Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Raštingiausias pradinukas Vinco Kudirkos progimnazijoje

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 22 dieną Vinco Kudirkos progimnazijoje vyko 2-4 klasių geriausiai rašančio pradinuko konkursas ,,Branginkime gimtąją kalbą“, kuriame savo lietuvių kalbos žinias rašydami diktantą išbandė 33 mokiniai.

Savo klasių grupėse nugalėtojais tapo: Urtė Kucevičiūtė (2c kl. mokinė), Vestina Veseliauskaitė (3b kl. mokinė), Brigita Žiškytė (4a kl. mokinė).
Mes džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų šauniausiais!

Pagalbos mokiniui specialistė Jurgita Lukšienė

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Beždžionės testas, arba kai politikai blaškosi tarp grožio ir proto

Avatar

Paskelbta

data

Nuomonė
Kai Dievas gyvūnams dalijo grožį ir protą, vienintelė beždžionė negalėjo apsispręsti, į kurią eilę stoti. Į gražių ar protingų. Kartais tokioje kryžkelėje atsiduria ir politikai, negalėdami apsispręsti – gražūs jie ar protingi. Todėl tai, kaip tokią dilemą jie sprendžia, pavadinkime beždžionės testu.

Apie gražų politiko poelgį

Rajono socialdemokratų lyderis ir Tarybos narys Kazimieras Račkauskis man asmeniškai gražus. Grožis – skonio reikalas, todėl prašom nesiginčyti. Kas kita – proto reikalai.
Politikų protą įprastai vertiname ne iš reklaminių bukletų (ten – dažniausiai tik grožis), o atsiremdami į faktus, tai yra, kaip jie elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Į tokią keblią situaciją ponas Kazimieras pateko prieš porą savaičių, kai buvo balsuojama dėl gatvių asfaltavimo.

Politikas pasielgė gražiai – nusišalino nuo balsavimo vengdamas interesų konflikto, o jo partiečiai – protingai. Nubalsavo už miškan vedančios gatvės, kuri driekiasi pro jų partijos vado sklypą Šeduvoje, asfaltavimą. Ir partijos vadui gerai, ir konservatorių merui Antanui pasimalonino. Tas nelabai gražus, bet protingas, skoloje neliks. Čia būtų galima padėti tašką, bet K. Račkauskis lygioje vietoje nusprendė užmaišyti tikrą audrą stiklinėje.

Ką gražus politikas pridarė negražaus

Reikia pripažinti, kad ir gražūs politikai kartais negražiai pridaro. Negražių darymų vieta yra facebook’ as – ten visi daro ko tik netingi, ir tai, ko padorioje vietoje įprastai nedarytų.

Po to, kai „Radviliškio krašto“ redakcija paviešino balsavimo rezultatus, K. Račkauskis savo facebook’o paskyroje padarė riebų pareiškimą, kad jokių interesų neturėjo ir neturi. „Apdarė“ kolegą nepartinį Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Už tai, kad susirgo ir, jam bevelijus, negali atvykti. Iki jo sraigių ūkelio kelio pažiūrėti. Kad pažiūrėtų ir lieptų žurnalistams apie poną Kazimierą tik gražiai rašyti. Dar išvadino visokiais pavadinimais, susuko keletą sąmokslo teorijų ir pasiūlė toliau tą patį daryti komentatoriams.

Partijos kareivėliai (tie – irgi nori būti gražūs vado akyse) puolė aklai daryti.
Bet padėkime emocijas į šoną ir pamėginkime pasvarstyti, kaip viskas klostėsi ir kokios reikšmės šioje negražioje istorijoje galėjo turėti grožio ir proto reikalai.

Kuo protingas politikas skiriasi nuo gražaus

Protingas politikas, viešai apsidirbęs, pažiūrėtų į veidrodį ir nusijuoktų. Iš savo kvailumo. Arklys nėra nei gražus, nei protingas, bet ir jam turėtų būti aišku, kad asfaltuota gatvė, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės prieina, padidina sklypo vertę ir pagerina verslo reikalus. Pripažinęs, kad turi interesų bėris irgi nepultų aiškinti priešingai. Eitų sau kluonan ramiai šiaudų rupšnoti. Ir daryti tai, ką įprastai daro pavalgęs.

Ponas Kazimieras, nors ir labai gražus, bet Tarybos posėdyje, iš pirmo žvilgsnio, pasielgė protingai – nusišalino. Pagaliau ir po švenčių išsivadėjęs, nors ir pavėluotai, redakcijai atsiųstuose paaiškinimuose pripažino – taip, jo sklypas ribojasi su asfaltuojama Žvejų gatve. Be to, kaip dabar aiškėja, pagal
savivaldybės sumanymą, ir jau išasfaltuota gatvės dalis (dėl kurio Kazimieras tai turi interesų, tai neturi) bus geresnė padaryta. Nuties šaligatvį.

Čia ir vėl istorija galėtų baigtis, visi paplotume protingajam Kazimierui ir eitume rimtesnių darbų dirbti. Bet, kuklia mano nuomone, koją pakišo gražusis Kazimieras. Pastarajam kažkaip „susišvietė“, kad šioje vietoje nelabai gražiai atrodo.

Kaip ten „susišviečia“ smegenyse, kad politikai nei šį nei tą ima daryti, net rimti mokslo daktarai neturi šviesių atsakymų, todėl į šią temą nebesigilinkime

Kaip pasidaryti gražesniu

Ką daro gražūs politikai, kai apsidaro nelabai gražiai? Gražinimosi procedūra paprasta kaip du centai: negražiais reikia padaryti kitus. Kuo kiti negražesni, tai yra, apdaryti, tuo pats sau gražesnis. O kai pasidarai labai gražus – tai ir labai protingas, o visi kiti – labai kvaili. Tapęs gražiu ir protingu tampi dar ir labai galingas, todėl reikalauji, kad ir laikraščiai patį dar labiau išgražintų. Ir jau nebesvarbu, kokius vėjus rašinėji facebook’ uose, nes grožis nereikalauja intelektualinių aukų.

Taigi, čia ir slypi visa beždžionės testo, kaip mes jį pavadinome, paslaptis. Negali būti vienu metu ir gražus, ir protingas, nes, kaip sako lietuvių liaudis, ir gudri višta kartais uodegą įsidilgina.(Atsiprašau gyvūnų mylėtojų – nenorėjau įžeisti vištų).

Kaip tampama gražiais ir protingais?

Mokslas aiškaus atsakymo neturi. Vieni sako, kad viskuo dėti genai, kiti prideda – aplinka kalta. Dar tretisako, kad grožis – apskritai mados reikalas. Bet ilgamečiai stebėjimai rodo, kad politikų grožis ir protas pirmiausiai pasirodo rinkimuose. Pavyzdžiui, ponas Kazimieras ir jo bendražygiai žadėjo, kad po rinkimų pridarys gražių pokyčių. Nepamelavo. Pridarė. Visi – labai gražūs ir labai gražiai balsuoja taip, kaip reikia antaniniams konservatoriams (nepainioti su obuoliais) ir mažažemiams bei bežemiams valstiečiams, kurie truputį dar ir žali.

Grožio mada labai užkrečiantis dalykas. O daktarai sako, kad didžiausia grėsmė užsikrėsti – visokiuose susibūrimuose. Ypač intymiai santykiaujant su užsikrėtusiais. Todėl partijas ir tarybas galima laikyti padidintos rizikos zonomis. Ten visi įvairiais būdais intymiai bendrauja. Viešai ir paslapčia, todėl dažnai sunku atskirti, kurie priklauso pozicijai, o kurie opozicijai. Ir sprendimai po tokių santykių gimsta, jų akimis žiūrint, labai gražūs ir protingi.

O kuo čia dėta vargšė beždžionė, kuri ir graži, ir protinga? Jeigu tikėtume seneliu Darvinu, tai nulipusi nuo medžio ši gražuolė perdavė mums savo genus. Ir, čia jau mano subjektyvia nuomone, daugiausiai jų atiteko politikams.

Pagarbiai, Bežemis Valstietis
P.S. Tai buvo subjektyvi nuomonė, o subjektyvia nuomone – K. Račkauskis man labai gražus. Kiti ne tokie gražūs, todėl apie juos – kitą kartą.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019