Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimuose – vėl savivaldybė „už borto“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 11 dieną „Vilniaus Compensa“ koncertų salėje buvo išdalinti 17 „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų už ryškiausias iniciatyvas bei darbus labiausiai nusipelniusioms Lietuvos savivaldybėms.

Taip pat paskelbti trys „Auksinės krivūlės riteriai” nominantai už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Keliolikos politikų, valdininkų ir kitų asmenų delegacija iš Radviliškio rajono savivaldybės iš renginio jau kelerius metus sugrįžta tuščiomis. Šiais metais patirti gėdos jausmo, kai rajonas eilinį kartą nebuvo įvertintas nei viena „Auksine krivūle“, meras pasiuntė valdančiuosius atstovaujančius politikus: vicemerą M. Pauliuką, Tarybos narius J. Povilaitį, E. Pranevičių, V. Krikščiūną  bei K. Račkauskį.
Nominacijos
Apdovanojimų metu visos šalies 14 ministerijų, o taip pat Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacija bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus ir įteikė joms apdovanojimus. Atskiri trys apdovanojimai buvo įteikti ir fiziniams asmenims už savivaldos stiprinimą.
Iškilmingame renginyje LSA Prezidentas M. Sinkevičius pasveikino 2019 metų  „Auksinėss krivūlės“ apdovanojimų renginio dalyvius, linkėdamas sėkmingų ir prasmingų darbų, vertingų iniciatyvų.
Kaimynai įvertinti
Iš 17 nominacijų kelios atiteko savivaldybėms, besiribojančiomis su Radviliškio rajonu: Panevėžio rajono,  Kelmės rajono, Raseinių rajono, Kėdainių rajono bei Šiaulių miesto savivaldybėms. Renginyje nebuvo pamiršti labiausiai savivaldai nusipelnę asmenys – už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteikti trys „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai. Šiemet šie apdovanojimai buvo įteikti Vištyčio seniūnijos seniūnui Bronislavui Politai, Švėkšnos seniūnijos seniūnui Alfonsui Šepučiui ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariui Juozui Mažeikai.
Iš „Auksinės krivūlės“ – vėl be krivūlės…
Radviliškio rajono savivaldybės delegacija iš iškilmingo „Auksinės krivūlės“ apdovanojimo renginio vėl grįžo be jokio apdovanojimo.
Beje, „Auksinės krivūlės“ nominacijos į Radviliškio rajoną buvo parvežtos tik 2011 metais – prieš aštuonerius metus, o tai ilgokas laiko tarpas, kai tuo tarpu kaimyninė Šiaulių rajono savivaldybė „Auksinės krivūlės“ apdovanojimus gavo trejus metus iš eilės.
2011 metais  Žemės ūkio ministerija įvertino Radviliškio rajono savivaldybę už tautos istorinės atminties saugojimą ir puoselėjimą, tuometinė Energetikos ministerija – už teisingas permainas šilumos ūkyje, o Kultūros ministerija – už kultūros puoselėjimą. Beje, įdomus sutapimas –  2011 metų pabaigoje, gavus tris „Auksines krivūlės“ apdovanojimus, prasidėjo didžiosios mero konservatoriaus  A. Čepononio ir jo bendrapartiečių bėdos su teisėsauga – tuometinis meras ir jo bendrai buvo sulaikyti ir teisiami, o teismų procesas užsitęsė iki 2019 metų.
Pagal merą – dirbama žmonių labui. Ar tikrai?
Pasiteiravome Radviliškio rajono mero, kodėl jo ir administracijos direktorės J.Margaitienės  vadovaujama savivaldybė nuo 2011 metų nepatenka tarp „Auksinės krivūlės“ nominantų, nors akcentuojama, kad planuoja ateiti investuotojai, skiriamas dėmesys kaimui, gerinama infrastruktūrą ir kiti darbai. Kodėl, mero nuomone, tokių jo ir Radviliškio savivaldybės gerų darbų neįvertina ministerijos ir kitos institucijos? Radviliškio rajono savivaldybės problemas galima būtų vardinti ir vardinti: neateina investuotojai, ypač prastai prižiūrimi kaimų keliai, neasfaltuotos miesto gatvės, net Radviliškio miesto centre esančių namų gyventojai naudojasi lauko tualetais, o kaimuose gyventojai net žadėtojo vandens neturi…
Iš Radviliškio rajono savivaldybės buvo gautas atsakymas: „Radviliškio rajono savivaldybės pasiekimai ir nuveikti darbai finansinio tvarumo ir kultūros srityse galėjo būti įvertinti apdovanojimu šiais metais. Visada smagu, kai darbai įvertinami. Na, o jei neįvertinami – dirbama nė kiek ne prasčiau. Primename, kad Radviliškio rajono savivaldybė turi šešias „Auksines krivūles“ įvairiose srityse. Viskas daroma taip, kaip reikia, dirbama žmonių labui, o ne dėl apdovanojimo. Šių metų „Auksinių krivūlių“ laureatų apdovanojimų teikimo kriterijai kelia klausimų daugeliui savivaldybių. Tikimės, kad 2020 metais Radviliškio rajono savivaldybės iniciatyvos ir pasiekimai bus įvertinti“.
Lieka klausimas, kokiems žmonėms dirba meras ir jo kolegos – partijos ar radviliškiečių labui? Negaunamas joks įvertinimas visose srityse net aštuonerius metus galimai rodo mero ir jo komandos nekompetenciją, nesugebėjimą ar nenorėjimą dirbti  paprastų rajono žmonių labui.

Agnė Dapkutė


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi