Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Atsinaujinusi Taryba pradėjo darbą

Avatar

Paskelbta

data

Gerokai atsinaujinusi ir atjaunėjusi Taryba pirmąjį posėdį pradėjo kone pompastiškai – į salę susirinko ne tik rinkėjų mandatą gavę politikai, didžioji salė vos talpino visus norinčiuosius pasveikinti ar įsiteikti naujajai rajono valdžiai. Nemažai buvo ir valdininkų, kurie džiaugėsi proga pailsinti akis nuo kompiuterių ekranų – juk stebėti postų dalybas gyvai daug geriau negu rezultatus aptarinėti užkulisiuose.

Faktai ir skaičiai
Pirmą kartą Tarybos nario priesaiką davė net 12 politikų – beveik pusė Tarybos, neįskaitant mero. Lyginant su 2015 metų Tarybos sudėtimi, dabartinė gerokai atjaunėjo – jos amžiaus vidurkis siekia vos 47,4 metų, kai 2015 vidurkis buvo 51,2 metai. Vyriausias amžiumi yra 71 metų „valstietis“ Jonas Povilaitis. Jis daugiau negu dvigubai vyresnis už jauniausius 31 metų konservatorių Paulių Kablį, socialdemokratę Eglę Ivanauskytę ir bendrapartietį Kęstutį Dambrauską. Įdomus faktas tai, kad trijose skirtingose darbovietėse besidarbuojantis J. Povilaitis dvigubai vyresnis net už 7 kolegas. Jau 8 kartą į Tarybą patekęs „valstietis“ be pertraukos politikuoja nuo pat 1995 metų. Tokios patirties galėtų pavydėti net ketvirtą kadenciją meru perrinktas 59 metų Antanas Čepononis, kurio geležinį kumštį šioje kadencijoje teks pirmą kartą pajusti ne tik trims „valstiečių“,  bet ir 5 jo bendrapartiečiams naujokams iš valdančiosios koalicijos. Galima pastebėti, kad vyriausia amžiumi yra socialdemokratė gydytoja Vida Janulaitienė, o po ilgos pertraukos į Tarybą sugrįžusi „darbietė“Zita Žvikienė jaunesnė tik vieneriais metais. Tiesa, prieš ketverius metus jauniausio Tarybos nario postą Eglė Ivanauskytė gavo būdama vos 27 metų amžiaus. Atsisakiusiųjų politiko duonos vardan valdininko posto ar direktoriaus algos buvo gerokai mažiau nei praeitoje – prieš ketverius metus tokių būta net 8, kai šiemet nesąžiningai rinkėjų atžvilgiu pasielgė tik Šeduvos seniūnas Justinas Pranys. Beje, tai jau antras kartas, kai jam seniūno kėdė mielesnė už Tarybos nario postą.

V. Jakavičius trumpam vadovavo posėdžiui
Kaip numato įstatymas, posėdį pradėjo Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Radviliškyje rinkimams vadovavo Vaidas Jakavičius, konservatorių partijos Radviliškio skyriaus pirmininko pavaduotojas. Valdininkas priėmė visų Tarybos narių priesaikas ir įteikė VRK išduotus Tarybos nario pažymėjimus, o de facto Tarybos sekretorė Roma Baginienė kiekvienam davė po darbo įrankį – nešiojamąjį kompiuterį. Nebe pirmą kartą prisiekiantis „darbietis“ Jurgis Baublys gerokai susijaudino, tad kuriam laikui net sustojo skaityti priesaikos tekstą. Nemažas šurmulys salėje kilo, kai „valstietis“Mindaugas Pauliukas priesaikos pabaigoje nepaminėjo paskutiniojo sakinio „Te padeda man Dievas“. Kai kurie iš svečių net juokavo, jog naujai iškeptas politikas neprašo Aukščiausiojo pagalbos. Prisiekus visiems 24 Tarybos nariams, paskutinis buvo prisaikdintas ir Tarybos narys – meras. Atrodė labai keistai, kai kelintą kartą prisiekdamas A.Čepononis nesugebėjo nors kartą pakelti akis į salėje esančiuosius žmones – liko neaišku, kam jis iš tikrųjų tarė priesaikos žodžius. O ir Viešpaties pagalbos prašė jis jau pakėlęs ranką nuo LR Konstitucijos.

Merui gėlės svarbesnės nei tikslios pastabos
Po priesaikos į tribūną pradėjo plūsti svečiai su sveikinimo kalbomis. Bet rajono vadovui tai buvo ne motais – jis jautėsi svarbiausias ir pageidavo nukreipti prožektorių šviesas tik į save. Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė ramino A.Čepononį, kad pabandytų bent išklausyti kalbą. Jai sėkmė nusišypsojo tik trumpam. Deja, kai tribūną užėmė vyriausias Tarybos narys J. Povilaitis, merui ir jo aplinkai keleto Seimo narių iš Šiaulių krašto vardu padėką norintis išsakyti kolega tapo nereikšmingu – A. Čepononio polinkį į narciziškumą išdavė noras kuo greičiau iš visų asmeniškai priimti gėlių puokštes. O jį sveikinti skubėjo visi. Suprantama, kone neklystančiu laikantis save nenorėjo net girdėti pastabų ar pamokymų, tik nuolankų keliaklupsčiavimą, nesvarbu, ar tai būtų privačios įmonės vadovai, ar atskirų valstybės institucijų padalinių vedėjai.

Susimaišė darbotvarkėje!?
Nebe pirmus metus vadovaujantis Tarybos posėdžiams A. Čepononis nerangiai pradėjo perimdamas mokytojo amplua. Tačiau net ir nemenkas žinių bagažas neapsaugojo nuo procedūrinių pažeidimų. Pirma buvo patvirtinta slapto balsavimo komisija ir slapto balsavimo biuleteniai, o tik tada – pati darbotvarkė. Kad užbėgtų už akių visiems nemalonumams, meras A. Čepononis iš karto perspėjo, kad šiame posėdyje Tarybos nariai kitų klausimų neuždavinėtų. Be didelių netikėtumų iš darbo buvo atleista Administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, kuri prisiekė kaip Tarybos narė. Tiesa, ji politike išbuvo vos porą valandų, o laikinai ją pavaduoti politikai įpareigojo Darių Brazį, Socialinės paramos skyriaus vedėją.

Išrinkti mero pavaduotojas ir administracijos direktorė
A. Čepononis neslėpdamas paskelbė, kad su „valstiečiais“ prieš ilgą laiką buvo suderinta Mindaugo Pauliuko kandidatūra. LSDP Radviliškio skyriaus pirmininkas Kazimieras Račkauskis kartu su „darbiečiais“ pasiūlė, kad vicemero pareigas atliktų visuomeniniais pagrindais. Meras be abejonės atmetė tokį pasiūlymą kaip populistinį. Slapto balsavimo organizatoriai pažodžiui suprato šią sąvoką ir rinkimus organizavo vicemero kabinete! Tik įsikišus Vyriausybės atstovei meras privalėjo įsileisti ir žiniasklaidą stebėti balsavimą. 19 už ir 6 prieš Taryba palaikė M.Pauliuko kandidatūrą. Tiesa, už J.Margaitienę, kaip Administracijos direktorę, balsą atidavė dviem Tarybos nariais mažiau – jos kandidatūrą palaikė 17 politikų, 7 buvo prieš ir vienas sugadino biuletenį neapsispręsdamas, ar ji tinkama, ar ne.

Nemalonūs klausimai pabaigai
Pagal VRK patvirtintą eiliškumą, J.Margaitienei atsisakius Tarybos nario mandato, į jos vietą turėtų stoti V. Smalinskas. Neteisėtai užėmęs Radviliškio ligoninės direktoriaus pareigas, su konservatoriais politikuojantis ilgametis „Sodros“ sistemos valdininkas tik teismo sprendimu buvo išmestas iš pareigų. Tačiau jį protegavęs meras patogiai naudojosi amnezijos teikiamais privalumais – Tarybos posėdžio pabaigoje Gediminui Lipnevičiui uždavus klausimą, nuo kada atleistas V.Smalinskas,  A.Čepononis negalėjo tiksliai pasakyti, kada jį atleido iš ligoninės direktoriaus pareigų. Vėliau kalbintas telefonu meras vis tiek tiksliai negalėjo pasakyti, nuo kada atleistas direktorius. Tikslias datas rajonui vadovaujantis politikas sugebėjo pateikti tik raštu – matyt, patogu nieko iš karto neatsiminti Tarybos posėdžio metu.
Naujokų tikslai Taryboje
Iš karto po priesaikos pakalbinome „naujokus“, ką veiks Taryboje ir kokie jų tikslai.
G. Lipnevičius, nepartinis „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas: „Dirbti žmonių labui. Ne partijų, ne interesų, o žmonių labui.“

E. Mončauskas, kūno kultūros pedagogas: „Dabar negaliu atsakyti, einu darytis nuotraukos. Vėliau pakomentuosiu.“

K. Dambrauskas, lietuvių kalbos filologijas: „Dirbsiu Švietimo komitete. Stengsiuosi prisidėti prie rajonui naudingų sprendimų priėmimo.“

Saulius Luščikas, inžinierius: „Dirbsime žmonių labui. Aš prie sporto, bet dar reikės galvoti, kas ir kaip.“

M. Pauliukas, buvęs diplomatas: „Mano stiprios vietos darbas su investicijomis, su užsieniu, su jaunimu, kultūriniai renginiai. Tai sritys, kur labiausiai suprantu ir kur galėsiu daugiausiai padaryti.“

V. Krikščiūnas, ūkininkas: „Dirbsiu Kaimo reikalų komitete. Dar nesu patvirtintas pirmininku, bet mero teikimu būsiu siūlomos. Kaip ir visi nariai, domėsiuosi visomis sritimis, bet labiausiai kuruosiu kaimo ir ūkininkų sritis, kaimo bendruomenes, aplinkosaugą.“

S. Nakutis, įmonės vadovas: „Dirbsime. Kol kas nežinau, kuriame komitete, dar nesu apsisprendęs. Reikia čia susipažinti, kas ir kaip.“

T. Januševičius, gydytojas: „Džiaugiuosi už didžiulį pasitikėjimą ir tekusią atsakomybę. Esu komandinio darbo žmogus. Stengsiuosi atstovauti Radviliškio žmonių gerovei ir sieksiu, kad gyvenimo sąlygos gerėtų.“

P. Kablys, kultūros specialistas: „Dirbsiu tikriausiai Kultūros komitete. Pirmiausia tai apšilsime kojas ir susipažinsime, kas ir kaip.“

K. Račkauskis, įmonės vadovas: „Socialdemokratai atėjo dirbti į Tarybą ir mes tai puikiai parodysime. Kol kas neturime sudarę frakcijos ir tai spręsime artimiausiu metu.“
V. Aleknienė, padalinio vadovė: „Dirbsiu žmonėms. Kartu su G. Lipnevičiumi darbuosimės Taryboje žmonių naudai.“

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019