Socialiniai tinklai

Aktualijos

Ar dažnesni kontroliniai patikrinimai išmokys gyventojus rūšiuoti pakuočių atliekas dar atsakingiau?

Avatar

Paskelbta

data

VšĮ „Gamtos ateitis“ gegužės ir birželio mėnesiais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko įmonių „Molėtų švara“, „Ekonovus“, „Valda“, „VSA Vilnius“, „Rokiškio komunalininkas“, „Druskininkų komunalinis ūkis“, „Kretingos komunalininkas“ teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Kauno, Druskininkų, Rokiškio rajonuose ir Vilniaus mieste.  

Šių patikrinimų tikslas buvo išanalizuoti pakuočių atliekų rūšiavimo įpročius gyventojų, kurie naudojasi individualiais pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais šalia savo namų valdų. Kiekviename rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis privačioms valdoms išdalintų skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių turinio. Stiklo rūšiavimo konteineriuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas, todėl šių konteinerių turinys pastaraisiais metais nebetikrinamas. 

„Patikrinimų skirtinguose regionuose rezultatai parodė, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar vidutiniškai iki 32,77 proc. atliekų sudaro ne pakuočių, bet įvairios mišrios komunalinės atliekos – nuo rūbų, avalynės, maisto iki higienos priemonių, kurios turi būti metamos atitinkamai – į mišrių buitinių atliekų, kompostavimo konteinerius ar pristatomos į specialiąsias atliekų aikšteles“, – patikrinimus komentavo VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis. – Negalima teigti, kad visi gyventojai klaidingai rūšiuoja atliekas – dalis pakuočių atliekų konteinerių tikrai atsakingai užpildyti tik jiems tinkančiu turiniu, laiku išstatomi aptarnavimui, tačiau dalyje jų gyventojai pakuotėms priskiria ir statybines medžiagas, ir sulaužytus žaislus, maisto atliekas, žolę, kitus nenaudojamus buities reikmenis, net malkas, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja, tačiau kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą turi susimokėti kitoms įmonėms.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą, tačiau dalis gyventojų taip elgiasi tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi iki kol neiškrato viso konteinerio turinio – pabrėžė K. Šiaudkulis. – Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką“.

Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7, 2019 m. – 5, tai šiais metais jau per I-II ketvirtį buvo atlikta 15 patikrinimų. „Tikimės, kad dar aktyvesnis darbas su savivadybėmis, su pakuočių atliekų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, su gyventoju skatinimu rūšiuoti ir būti sąmoningiems, įvairios patikrinimo ir kitos papildomos priemonės leis dar efektyviau siekti ambicingų rezultatų, kalbant apie pakuočių atliekų tvarkymo iškeltus tikslus, vis labiau orientuojantis į žiedinės ekonomikos principus“, – teigė K. Šiaudkulis.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Vėžio gydymo ateitis – individualizuotas gydymas

Avatar

Paskelbta

data

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Visgi mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Sergamumas auga, medicina – tobulėja

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, ta pati tendencija pastebima visame pasaulyje. Kaip sako Sonata Jarmalaitė, genetikos profesorė ir Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė, vėžys – su žmogaus amžiumi susijusi liga. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl auga ir onkologinių susirgimų skaičius.

Prie didesnių sergamumo rodiklių taip pat prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – taikomi nauji išsamesni diagnostiniai metodai, vykdomos profilaktinės programos, todėl vėžys aptinkamas anksčiau.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja apie 2 proc., tačiau beveik tiek pat mažėja ir mirštamumo rodikliai. Nors pastarieji, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vis dar gana aukšti, visgi tolygus jų mažėjimas rodo, kad medicina tobulėja. Vėžio diagnostikos ir gydymo sritis labai imli naujovėms. Su mokslo pažanga sudėtingėja diagnostiniai tyrimai, didėja jų patikimumas, o gydymo laikas – trumpėja. Galime lengviau kontroliuoti ligą ir papildomai kasmet išsaugoti dešimtis gyvybių“, – sako S. Jarmalaitė. 

Pasak genetikos profesorės, Lietuva pastaruoju metu vis daugiau investuoja į onkologinių ligų diagnostikos bazės atnaujinimą. Įsigyti nauji skaitmeniniai mamografai, kompiuteriniai tomografai ir kita įranga, kuri turėtų pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką. Anksti nustatytas vėžys yra gana sėkmingai gydoma liga, o naujos kartos vaistai padeda pratęsti gyvenimo trukmę net ir nustačius jau išplitusį vėžį.

Pamažu tarp klinikinių diagnostikos metodų įsitvirtina genetiniai tyrimai. Jie pandemijos metu tapo ypač populiarūs, nes dėl savo tikslumo geriausiai tinka koronavirusui aptikti. Panašiai, anot mokslininkės, jie tinka ir ankstyvai vėžio diagnostikai. Taip pat vis plačiau šios ligos diagnozei nustatyti taikoma skysčių biopsija, kai tiriant kraują galima aptikti jame cirkuliuojančias pavienes vėžio ląsteles ar jų genetinę medžiagą.

Ankstyvam vėžiui diagnozuoti taip pat svarbios  profilaktikos priemonės. Lietuvoje veikia keturios vėžio profilaktikos programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžiui anksti aptikti. Tačiau, kaip pastebi profesorė, jose dalyvauja mažiau nei pusė visų tikslinės amžiaus grupės gyventojų. 

Vis daugiau dėmesio individualizuotam gydymui

Didžiausias proveržis onkologijoje, kaip teigia S. Jarmalaitė, įvyko pradėjus naudoti vėžio genomo tyrimą ir taikyti personalizuotą ligos gydymą. Toks požiūris į vėžį paskatino ir inovatyvių vaistų kūrimą. Tai vaistai, nusitaikantys į navikines ląsteles ir efektyviai jas naikinantys.

„Kiekvienas pacientas yra unikalus, o navikų charakteristikos skiriasi. Tad šiandien efektyviausias vėžio gydymas – taikant molekulinio grupavimo metodą. Jis leidžia tiksliai ištirti naviko genetinį profilį ir pagal naviko potipius taikyti skirtingus gydymo algoritmus. Tai veikia kaip individualus gydymas, kuris suteikia galimybę pasiekti geresnį terapinį efektą, išvengti radikalių, bendro pobūdžio gydymo metodų ar poreikio skubiai keisti gydymo eigos dėl sukeltų pašalinių padarinių“, – pasakoja profesorė.

Personalizuotą gydymą leidžiantys parinkti tyrimai vadinami išsamiais vėžio genomo tyrimais. Šiuo metu jie plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant pažengusios stadijos navikus, kurių gydymui registruotos kelių tipų taikinių terapijos. Taip pat šis tyrimas naudingas, kai reikia patikslinti retų navikų diagnozę. Atliekant išsamų genomo tyrimą paprastai naudojamas naviko mėginys, o jo nesant, navikui būdingų pokyčių ieškoma paciento kraujyje. 

Šie tyrimai atliekami pritaikant specialius testus, kurių, pasak S. Jarmalaitės, kol kas pasaulyje yra nedaug, o Lietuvoje kompensuojamų tyrimų tiksliai vėžio diagnostikai – nėra.

„Tai tyrimas, kuris padeda įvertinti įvairaus pobūdžio genetinius pokyčius vėžio vystymuisi svarbiuose genuose ir suteikia gydytojui instrukciją dėl tinkamiausio gydymo, padeda suplanuoti visą gydymo eigą. Tiksli diagnozė ankstyvoje vėžio stadijoje mažina gydymo kaštus ir tausoja paciento sveikatą, o vėžiui išplitus – prailgina išgyvenamumą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, nes ligą galima lengviau kontroliuoti“, – teigia genetikos profesorė.

Pasak jos, jei anksčiau sergant išplitusia vėlyvos stadijos melanoma ar plaučių vėžiu išgyvenamumas buvo skaičiuojamas mėnesiais, dabar tinkamai parinkta taikinių terapija leidžia skaičiuoti išgelbėtus gyvenimo metus.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Už „Smart-ID“ programėlės gali kyšoti ir neatidžius vartotojus žvejojanti sukčių meškerė

Avatar

Paskelbta

data

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės  buvo paprašyta  suvesti  PIN 1  ir PIN 2 kodus. Kai mergina ir tai padarė, sulaukė žinutės, jog iš jos sąskaitos buvo nuskaičiuota ir į sąskaitą užsienio banke pervesta 1000 eurų. Kadangi mergina nei jokių pirkimų, nei pinigų pervedimų tuo metu nevykdė, todėl iš karto kilo įtarimas, jog elektroninės bankininkystės duomenis  išviliojo ir  pinigus pasisavino sukčiai.

Pastaruoju metu daugėja tokių sukčiavimo atvejų, kai elektronine bankininkyste besinaudojantiems gyventojams  pasiūloma „atnaujinti” „Smart ID“ profilį, jie nukreipiami ne į tikrą, o suklastotą banko tinklalapį, kuris atrodo kaip tikras banko tinklapis, ir  reikalaujama suvesti asmens kodą, identifikacijos banke numerį, taip pat abu PIN kodus. Tai vadinamasis fišingas – sukčiavimo forma, skirta konfidencialiems duomenims išvilioti, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.

Toks apgaulės būdas Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje – pirmas. Gretimoje, Telšių apskrityje, šį mėnesį  tokiu pat būdu buvo apgauta irgi viena mergina. Rugsėjo 8 d. iš 26 metų telšiškės banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 3900 eurų. Nors mergina po 5minučių  paskambino į banką su prašymu blokuoti pavedimą, tačiau šaukštai buvo jau  po pietų.

Policijos tyrėjai dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo pradėjo ikiteisminius tyrimus, o gyventojus ragina būti atidžius ir neužkibti ant analogiškos sukčių meškerės.

Pats paprasčiausias būdas to išvengti – gavus žinutę su nurodymu atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, nieko nedaryti, o skambinti į savo banką. Nespauskite ant elektroniniame laiške ar SMS žinutėje  įterptų nuorodų, niekada neatsakinėkite į tekstinę žinutę, reikalaujančią nurodyti PIN kodus, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus asmeninius duomenis.

„Smart-ID“ programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad visada yra svarbu pačiam vartotojui jungtis prie norimų puslapių, o ne spausti nuorodas, kurios gautos el. paštu ar trumposiomis žinutėmis. Būtina įsitikinti, kad interneto naršyklėje svetainės adresas yra toks, į kurį norėjote nueiti,  prie jos adreso turėtumėte matyti https, bet ne http. Kai tvirtinate veiksmą internete, svarbu prisiminti, kad PIN1 kodas naudojamas prisijungti prie paskyros,  o PIN2 – patvirtinti tik jūsų pačių inicijuotam veiksmui – banko operacijai patvirtinti ar pasirašyti dokumentą. Jeigu jūs pats jokios operacijos neinicijavote, tad pagalvokite, kokiu tikslu jūsų prašoma PIN2. Atsakymas vienas – jūsų pinigams pavogti.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019