieka labai didelis klausimas, ar naujoji Verslo taryba sugebės išjudinti rajone merdintį verslą. Nors vicemero M. Pauliuko nuomone, rajonas verslui yra patrauklus. Redakcijai pasiteiravus, dėl kokios priežasties iki šiol jokia verslo įmonė neįsikūrė laisvoje ekonominėje zonoje Šeduvoje, vicemeras nesugebėjo atsakyti, tik pasakė, jog „numatyta pramonės zona yra potencialiai patraukli verslo įmonėms. Yra skelbiami nuomos aukcionai bei ieškomi potencialūs investuotojai“.

Ilgokai ieškomi tie investuotojai – jau spėjo prabėgti keleri metai. Prieš rinkimus M. Pauliuko kolega konservatorius meras A. Čepononis žadėjo sukurti net 1000 darbo vietų, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, sukūrė … 0.
Į klausimą, kodėl Radviliškio rajonas verslininkams nėra patrauklus, vicemeras ir vėl galimai „pasekė pasakėlę“, cituojame: „Radviliškio rajonas yra pakankamai patrauklus tiek užsienio, tiek Lietuvos verslininkams.

Galima matyti, kad Radviliškio rajonas užima specifinę verslo sritį, kurią ir vertėtų dar labiau aktyvinti“. Tačiau, kad su verslu yra problemų, patvirtino administracijos direktorė J. Margaitienė, kuri prisipažino, kad per aštuonerius metus jos vadovavimo  savivaldybės administracijai, ji  verslo investuotojų paiešką priskyrė prie nepadarytų darbų.

Manome, aštuoneri metai – pakankamas laiko tarpas  problemai spręsti, bet  problema, pasirodo, buvo  „neįkandama“  nei A. Čepononiui, nei M. Pauliukui, nei J. Margaitienei.

Ar  išsirinkus naują merą pavyks pritraukti investuotojų į rajoną, sukurti naujų darbo vietų, kas nepavyko iki šiol esantiems vadovams, parodys laikas.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi