Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Už lango niūrus lietus, prieš akis ne ką geresnis „Ka“ komplektas. Ne jaunuolis, jam 54 m. Tad apie ką rašė to meto vietinis oficiozas. Pradėkim.

Pradžia

Jai „Ka“43 numeris, pasirodęs 1966-04-14 (ketvirtadienį) apimtys, kaina, redaktorius tie patys, kaip ir obalsis. Baigiamasis TSKP XXIII suvažiavimo posėdis: „prasidėjo naujas didvyriškas skyrius nemirtingojo Lenino partijos istorijoje“. Viktoras Valaitis (50-ąsias metines pažymint). Pagerbtas vagonų depo tekintojas B. Jucas. Gyd. E.  Zigmantaitė primena, jog balandis – švaros mėnuo ir negaili kritikos J. Janonio (Jaramino) ir Daukanto g. apsišikėliams. Beje, jų ten apstu ir šiandien. Gydytoja į kovą už švarą kviečia 9 tūkstančius mokinių ir jų tėvus. Nr.44. Rajono mechanizatoriai, vertingos kultūros (apie rapsą), tvarkomos kiaulidės. Yra A. Buračaitės straipsnelis – „Kosmose“ trūksta oro. TV programoje multiplikacinis filmas „Kaip karvė pamilo krokodilą“. Nr. 45. Paskutiniai mėnesiai tvartuose ir kita kolūkinė tematika. Pagerbta siuvėja G. Zibolienė. Informuojama, jog greitai atsidarys 240 vietų valgykla – restoranas (Gaiva). Kažkur „Artojo“ kolūkyje, šokių salėje, siautėjo įkaušęs chuliganas su sijonu (melžėja  E. Baktytė). Kodėl nepasiautėjus, anuomet, kaip ir dabar, jaunimas kaimuose veiklos pertekliaus neturėjo. Ir apskritai į kolūkius, ūkius buvo sugrūsta apie 50 procentų šalies gyventojų (išsivysčiusiose šalyse žemės ūkyje dirbo 5-10 proc. gyventojų). Beje, sovietiniais mastais buvo gaminama daug žemės ūkio produkcijos, keliavusios į plačiąją tėvynę, bet tereikėjo apžvelgti prekyviečių lentynas (palyginti su užsienio prekybos centrais galėjo retas), kad išsisklaidytų iliuzija apie šviesų komunizmo rytojų. Įdomu ir tai, kad bent 50 proc. „Ka“ ploto užimdavo kolūkinė tematika. Pramonė buvo podukros vietoje. Pradžiai užteks.

Pradžios pabaiga

Maskvoje pabaigti leisti visi V. Lenino Raštai (raštai iš didžiosios raidės). Kai pagalvoji, kiekviena religija, tarp jų ir bloševizmas, turi turėti dievus, pranašus, šventraščius ir šventraščių aiškintojus bei kulto tarnus ir fanatikus, bei davatkas. Manote, tai praeitis? Šiaurės Korėja turi valstybine fantastišką religiją – čučhė. Tai bolševizmas su kai kuriomis korėjiečių tradicijomis, tikėjimu, korėjiečių unikalumu ir Visų Kin čen Vyrų ar kaip ten, sudievinimu. Tai mintys, padiktuotos 46-ojo numerio. Nr.47 žodžiai, šaukią į komunizmo pergalę. Žemės ūkio darbuotojų pasitarimo kreipimasis į kitus žemdirbius. Numeryje yra E. Skipičio vaizdelis „Jaunystės simfonija“, A. Čalnario apsakymas „Viena Paganinio ašara“, eilių , O. Sauleikaitės laiškas mokytojai. Nr.48. Gaminami žaiginiai, veislines kiaules ir prieauglį – į vasaros stovyklas ir t.t. „Liūto dalį“ užima rinkiminės komisijos, tęsiamas apsakymas „Viena Paganinio ašara“. Nr.49. Kolūkinė tematika, rinkimų komisijos. Nr. 50 paraudonavęs ir skirtas gegužės 1d. (išėjo sekmadienį). A. Čalnario apybraiža „Saulė šviečia žmonėms“ ir „Paganinio“ pabaiga (taip ir nesupratau, apie ką). Medelynas,  ATK choras, V. Valsiūnienės v. mokykla surinko 502 tonas metalo laužo. Nr.51. Ištikimas partijos pagalbininkas, nuotrauka  iš gegužės 1-osios demonstracijos (kokybė baisesnė už siaubą). Pagerbta Baisogalos mokyklos mokinė S. Levickaitė ir elektromonteris V. Kublickas. Nr. 52. Gegužės 9-oji – Pergalės šventė. Amžina šlovė herojams. Cukrinių runkelių sėkla byra į dirvą ir pan. Pagerbti garvežių depo darbininkai J. Astrauskas ir J. Kuliauskas. Rašoma apie Arimaičių ežero pokyčius ir galimybę įrengti žuvininkystės tvenkinius. Bet mūsų galimybės kitos ir perkeliamos į kitą pastraipą.

Perkėlimas

Vikšriniai, cukriniai, lubinai, bulvės. Pagerbtas elektrikas A. Jankūnas. Radviliškiečiai pagerbė žuvusius Antrojo Pasaulinio karo karius. Manau, yra daug tokių, kurie mena kolonas iš miesto, kalbas, tylos minutes. Šiandien į pagerbimo ceremoniją ateina vienetai, būdavo šimtai. Tai iš 53-ojo. Nr. 54. Yra literatūrinis – meninis puslapis. Su C. Nagaičio humoreska. S. Bulzgio eilės konkursui „Jaunystė“. Kino filmo „Leninas Lenkijoje“ anonsas. Tarp naujųjų knygų – K. Paustovskio „Klajonių knyga “. Kadaise iš neturėjimo ką veikti perskaičiau šio autoriaus raštus rusų k. Nr. 55. Silosas, atjunkymas, spragės, straipsnis apie poetą A. Baltakį. Šiandien bibliotekoje galima rasti jo memuaristikos ir, savaime suprantama, poezijos. „Valsiuškėje“ –  mokinių piešinių paroda. Nr.56. Numeris skirtas pionierių organizacijos įkūrimo dienai. Netrūksta „pašarų“. Pagerbtas Radviliškio RRĮ sukalėjas N. Duleckas. Ateizmas ir M. Ainielės eilės konkursui „Jaunystė“. Gal reikėtų rašyti sueiliavimas? Nr.57. Mandagumo aktualijas analizuoja J. Verdingovaitė. Pagerbtas stiklo fabriko darbininkas A. Barjinskas. Yra trys M. Rutkauskaitės sveikinimai  konkursui „Jaunystė“, kuriamas kino filmas „Mažasis princas“. Nr.58. Efektyvus trąšų naudojimas ir t. t. Pagerbta mezgėja K. Markulienė. Dirba agitatoriai, kritikuojama apleista Būtėnų autobusų stotelė. Antaniškiuose vyko rajono mokyklų pionierių suvažiavimas. Radviliškyje įvyko berniukų ir mergaičių lenktynės dviratukais „Ereliukas“ ir „Kregždutė“. Nugalėtojai G. Brazaitytė ir R. Liugas. Nr. 59. Piktžoles -lauk. Kritikuojamas sifonų pildymo kiosko darbas. Nr.60. Kaupiamosios užaugs gerai, pasieniečio diena. Rašoma apie apsišikėlius iš Maironio 76,29, K. Požėlos (Vasario 16-osios) 27. Tai, ko gero, visų laikų bėda mieste. Mano bėda, kita pastraipa, jos pradžia Nr.61.

Kita pastraipa

„…tegul birželio pirmąją visoje planetoje dar kartą galingai praskamba viso pasaulio taikos ir demokratijos jėgų balsas, ginantis gyvenimą ir vaikų laimę! Valio draugai!“ Bėda ta, kad, tarkime, V. Putinas ar A. Lukašenka visai kitaip supranta demokratiją nei mes, nors ir sovietmečių būdavo vaidinamos demokratijos imitacijos. Konkurse „Jaunystė“ – V. Malkevičiūtės eilės. Anglijoje jūrininkų streikas. Nr.62. Plačiai vystyti žemių melioravimą, kad būtų gaunami gausūs ir pastovūs grūdinių ir kitų žemės ūkio kultūrų derliai. Pagerbta siuvėja S. Verbliugevičūtė. Tęsiamas nesibaigiantis A. Čalnario rašinys „Griaudėjančių dienų laiptais“, paremti Beinoravos dvaro kalvio atsiminimais. Nuo 1919 m. iki šviesaus komunizmo, t. y.1966 m. Nr. 63. ŽŪMG ruošiasi gaminti transporterius, ta proga pagerbti tekintojai J. Stankus ir P. Povilianskas. „Literatūrmenio“ puslapyje P. Liobikaitės eilės, A. Čalnario apybraiža konkursui „Dainuojantis ąžuolas“ apie muzikantą K. Vancovskį. Ateizmas. Nr.64. Pieno vis daugiau, ūkis kopia į kalną. Susitikimas su veidmainyste apie nedorus kunigus (ateizmas). Nr. 65. Purentuvai, herbicidai, kupetos, cukriniai, melioracija, žolių miltai. Pagerbti dujininkai M. Zavadskas ir V. Adomavičius. Ateizmas, neokolonializmas, tarptautinė Budapešto mugė. Nr.66. „Už ateitį, už laimę, už komunizmą! Visi į rinkimus!“ „Sidabrinės varpos“ kolūkiečiai bando išsiaiškinti, kas buvo jų kolega J. Guršnis – karo veteranas ar miškinis. Anonimams, o tai neįprasta, atsako C. Nagaitis. J. Gurkšnis sužeistas fronte, bet jo reiklumas, sąžiningumas, darbštumas kai kam nepatinka. Pagerbtas geležinkelininkas V. Jezdauskas. Yra P. Liobikaitės eilių. Beje, ne visi vietos eiliuotojai yra patekę į Radviliškio krašto almanachą „Takai prie šaltinio“. Ne viskas iš perverstų puslapių patenka į apžvalgą. Tad kitą pastraipą pavadinau „Ne viskas“.

Ne viskas

Nr. 67. Gyvuliams – gero šieno, varpučio naikinimas. Rajono mokyklų turizmo varžybos (Radviliškio mokyklų turistų varžybos vykdavo Durpyno (Poligono)miškelyje. A.Čalnario straipsnis „Kraujo skonis“ apie Šeduvoje gyvenusio taip vadinamo baltaraiščio V. Beiruto teismą. Iš čia dviguba sovietinė moralė – talkinę bolše vikams – didvyriai, kovoję už Lietuvą – banditai. Pateiksiu A. Čalnario charakteristiką, apibūdinančią V. Beirutą: „Aplink tokius žmones, kaip apie legendinį ančiaro medį, sklinda demoralizacija ir niekšybės“. Nr.68. Šienapjūtė, sėklos. Birželio 19 d. pirmą kartą pažymėta Medicinos darbuotojo diena. Yra straipsnelis apie S. Nėries (Kęstučio)g. Nr. 9 įsikūrusį prieštuberkuliozinį dispanserį (numeris gali būti pasikeitęs, dabar ten vaikų dailės mokykla). Paminėti med. darbuotojai: J.Trilikauskienė, M. Lapeikienė, R. Anikevičienė ir P. Vileikis. Straipsnyje yra ir klaida, pradžioje minima S. Nėries g. 8,vėliau M. Melnikaitės (Gražinos) g. 8-9. Abu pastatai, priklausę tuberkulioziniam dispanseriui, buvo S. Nėries (Kęstučio)g. Vienas prieš kitą. Šiandien abiejuose – Vaikų dailės mokykla. „Valsiuškėje“ rankdarbių paroda. Ateizmas. Nr. 69. Pagerbta pediatrė A. Žilinskienė. Pritrūkęs alus pagirioms traktorininkas R. Kaupas reketavo vienos sodybos šeimininką, versdamas traktoriumi „5-80“ („staliniecu“) medžius. Yra S. Karaliūno eilėraštis ir, suprantama, ateizmo. Nr.70. Apdovanoti du sviesto gamyklos darbuotojai: J. Lugauskas ir J. Kavaliauskas. ŽŪMG darbininkas J. Devindonis reikalauja bausti maudymosi taisyklių pažeidėjus ir mano, kad Arimaičių ežere turėtų „dežuruoti“ motorinė valtis. Ir dar… Antaniškių parko bufeto (grybas?) pardavėjos skundžiasi, kad žmonių nedaug, o jų neleidžia prekiauti prie Arimaičių ežero. Pagerbtas autoparduotuvės vairuotojas A. Mickus. Nr.71. Pagerbta Radviliškio RRĮ darbininkė G. Vaidoravičienė. Kažkoks P. Uosnis piktinasi, kad Radviliškio geležinkelio stoties bufete nuo 8 val. iki 24 val. pardavinėjama degtinė. Antaniškių parke – opera „Pilėnai“, kurią žiūrėjo 7 tūkstančiai žmonių (neįsivaizduoju, kur tilpo).Tačiau kitą medžiagą talpinsiu į kitą pastraipą ir pavadinsiu patalpinimu.

Patalpinimas

Nr.72 patalpino daug informacijos apie Pašušvyje iškilmingą memorialinės lentos atidengimą su užrašu : „Šiame name praleido vaikystę revoliucinio judėjimo dalyvė rašytoja Eugenija Tautkaitė – Poželienė“. Kartu vyko ir poezijos pavasario renginys „Dainuok, širdie,gyvenimą “. Yra  A. Baltakio ir J. Jakšto eilėraščiai. Tačiau man kilo naivus klausimas: kur dabar yra ta memorialinė lenta? Kartu laukė ir atradimas – komplektas nepilnas. Po 72 numerio -87-as. Literatūrmenio puslapyje interviu su A. Baltakiu, P. Lukoševičiaus, A. Mikalkėno, S. Karaliūno posmai. E. Skipičio miniatiūra „Pavasariai“. Ateizmas. Po Nr.87 eina 86, 85,vėliau ir pradingę numeriai. Tad Nr. 73. melžėjos, cukriniai, de Golis. Černiachovskio gimimo 60 – metis. Pagerbtas ATK vairuotojas J. Augustinavičius. Nr.74. Bulvės, dirvų kalkinimas, melioravimas. Pagerbta kojinių fabriko darbininkė O. Ratkutė. Nr.75.33 žemdirbiai sulaukė įvairių apdovanojimų. Šiandien apdovanojimai rajone bet kurioje srityje – retenybė. Yra keli P. Valantino eilėraščiai. Nr.76. Žemės ūkis, ateizmas, autoiįvykiai. Pagerbta parduotuvės vedėja J. Sližinskienė. Nr.77. Atkovoti hektarai, Polockas – didžiosios chemijos sostinė, Antakalnyje statomas gyvenamųjų namų masyvas. Yra skyrelis „Rašo mokiniai“. Nr.78. Viršplaninai centneriai, gaisrininkų varžybos Šeduvoje. Šiaip savanorių ugniagesių ruošimas nepakenktų ir šiandien, galima ir su varžybomis. Yra P. Lukoševičiaus ir P. Valantino eilėraščių. Nr.79. Ne kergti, o sėklinti, širdis – gimtiesiems laukams, kolorado vabalui – griežtą kovą. Pagerbtas Radviliškio RRĮ darbininkas A. Valantinavičius. Nr.80. Rugių šiaudai, atjunkyti paršeliai, šienas po stogu, Pavilodaro traktoriai, svečiuose pas Herlufa Bidstrupą. „Kosmose“- „Taigos desantas“ , per TV jokio meninio filmo. Nr.81. Literatūramenio puslapyje V. Žaromskio ir S. Karaliūno eilėraščiai. A. Čalnario novelė „Sraigė“ (apie kolūkinį gyvenimą). Vietnamas. Nr.82. Na, jį gal kiton pastraipon. Pavadinsim gyvenimu.

Gyvenimas

Apie Daugėlaičių ūkio komjaunimo sekretorę J. Repšytę. Šūvių nenutildyta daina apie poetą V. Montvilą, pilietinis karas Ispanijoje. Tarybų Sąjungos ir Indijos draugystės mitingas Maskvoje. Toks jau buvo gyvenimas. Nr.83. Pr. Grikšo straipsnis „Griuvėsiai primena“ apie pokario banditų siautėjimą. Dabar tai būtų partizanai, naikinę kolaborantus. Sviesto gamyklos darbininkė M. Šimkevičiūtė baigė mokslą ir tapo technike – technologe. Šiandien dirbti ir mokytis, ypač gamybos srityje, veik neįmanoma misija. Nr.84. Pjūtis, gubos stoja į rikiuotę, kolūkio daržininkai. Pagerbtos pardavėjos S. Mereckienė ir L. Jackutė. P. Valantino ir A. Mikalkėno posmai. Nr.85. Šeduvos bufetų užkulisiai, kolūkiai, Minskas, Jugoslavija. Nr.86 (87 jau panaudojau). Sieninė spauda, melioracijos įrengimai, tarpueilių purenimas, Kambodža, Jaroslavlis. O dabar vėl atgal prie pabaigos.

Pabaiga

Nr. 88. Silosas, pienas, veislininkystė, kaupiamosios. Pagerbta kojinių fabriko darbininkė B. Šablinskaitė. Palonų dainininkai (tradicija tęsiama ir šiandien). „Girtiems – jokių nuolaidų“,- ragina A. Adomavičius, rajono vyr. autoinspektorius. Nr.89. Pagerbtas sukirpėjas Č. Diržinauskas. Smurto artimoje aplinkoje netruko ir anuomet. Šios srities veikėjai B. Matulionis ir F. Stuknys „apdovanoti“ realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Nr.90. Numeris – geležinkelininkams, bet nepamiršti veršiai, žolės. Pagerbti geležinkelininkai V. Ungurys, S. Petravičius, E. Senulienė, V. Pužaitis ir geležinkelio kepyklos meistras K. Milevičius. Nr.91. Siloso tranšėjos, melžimas. Didelės apimtie straipsnis „Septynmyliai vargonininko batai“, kuriame A. Raimondas bando paaiškinti, už ką buvo nuteistas Šiaulėnų bažnyčios vargonininkas K. Visockis. Esą, nemokėjo alimentų, o „septynmyliai alimentininko batai“ pasirodė apsiūti supuvusios religinės moralės dervasiūliu“. Kai nori, viską gali „prisabačinti“ ateizmui. Nr.92. Kritikuojama Radviliškio pirtis, esą ten apsigyveno baubas, vagiantis drabužius. Pirties vadovai neužtikrina saugumo. Kiek tiesos nežinau, dabartinėje miesto pirtyje spintelę rakina vienas kitas, o Aukštelkų pirtyje net spintelių nėra, bet visais laikais buvo dejuotojų, mokančių iš musės išpūsti dramblį. Manau, pats metas paskutiniam apžvalgos taškui.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Mero ir seimūnų pažadus nupūtė vėjas…

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos  vyriausybė Radviliškio rajono savivaldybei  į biudžetą grąžino 164 tūkst. eurų – dalį lėšų, išleistų kovai su Covid -19 pandemija ir paimtų iš Socialinės  paramos skyriaus lėšų. Paimant šias lėšas meras pažadėjo, jog atgavus šią sumą iš LR vyriausybės, jos bus grąžintos Socialinės paramos skyriui, tačiau taip neatsitiko.

Socialinėms reikmėms lėšų pakanka. Ar tikrai?

Rugsėjo 10 d. vykusiame  Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos  posėdyje  nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasiteiravo  rajono mero A. Čepononio: „Kodėl jūs, valdantieji, taip elgiatės su žmonėmis?  Vyriausybės grąžinta suma – 164 tūkst. – vėl  bus panaudota vandentvarkos projektams, o ne vargstantiems žmonėms. Į mane kreipiasi socialinio būsto gyventojai, neturintys galimybių nusiprausti, skundžiasi Nakvynės namų gyventojai  dėl prastų gyvenimo sąlygų“…

Finansų skyriaus vedėja  Rita  Chlebauskienė informavo: „Lėšos biudžete yra atstatomos pagal poreikį. Šiuo metu nepasiturintiems gyventojams pašalpoms  yra skirta 1 766 tūkst. eurų. Iki šiol nesame gavę nei vieno nusiskundimo dėl socialinių problemų“. Ar tiesą sako savivaldybės ponai?

Gyventojai valdininkais nebepasitiki?

Vis dažniau rajono gyventojai dėl bėdų bei problemų kreipiasi pagalbos ne į savivaldybės administraciją, o  į realiai padedančius Tarybos narius, vienas tokių – nepartinis G. Lipnevičius.

„Prašau Jūsų (Tarybos nario) ir bendruomenės pagalbos. Kai paskyrė man šį butą (savivaldybės socialinį būstą), jis buvo apgailėtinos būklės. Nebuvo nei šalto, nei karšto vandens, taip pat nebuvo gyvatuko ir elektros. Viskas buvo sulaužyta. Tame bute voniai įrengti nėra vietos, bet dušą galima įrengti.

Miesto meras žadėjo įrengti dušą, bet rengia iki šios dienos. Jo pažadai nuėjo niekais. Kreipiausi ir į Seimo narius Salamakiną ir Gaidžiūną, bet jų pažadus nupūtė vėjas. Kai buvo stiprios kojos, ėjau į miesto pirtį, o dabar tiek toli sunku nueiti – skauda kojas. Butas yra socialinis. Kreipiausi į soc. skyrių, bet atsakinga darbuotoja pasakė, kad  kai nupjaus koją, tada pastatysime dušą. Mane nustebino toks darbuotojos atsakymas. Gyvenu tame bute nuo 2002 metų, rajono ponai į tai dėmesio nekreipia. Gyvatuko nėra, o sąskaitos ateina už gyvatuką. Kur tie pinigai dingsta, pasidalina ponai?

Tame name 10 butų neturi gyvatukų. Visi mokame už šį patarnavimą. Radviliškyje yra 4 bendrabučiai Stiklo, Kaštonų, Vaižganto gatvėse. Visi šie bendrabučiai moka už gyvatukus. Tai tokie dalykai dedasi Radviliškyje“,- tokiu laišku į Tarybos narį bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką  kreipėsi  pagalbos  radviliškietis Antanas Užkuraitis.

Su šio laiško turiniu G. Lipnevičius  supažindino savo kolegas Tarybos narius, savivaldybės administracijos vadovus ir merą Tarybos posėdžio metu.

Pašalpos yra išmokėtos visiems…

Į Seimą iš rajono norinčiam  pabėgti merui A. Čepononiui pacituoto laiško turinys galimai buvo labai nepatogus, nes jis posėdyje pasistengė kuo greičiau šį klausimą „užraukti“. „Pašalpos yra išmokėtos visiems gyventojams, o jeigu yra problemų, tegul kreipiasi į  merą ar seniūną“,- atsainiai mestelėjo meras A. Čepononis.

Tik įdomu, kodėl meras siūlo gyventojams kreiptis į jį ar seniūną, nes, kaip matome, meras dalina tuščius pažadus, o gyventojai skundžiasi, jog miesto seniūnui E. Mončauskui  neįmanoma prisiskambinti.

Beje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė, mero bendrapartietė, šiame socialiniame būste gyvenančiam radviliškiečiui  pasiūlė dušą įsirengti pačiam. „Dėl to, kad mano iš savivaldybės nuomojamame socialiniame būste nėra  nei karšto vandens, nei galimybės nusiprausti, nuėjau pasiskųsti administracijos direktorei J. Margaitienei. Tačiau vietoje to, kad padėtų, direktorė man pasiūlė dušą įsirengti pačiam. Už ką aš įsirengsiu dušą, gaudamas tik varganą pensiją? Greitai apteksiu utėlėmis ir blusomis“,- skundėsi vyriškis.

Iš kokių lėšų gyventojas turėtų investuoti  į savivaldybei priklausantį turtą, direktorė nepaaiškino. Juk  visiems žinoma, kad socialinius būstus gauna tik vargstantys ar mažas pajamas gaunantys gyventojai.

Kaip matome iš radviliškiečio skundo, socialinių problemų rajone tikrai nemažai, o norint jas išspręsti  bei palengvinti vargstančių  rajono gyventojų  buitį, reikia labai  nedaug lėšų. Kaip informavo A. Užkuraitis, sutvarkyti jo socialinį būstą užtektų ir 500 eurų. Tačiau jam po operacijos ir gaunančiam mažą  pensiją  ir tokie pinigai yra labai dideli.

Taip ir kartojasi situacija rajone – abejotiniems „įsisavinimo“ projektams skiriami šimtai tūkstančių, o vargano  žmogelio buičiai palengvinti  mero bei administracijos direktorės vadovaujama savivaldybė gaili ir kelių šimtų eurų.

Jonas Petrikas


Skaityti daugiau

Aktualijos

Europos paveldo dienos 2020 Radviliškio rajone

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 18 d. Radviliškyje tradiciškai vyko Europos paveldo dienos, kurių tema šiais metais – paveldas ir edukacija. Ta proga keliauti po rajoną ir susipažinti su paveldu ir edukacijomis miesto mokinius pakvietė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyris.

Į ekskursiją vyko mokiniai ir mokytojai iš Radviliškio Lizdeikos gimnazijos ir Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos. Miesto centre tradiciškai buvo iškelta Europos paveldo dienų vėliava.

Po vėliavos pakėlimo ir sveikinimo žodžių mokiniai ir mokytojai susėdo į autobusą ir patraukė į pirmą kelionės tašką – Šeduvos kultūros ir amatų centrą. Šeduvos užvažiuojamuose namuose Šeduvos kultūros ir amatų centro darbuotojai supažindino su keramikos paslaptimis. Vyko edukacinis užsiėmimas, kuriame mokiniai iš molio lipdė dubenėlius.

Šeduvos bažnyčioje mokiniai iš arti galėjo pamatyti, kaip atrodo bažnyčios vargonai, bei klausėsi įdomių pasakojimų apie senąją Šeduvą.

Antrasis sustojimo taškas buvo Baisogalos dvaras. Čia ekskursijos dalyviai galėjo pasivaikščioti po dvaro parką, pasigrožėti dvaro pastatu ir susipažinti su dvaro istorija. Pasivaikščiojus po Baisogalos dvaro teritoriją, ekskursantai buvo pakviesti pakvietė vykti į Pakiršinio dvarą ir jame įsikūrusį Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centrą.

Ten mokiniams buvo papasakota dvaro istorija, mokiniai buvo supažindinti su etninės kultūros ir amatų centro veikla, kokiais amatais jie užsiima, kokias vykdo edukacines veiklas. Mokiniai turėjo galimybę išbandyti vieną iš daugelio edukacinių užsiėmimų – draugystės apyrankės pynimą. Nespėjusieji nusipinti apyrankės, ją baigs parsivežę namo.

Iš Pakiršinio dvaro Europos paveldo dienų dalyviai patraukė atgal į jų laukiantį autobusą ir kupini įspūdžių išvyko atgal į Radviliškį.
Visos ekskursijos metu buvo laikomasi visų saugumo priemonių.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019