Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Šalnotos pievos, tekanti saulė dalykiški paukščiai, medžiojantys katinai, šunys parke, vakaras, ryški pilnatis ir apžvalgų šturmas, nes esmi iš esmės uždarytas tarp keturių sienų. Tai pradžiai.

Pradžia

Nr.104. Kombainai ūžia diena ir naktį, derliaus pamatas, ateistinis penktadienis ir komentaras, oficialiai buvo deklaruojama sąžinės laisvė, realiai bolševikai bažnyčioje įžvelgė pavojų savo religijai – bolševizmui. Na, ir bandė kovoti su konkurentais, deja, nepavyko, bet, pripažinkime, bažnyčios įtaka mažėja, o brolševizmą propaguoja Kinija, Kuba, Šiaurės Korėja. Nr.105. „Organizuotumas, sparta ir kokybė – būtinos sąlygos sėkmingam sekančių metų derliui“, B. Kiršanskas. Šeduvos darželis atsisveikino su kai kuriais auklėtiniais, jie tapo pirmokais. „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis sulaukė talkininkų iš ŽŪMG. Apskritai kolūkiai naudojosi talkininkų pagalba, į juos dirbti važiuodavo mokiniai, darbininkai, studentai. Nūdienos ūkininkai kažkaip išsiverčia ir be jų, nors derliai gausesni. Nr.106. Vėl talkininkai. „Darbo didvyrio“ kolūkyje – dešimtokai iš Baisogalos, „Sidabrinės varpos“ – Radviliškio RRĮ darbininkai. Tiesa, „sekmadienį atvykę talkininkai elgėsi labai keistai: negražiai juokavo, įžeidinėjo pro šalį einančius vidurinės mokyklos mokinius“ – taip „Ka“ rašė V. Pranculienė ir rekomendavo nesiųsti į kolūkius nedrausmingų darbuotojų, kurie kenkia geram kolektyvo vardui. Kaip pagalvoji, iš kur tas šventas naivumas. Koks kvailys gali džiaugtis dirbdamas per išeiginę veltui ir matydamas nieko neveikiančius kolūkiečius? Nr.107. Karvės nelieka skolingos, gyvulių apsėklinimas, kolūkinio kaimo rytdiena. Yra T. Balčiūnaitės straipsnis „Meninio žodžio burtininkė“. Apie liaudies artistę M. Mironaitę. Pradžiai užteks, bet nuo kombainų pabėgti – neįmanoma misija.

Misija neįmanoma

Jai Nr.108, nes čia yra literatūros, meno, muzikos puslapis. Su pasakojimais apie dievadirbių ainius, Janį Rainį, S. Bulzgio eilėraščiais ir rajono literatų tarybos pirmininko Br. Merkelio pamąstymais apie poeziją. Autoriaus nuomone, eiliavimo dažnai imasi tie, kurie neturi teorinio pasiruošimo ir kūryba negyva. Na, paprastą eilėraštį gali sukurpti bent 9 iš 10 – ies baigę vidurinę mokyklą, ypač verlibru ( laisvosiomis eilėmis). Nr. 109. Žinios iš gamyklų, fermų pagrindas – kartinės kiaulės (čia apie paršavedes). Apie kelionę po Ukrainą rašo Tyrulių mokytojas K. Sprindys. Anglų kalbos pamokos – miegant Čekoslovakijoje. Šiandien hipnopedijos metodas lyg ir praeitis, nors ką gali žinoti. Gal modifikuotas ir kažkur taikomas. Nr.110. Avansas šiaudais, bekono širdis sustojo (nuo užšėrimo), linai nurauti, prasidėjo spaudos platinimas. Tikiuosi, suprantate, kad kartais tai buvo daroma „užlaužiant ranką“. Pionieriai turėjo prenumeruoti „Lietuvos pionierių“, komjaunuoliai -„ Komjaunimo tiesą“ (dabar „ Lietuvos rytas“), komunistai – „Tiesą“. Vėl ateizmas. Nr.111. Sėklos, šiaudai, bulviakasis (su talkomis). Plačiau aprašyta talka „Draugo“ kolūkyje. Kaip sako liaudis -„draugs, draugs, kol…“ Yra S. Bulzgio ir C. Nagaičio poezijos. Pacituosiu po gabalėlį. „Šalin iš kelio ilgesio šešėliai/-Pas savo mieląją skubu aš vėlei“ S. Bulzgis „Paslapčia“.  „Ir nešnabžda niekas:/Myliu…/Mums jau viskas/ Pro šalį praplaukę“/ C.Nagaitis „Nektaras“. Įdomų būtų išgirsti Br. Merkelio nuomonę – tai poezija ar eiliavimas? Pastraipa prieiliuota. Kas toliau?

Kas toliau?

O toliau Nr. 112. Daug medžiagos 90-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ta proga Radviliškio miesto biblioteka surengė parodėlę, o knygų lentynose pasirodė muzikologo V. Landsbergio knyga „Pavasario sonata“. Neskaičiau, bet nemanau, jog ką nors dėl to praradau. Nr.113. Ar užteks daržovių? Jei kas atsimena tuos laikus, prisimena ir skurdų daržovių pasirinkimą parduotuvėse. Be to, daugelis stengdavosi patys pasirūpinti bulvėmis, burokėliais ,svogūnais, kopūstais ir pan. Egzotika – cukinijos, porai ir pan. buvo retenybė. