Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Prisipažinsiu, senokai bandžiau apžvelgti man prieinamą kitų rajonų spaudą. Susikaupė ganėtinai. Vien „Šilalės artojo“ šeši numeriai. Nuo jo ir pradėsiu.

Pradžia

Kaip visada, šį rajono laikraštį puošia žurnalistas grando Česlovo Iškausko savaitės komentarai. Beje, jo redakcijos darbuotojų sąraše nėra, tad darau prielaidą, kad tai žmogus kilęs iš šio krašto ir jaučiantis priedermę prisidėti prie klasikinio rajoninio laikraščio kūrybos. Tikėtina ir tai, kad jis atliko praktiką ar net dirbo šiame nuo 1951 m. leidžiamame laikraštyje. Jo kūrybos nekomentuosiu, kai kuriuos straipsnius galima rasti „Lietuvos aide“.  Priešnaujametiniame numeryje svarbiausių Šilalės rajono įvykių apžvalga. Šiaip sportas, koronė menas, liūdnoji demografinė statistika (mirė dvigubai daugiau gyventojų nei gimė). Straipsnis Sausio 13-ajai (šįkart Č. Iškausko vietą užėmė kitas žurnalistikos metras – R.Valatka. Klasikinis laikmečio skandalas – Šilalės greitukėje pasiskiepijo nuo korankės tuzinas Vilniaus verslininkų ir kitų veikėjų. Beje, dėl to niekas nė negalvojo atsistatydinti. Šilalei dėmesio užteks, metas į Šilutės kraštą.

Šilutės kraštas

Kažkada čia ėjo trys laikraščiai:  „Šilokarčema“, „Šilutės naujienos“ ir „Pamarys“. Nuo Naujųjų metų „Pamarys“ atsisakė popierinio rūbo ir persikėlė į internetines dausas. Drąsus žingsnis, tik ar taip neprasidės šio Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščio kelionė Anapilin? Man skaitmeninės knygos ir kiti leidiniai nepriimtini. „Šilutės naujienos“ aprašo liūdna covidinę ir demografinę rajono situaciją, naujos kartos momentinius greičio matuoklius, galimus vakcinavimo pažeidimus. Šiaip mane žavi šio laikraščio antraštės. Pavyzdžiui, Paukščių gripas braunasi į Pamarį, miške – maišas negyvų vištų. Kaip su kūjų kakton ir įsimintina. Žmogžudystė dėl narkotikų, pamario padangę raižantys NATO lėktuvai, gaisrai. Apskritai, šis rajono laikrašti negaili ploto jaunimui, medicinai, sportui. „Šilokarčema“- Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybės nepriklausomas laikraštis. Čia aprašomos sijonuoto Otelo aistros. Viena patelė, įtarusi draugę konkuruojant dėl to paties patino, bandė jai nudirti skalpą rankiniu būdu, nesinaudodama pagalbinėmis priemonėmis. Gamtosaugininkai nustatė asmenį, neteisėtai sužvejojusi šlakį, bet gyvenime skelbiantį: „Pagavai – paleisk“. Žiaurios avarijos, kuomet girti vairuotojai suvažinėja girtą pėsčiąjį. Laikraštyje daug sportinės ir medicininės informacijos. Kartas nuo karto pristatomos iškilios krašto asmenybės. Taip palengva artėjame prie Klaipėdos, Palangos, Kretingos. Jas atstovaus keturi laikraščiai.

Atstovavimas

Pradėsiu nuo Palangos ir Šventosios miesto laikraščio „Palangos tiltas“. Iš šio laikraščio sužinojau, kad vienintelis jautis Palangos miesto savivaldybėje ganosi Būtingėje, yra žaismingas, meilus ir mėgsta duoną. Nežinantiems priminsiu, kad pagal kinų kalendorių nūnai Jaučio metai. Apie ką dar rašoma, besisukančius kaljanus, mokytoją J. Brazdžionį, religijotyrininką T. Vilucką. Pateikta komunalininkų ataskaita. Patiko palangiškio chirurgo S. Anužio patarimas: kas abejoja COVID-19 vakcinos nauda, tegul galvą apsiriša polietileniniu maišeliu. Bėda ta, kad abejojantys mąsto visai kitomis kūno dalimis, o galvų viduje – tuštuma. Taip pat sužinojau, kad bus panaikinti septyni Palangoje esantys taksofonai, nes jais niekas nebesinaudoja. Dėl pastato nuomos,Vytauto g. apsižodžiavo Vilniaus ir Palangos  merai. Dabar eilė Klaipėdos rajono laikraščiui „Banga“. Kodėl pradėjau ne nuo jo? Buvau tikras, kad ten aptiksiu rajono mero nuotraukų perteklių. Panašiai, kaip mūsų eksmero. Gal jaučiu alergiją narcisizmui? Nežinau. Bet čia, „Bangoje“ visada randu šmaikščių ir dalykiškų D.

Daugėlienės  pabarstukų. Laikraštyje  be priedo „Vakarų Lietuva“ galima rasti skaitytojų laiškų puslapį, kultūros naujienų, skandalingų šnipinėjimo ir kitokių istorijų. Sporto naujienų, kulinarinių receptų, net žemės ūkį ir verslą. Beje, demografinė padėtis Klaipėdos rajone (ne mieste) panaši į mūsų. Miršta daugiau nei gimsta. Kretingos krašto savaitraštis „Švyturys“ platinamas Kretingoje, Palangoje, Šventojoje pateikia metų švyturius – asmenis, garsinusius kraštą ir metų netektys. Valdžios viršūnėlių pasipešiojimą ir rokiruotes. Gruodi mirtingumas Kretingos rajone išaugo dukart. Yra ir daugiau vertingos istorinės medžiagos. Atėjo laikas „Pajūrio naujienoms“, kaip suprantu, Kretingos rajono laikraštis, bet perkelsiu jį į kitą pastraipą.

Perkėlimas

Tad apie ką rašo šis, dukart per savaitę pasirodantis, padorios apimties laikraštis. Gal pirmiausia apie tai, kad laikraštininkai metų žmogumi išrinko pedagogę I. Stupelienę, išsiliejusius naftos produktus, rūšiavimo statistika, paskiepytus Kretingos ligoninės medikus. Pateikiama ir savotiška ataskaita „Kretingos rajonas 2020-aisais:pasiekimai ir išbandymai“. Ir tai ne mūsų saldžiai – šleikšti ataskaita oficioze, o dalykiškai konkreti informacija. Daug geros istorinės medžiagos, meno tematikos, Kalėdinė eglutė Platelių dugne. Atgyja vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose ir toliau durniuojama dėl tanko šalia Orvydų muziejaus. Spėju, ne be kolekcininkų kaltės. Kaip visada,  dėmesio vertas priedas „Smiltys“. Temos nuo škaplierių, poezijos iki meninės fotografijos. Aprašomos ir problemos su knygų nameliais. Dėl pandemijos jie užrakinti. Dažnas palieka knygas šalia, kur knygas naikina lietus. Na, o aš traukiuosi tolyn nuo jūros, Skuodo link.

Link Skuodo

Šiam  rajonui atstovaus „Mūsų žodis“.  Dar neseniai šiame savaitraštyje praktiką atlikusi Vilniaus Universiteto studentei J. Baltinaitei Šiaulių savaitraščio „Etaplius“ kolektyvas skyrė pirmąją stipendiją. Apie ką rašo šis savaitraštis? Egzotiškų kelionių atsiminimai. Savanoriai,  nesusipratimai dėl naudojimosi žeme, etnografija: pušys ir oželiai (tokie batai ir prietaisas jiems nusiauti). Beje, paminėtas ir Varnionių kaimas Radviliškio rajone, kurio senieji gyventojai pusnimis vadino net ilgus guminius botus, kuriuos grįžę iš fermos nusiaudavo oželio pagalba. Rašoma ir apie žvėrių ir medžiotojų savivalę,yra truputi poezijos. Šiaip tai menkos apimties savaitraštis, kurį gelbsti priedas „Vakarų Lietuva“. Dabar eilė Mažeikių rajono laikraščiui „Santarvė“. Savaime suprantama, skiepai ir tipinė nuotrauka, skiepijamasis žiūri kažkur  į horizontą, povyza – lyg kažko išsigandusio žmogaus. Savaitraščio kolektyvas pasiskirstė 15metų nominacijų. Tarp pagerbtųjų – garbus kraštotyrininkas, pedagogas, knygos „Mažeikių rajono išnykę ir nykstantys kaimai“ autorius. Kai pagalvoji, darbas vertas išskirtinės pagarbos ir dėmesio. Pasak autoriaus, A. Vilko medžiagą leidiniui rinko 15-ą metų. Smalsuoliams pranešu, kad atstatyta geležinkelio atkarpa Mažeikiai – Rengė, su ES skirta bauda kainavo veik 40 milijonų eurų. Kaltų už kliurką, savaime suprantama, nėra.  Apie ką dar rašoma. Mažeikių meras įsitaisė patarėją, Mažeikių ligoninės istorija, tarnybiniai automobiliai naudojami ir asmeniniams tikslams. Na, sau gi ne kiaulė. Šauktiniai „koronės“ židinys nakvynės namuose. Sporto peripetijos, miškininkystė, internetinis šachmatų turnyras, pandemijos žlugdomas verslas. Laikraštis leidžiamas du kartus per savaitę, o tai operatyvumas. Tad kam greitas reagavimas, o kam blaškymasis po žemaitišką spaudą.

Plungė

Ir to paties pavadinimo Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis. Kalbama apie grėsmes merui prarastą postą. Tai, ko gero, tampa nūdienos politikos sporto šaka. Kai kurie merai išverčiami it papuvę kelmai, kai kurie „fugina“ į Vilnių, seiman. Apie ką rašoma. Sulamdytos interaktyvosios sūpynės, sulaikyti pandeminiai kelionių mėgėjai. Tverų gimnazijoje gerai išmokama matematikos ir fizikos, italo ir rietaviškės meilė, vandentiekio avarija, kolumbariumo statybos planai. Populiarėjanti vietos dainininkė, atsirado iš Alsėdžių kilusio menininko kūrinys (laikytas 50 metų garaže?). Šimtas Plungės metalo apdirbėjų ruošiasi papildyti bedarbių gretas. Kas tuomet prenumeruos ir skaitys „Plungė“? Beje, bedarbių skaičius Plungėje ir Rietave veik 4000 žmonių. Na, o man metas pajudėti Radviliškio ir Aukštaitijos link. Jei konkrečiai, į „Vakarų Lietuvą“,“Telšių žinias“ ir „Kalvotąją Žemaitiją“.

Judėjimas

Tiems, kurie apžvalgą skaito pirmą kartą, priminsiu, kad savaitraštis „Vakarų Lietuva“ leidžiamas kaip priedas, nors yra autonomiškas su Klaipėdos r., Skuodo r., Kretingos r., Plungės r. ir Rietavo sav., Mažeikių r., ir Telšių rajonų laikraščiais. Tiražas veik 23 tūkstančiai egzempliorių. Temos – kultūra, konkursai, sveikatos apsaugos, bendruomeninis gyvenimas ir pan. Norintys gali užsiimti ir žemaičių tautos kalbos studijomis ar kulinariniu paveldu. Apima dalį Vakarų Lietuvos regiono, todėl informatyvus. Kai atėjo metas „Kalvotajai Žemaitijai“ ir „Telšių žinioms“, net nesvarsčiau. Anokia čia dilema ar problema, „Telšių žinios“ skamba kaip pirmosios žemaičių sostinės – Raseinių Magdė, o kalvos ir Žemaitija absoliučiai  moteriška. Ar reikia aiškintis, kam pirmenybė? Beje, šis Telšių apskrities laikraštis turi išskirtini bruožą. Tai kaina. Jei kitų laikraščių kainos baigiasi nuliu, devyniais ar penkiais, tai apskrities leidinys kainuoja 48 euro centus. Apie ką rašoma. Traktoriaus vagystė, fotoklubą „Žybt“,savivaldybės užsakytą rašinėlį (1 puslapis, 9 tūkstančiai eurų, o dar sako, kad mūsų administracija išlaidauja). Menai, ateitininkai (tokia davatkiška organizacija, praeityje nedraugavusi su aušrininkais). Kažkokių vietos politikų K. Gusarovo ir I. Motiejūno puolimą (kiekvienas iš jų pateikęs po keturis skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai) prieš žiniasklaidą pasitelkus advokatus. Aprašomas ir kažkoks nesusipratimas perkant namą vaikų globai. Pas mus tik būstą pirkta iš savivaldybės darbuotojos. Beje, aptikau ir retą žanrą, šiuolaikinę pasaką „Kaip žandaras Pelenės darbines funkcijas tobulino“. Šiaip aršus laikraštis, kimbantis į atlapus vietos valdžiažmogiams. Yra ir daug įdomios istorinės medžiagos. Apie ką rašo „Telšių žinios“? „Carito“ valgykla, valdžiažmogių rietenas, sportą, vietos tarybos posėdį, gęstančią Lieplaukę, konfliktą prekybos centre (ne pirmą). Ir vėl demografija (gimė mažiau, mirė daugiau). Šiaip solidus, ne toks karingas kaip „Kalvotoji Žemaitija“ laikraštis. Iki pilnos laimės man pritrūko „Kuršėnų krašto žinių“,  „Alio Raseinių“ ir dar kokio Kelmės savaitraščio, o juk apie pabaigą negaliu ir galvoti. Liko šiek tiek Aukštaitijos laikraščių.

Aukštaitija

Šįkart pradėsiu nuo pačio, mano nuomone, nykiausio, juodai – balto, mažos apimties kaimynų laikraščio pakruojiečių „Auksinės varpos“. Šiaip galvoju, kad kuo mažesnis rajonas, tuo mažesni tiražai ir skaitytojų skaičius, bet  visad esama išimčių. Pavyzdžiui,  informacinis Raseinių monstras „Alio,Raseiniai“ turi platų skaitytojų ratą ir solidžią 40 puslapių apimtį. Ne ką didesniame Radviliškyje leidžiami trys savaitraščiai, anksčiau buvo, o gal ir dabar yra, puslapis „Šiaulių krašte“, skirtas Radviliškiui, kuris vadinosi „Mūsų kraštas“. Tad apie ką rašė pakruojiečiai? Apie kitokias svarbiausias metų šventes, romansų muzikos šventę, kaimus, mokyklines problemas, mediciną. Pasvalio rajono laikraštis pateikė medžiagos apie buivolų auginimą, puošėsi Dėdės Juzės godomis, nekrologais ir dvasine tematika. Nepagailėjo vietos meninei fotografijai, pristatė laikinąjį policijos vadą ir sumedžiotą šakalą. Surado vietos istorijai ir kulinarijai, latvių kovos su korone patirčiai. Eismo įvykius, Pasvalio jaunimo apdovanojimus, knygas, žurnalą  „Šiaurietiški atsivėrimai“, ištuštėjusį turgų ir smulkiuosius verslininkus paliktus „ant ledo“. Šiaip pasvaliečių laikraštis pagal pateikiamą informaciją panašus į pakruojietišką brolį, bet yra spalvotas ir turi vinį „Dėdės Juzės godas“. Šiaip, dabar turėčiau pradėti  kedenti kupiškėnų, atsiprašau, biržiečių laikraštį, bet pasirinkau Kupiškėnų mintis, su kuriomis persikeliu į kitą pastraipą.

Kita pastraipa

Tad kokios mintys aplanko garsiuosius vestuvininkus. Ir pirmas –  pavydas. Kupiškyje esama etnografinio muziejaus, kurio languose per šventes šypsojosi Jėzusiukai. Pateiktas svarbiausių metų įvykių sąvadas, apžvelgiamos ugdymo problemos. Laikraščio puslapį, tiksliau lapą, gavo poetas, fotografas Ričardas Šileika, gan gerai žinomas ir Radviliškyje. Beje, šis žmogus kažkada ir pastūmėjo mane rašymui. Laikraštyje esama sporto, krašto istorijos. Minusas – juodai – baltas. Pliusas – tarmės puoselėjimas. Dabar metas Biržų „Šiaurės rytams“. Čia rasite Biržų turgaus kainas (maisto produktų), muziejaus parodų parašus, gerų anekdotų. Pasakojimų apie jaučius, karstines įgriuvas, dainininkę Godą, nykstantį kultūros paveldą, STT užkardą galimai korupcijai savivaldybėje, metų geriausiųjų rinkimus. Biržų medžiotojas netyčia nušovė danielių. Žinom tuos netyčia ir apie žabalus medžioklius, neatskiriančius stumbro nuo šerno, girdėjome. Yra laikraštyje ir A. Balbieriaus kūrybos. Vis šis tas. Kai pagalvoji, Biržai nedidelis miestas, bet turi prabangų laikraštį. Pabaigai liko „Gimtasis Rokiškis“.

