Mes, lietuviai, įpratę savo šalies ekonominę, verslo situaciją lyginti su Estija ar kitomis šalimis. Tačiau nereikia žvalgytis taip toli. Akivaizdžių skirtumų, kaip gyvena žmonės, kaip dirba vietinė valdžia galima išvysti lyginant situaciją čia pat, Lietuvoje, kaimyniniuose rajonuose.
Neseniai VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras” pradėjo leisti savaitraštį „Kuršėnų krašto žinios“, tad natūralu, kad Šiaulių rajone tenka lankytis dar dažniau, bendrauti ne tik su valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos atstovais, savivaldybės administracija, gyventojais, verslininkais, stebėti politikų ir tarnautojų darbą. Idealizuoti valdžią visuomet yra pavojinga, tačiau visuomet pravartu mokytis geros patirties iš kaimynų.
Radviliškio rajono valdžia jau kelerius metus garsėja kaip korumpuočiausia Lietuvoje, politikai ir tarnautojai nuolat mina teismų slenksčius. Nemažai tyrimų pradėta ir po mūsų publikacijų. Tačiau tokia situacija susiklostė ne tik dėl to, kad daugelį metų nebuvo rimtos tiriamosios žurnalistikos, bet ir todėl, kad tik neseniai rajono taryboje atsirado nuoširdžiai dirbančių opozicijos atstovų.
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis Šiaulių rajone – tai ūkiškai, gana racionaliai mąstantys rajono vadovai, kuriems neleidžia „snausti“, ir stiprūs opozicijos atstovai. Kita vertus, tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai, dirbdami komitetuose, rajono taryboje, sugeba atskirti politinius tikslus nuo ūkinių reikalų, todėl ir rezultatai – akivaizdūs.
Palyginkime skaičius. Pavyzdžiui, abiejų rajonų gyventojams labai aktualias bei šeimos biudžetą ženkliai patuštinančias šilumos kainas. Radviliškio rajone šilumos kaina 22 procentais didesnė nei kaimyniniame Šiaulių rajone. Radviliškiečiai už šilumos kilovatvalandę moka 5,49 cnt., o Šiaulių rajono gyventojai – 4,49 cnt. Beje, Radviliškio rajono meras gyrėsi, kad Radviliškio rajone šiluma pigiausia, o pasirodo, kad tai – mitas.
Radviliškio rajone komercinės paskirties žemės nuomos mokestis – 0,8 proc, o Šiaulių rajone, Kuršėnuose, svyruoja nuo 0,27 iki 0,48. Skirtumas akivaizdus.
Susiklostė „tradicija”, kad Radviliškio rajone savivaldybės konkursus laimi „savi“ verslininkai, merui „artimos“ įmonės. UAB „Juodeliai“ ir UAB „Gairelita“ negalioja jokie įstatymai: „Gairelita“ neseniai vos nesupleškino Radviliškio ir lieka kaip ir nebaudžiama, „Juodeliai“ taip pat jau gesino gaisrus savo teritorijoje, tačiau verslo šventėse gauna apdovanojimus. Ir tai – tik pora pavyzdžių, jau nekalbant apie tai, kad investiciniai projektai pradedami neturint pinigų, „nusukinėjami“ pinigai nuo kultūros darbuotojų, skriaudžiami socialiniai darbuotojai, seniūnaičių rinkimai paverčiami farsu ir kt.
Radviliškio rajono meras „myli” pataikaujančius žurnalistus, o į savaitraščio „Radviliškio kraštą” žurnalistus žiūri tarsi Leninas į buržuaziją. Ne paslaptis, kad merai dalijasi informacija (ir apie leidinius), tačiau, nepaisant Radviliškio politikų „rekomendacijų“, daugiau nei palankiai nuteikė Šiaulių rajono mero Antano Bezaro požiūris. Ne tik į visuomenės informavimą, bet ir į naujų darbo vietų kūrimą, verslo galimybių skatinimą, santykius su bendruomenėmis.
Taigi gerų pavyzdžių nereikia ieškoti labai toli. Svarbu, kad mūsų renkami politikai mokytųsi – tiek iš savo klaidų, tiek iš gerųjų pavyzdžių. Tik taip mes tapsime stipresni ir pavyzdžiu ne tik estams.
Gediminas Lipnevičius, VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras” direktorius
