VšĮ „Gamtos ateitis“ gegužės ir birželio
mėnesiais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių
atliekų tvarkymo organizacijomis atliko įmonių „Molėtų švara“, „Ekonovus“,
„Valda“, „VSA Vilnius“, „Rokiškio komunalininkas“, „Druskininkų komunalinis
ūkis“, „Kretingos komunalininkas“ teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų
kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Molėtų, Klaipėdos,
Kretingos, Plungės, Kauno, Druskininkų, Rokiškio rajonuose ir Vilniaus mieste.
Šių patikrinimų tikslas buvo išanalizuoti
pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius gyventojų, kurie naudojasi individualiais
pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais šalia savo namų valdų. Kiekviename
rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis privačioms valdoms išdalintų
skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių turinio. Stiklo
rūšiavimo konteineriuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad
visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo
perdirbimo gamyklas, todėl šių konteinerių turinys pastaraisiais metais
nebetikrinamas.
„Patikrinimų skirtinguose regionuose
rezultatai parodė, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių
atliekų konteineriuose dar vidutiniškai iki 32,77 proc. atliekų sudaro ne
pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos – nuo rūbų, avalynės, maisto
iki higienos priemonių, kurios turi būti metamos atitinkamai – į mišrių
buitinių atliekų, kompostavimo konteinerius ar pristatomos į specialiąsias
atliekų aikšteles“, – patikrinimus komentavo VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas
Karolis Šiaudkulis. – Negalima teigti, kad visi gyventojai klaidingai rūšiuoja
atliekas – dalis pakuočių atliekų konteinerių tikrai atsakingai užpildyti tik
jiems tinkančiu turiniu, laiku išstatomi aptarnavimui, tačiau dalyje jų
gyventojai pakuotėms priskiria ir statybines medžiagas, ir sulaužytus žaislus,
maisto atliekas, žolę, kitus nenaudojamus buities reikmenis, net malkas, nors
kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima
mesti, ko – ne“.
Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir
sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams
nieko nekainuoja, tačiau kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava
tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas
teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai
kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą turi
susimokėti kitoms įmonėms.
Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai
pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios
atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant
konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą, tačiau dalis gyventojų
taip elgiasi tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių,
stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų
išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi iki kol
neiškrato viso konteinerio turinio – pabrėžė K. Šiaudkulis. – Tikimės, kad šie
bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni
patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną
aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą
atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus
atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai
formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką“.
Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos
miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7,
2019 m. – 5, tai šiais metais jau per I-II ketvirtį buvo atlikta 15
patikrinimų. „Tikimės, kad dar aktyvesnis darbas su savivadybėmis, su pakuočių
atliekų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, su gyventoju skatinimu rūšiuoti ir
būti sąmoningiems, įvairios patikrinimo ir kitos papildomos priemonės leis dar
efektyviau siekti ambicingų rezultatų, kalbant apie pakuočių atliekų tvarkymo
iškeltus tikslus, vis labiau orientuojantis į žiedinės ekonomikos principus“, –
teigė K. Šiaudkulis.
Surištomis galinėmis kojomis į pusnį katiną išmetusiam 52 m. Raseinių rajono gyventojui A. G. teismas skyrė 300 eurų baudą. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą vyras neatvyko.
„Asmuo netinkamai ir žiauriai elgėsi su savo katinu. Tinkamai nepasirūpino gyvūnu, kai šis buvo sužalotas, – sako administracinių nusižengimų bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas. – Vyras gyvūnui surišo galines kojas ir išvežęs paliko sniege, kad nugaištų.“
Katinas buvo sužalotas automobilio. A. G. dar pats bandė jį gydyti, bet šiam nesveikstant, nusprendė gyvūnu atsikratyti – išmetė katiną surištomis galinėmis kojomis į sniego pusnį. Surastas katinas buvo užmigdytas.
Teismas konstatavo, kad gyvūnų kankinimu laikomas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Raseinių rajono gyventojas paaiškinime raštu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bauda nuo 300 iki 1 750 eurų numatyta už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Kadangi A. G. administracine tvarka nebaustas, dirbantis, pripažino, kad žiauriai pasielgė su savo katinu, savo veiksmus vertino kritiškai, todėl jam už padarytą nusižengimą teismas skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Teismas nustatė, kad A. G. 2021 m. vasario 8 d. 15 val. Raseinių rajone plastikiniu tvirtinimo dirželiu surišo savo katino galines kojas, kad jis nesiblaškytų, įdėjo katiną į maišelį ir automobiliu išvežė į nuošalią vietą, jį išmetė ir užkasė sniege nugaišti.
Nutarimas per 20 d. nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Plokščias namo stogas nepareikalaus daug laiko ir labai didelių išlaidų. Pritaikydami patikimų tiekėjų siūlomus sprendimus ne tik sutaupysite brangaus laiko, bet ir gausite geriausius kainos ir kokybės pasiūlymus, kuriais galėsite būti užtikrinti. Skaitykite toliau ir sužinokite apie plokščiams stogams skirtas medžiagas bei įsigykite jų geromis kainomis!
Visos stogui reikiamos medžiagos
Pastačius namą belieka įrengti stogą, kas iš tiesų nėra taip sudėtinga. Perkant stogo medžiagas pas profesionalius tiekėjus suteikiama mažiausiai 30 metų garantija, todėl aukšta kokybe ir stogų ilgaamžiškumu galėsite tiesiog neabejoti.
Aukštos kokybės stogų medžiagos yra pritaikytos šiaurietiškam klimatui ir temperatūros svyravimams, todėl išlieka nepakitusios ir gali tarnauti ilgus metus. Stogo danga ir kitos dalys sukurtos taip, kad atlaikytų UV spindulių poveikį ir šaltį, taip pat rūgštinį lietų, kuris stogams dažnai gali padaryti rimtos žalos.
Pas specialistus rasite absoliučiai viską, kas reikalinga stogo statybai – nuo kokybiškų ir patvarių dangų iki įvairių papildomų detalių: saugos elementų, laikiklių, plėvelių bei visų kitų būtinų priedų, be kurių nebūtų galima išsiversti montuojant stogus.
BMI Monier pasirūpins kone viskuo, ko reikia greitam, lengvam ir kokybiškam plokščio stogo įrengimui! Kreipkitės į patyrusius specialistus, kurie patars visais rūpimais stogo įrengimo klausimais ir padės išsirinkti tam tikslui skirtas kokybiškas medžiagas.