Pabaiga

Tai ne atsitiktinumas. Šio laikraščio knygų puslapis – vienas iš mano mėgstamiausių. Savo akcentą turi ir redaktorės R. Keliuotytės skiltis.
Puslapiuose ir daug įdomiosios ir skanios kulinarijos receptai, interviu su vaikų rašytoja L. Matiukaite, šventę  beglobiams gyvūnams, gėlių auginimą, prieš pirties uždarymą sukilusius Obelių gyventojus (maištininkus tramdė policija). Beje, čia aptikau pirmąją nuotrauką, kurioje skiepijama dama drąsiai žiūri į procedūros eigą. Mano nuomone, tai rimtas laikraštis, nors rajonai, vargu bau (senoviškai ar), užsiima bulvariniais skaitalais. Tokia netikėta pabaiga (norite daugiau?) ir paskutinė pastaba. Yra ir bendros temos, apie kurias medžiagą pateikė visi apžvelgti laikraščiai. Tai skiepai ir Laisvės gynėjų diena. Taškas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje…

Avatar

Paskelbta

data

Kalba, kurią kalbam ir didžiuojamės, yra mūsų kalba!

Joje užtenka žodžių meilei

ir neapykantai, džiaugsmui

ir liūdesiui…

Ji niekuo negrasina, ji nieko neatstumia… Kaip ir visos kitos… Ji nori gyventi!!!

Kas moka žodį, randa kelią

Visur ir visada…

J.Marcinkevičius

Vasario 25-ą Vinco Kudirkos progimnazijos Indigo mieste vyko edukacinės pamokėlės, skirtos Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Jose dalyvavo priešmokyklinio  ugdymo programos vaikai. Pamokėlės prasidėjo J. Marcinkevičiaus eilėraščiu Gimtųjų žodžių apkabintas, kurį deklamavo Pelėdžiukų grupės mokinė Ema Blinstrubaitė. Lietuvių kalbos mokytoja Jovita Brunienė vaikams papasakojo apie gimtosios kalbos kilmę, jos išskirtinumą iš kitų pasaulio kalbų. Vaikai sužinojo, kad pirmąją lietuvišką abėcėlę sudarė pirmosios lietuviškos knygos Katekizmas autorius Martynas Mažvydas. Su bibliotekininkėmis mokiniai rinko gražiausius žodžius, kuriais tapo Mama, Lietuva. Vėliau vaikai atsakinėjo į viktorinos klausimus apie Lietuvą ir kalbą. Džiugu, kad mokiniai žinojo, kas parašė Lietuvos himną, kas Lietuvos sostinė, iš ko susideda sakiniai, puikiai atsakinėjo į klausimus, iš raidžių dėliojo žodžių dėliones. Pasibaigus pamokėlėms, palinkėjome priešmokyklinės grupės vaikams, kad mūsų gimtoji kalba skambėtų ne tik lūpose, bet ir jų širdelėse.

Vladislava Šiaudvytienė, bibliotekininkė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Į Radviliškio ligoninę pateko narkotikų perdozavusi moteris

Avatar

Paskelbta

data

Vasario 25 d. 13.45 val. Radviliškyje, V. Kudirkos g. bute rastas
plastikinis maišelis, kuriame buvo balti milteliai, įtariama,
narkotinė medžiaga. Iš buto į Radviliškio ligoninės priėmimo
skyrių atvežta moteris, gim. 1994 m., įtariama, perdozavusi
narkotinių medžiagų.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi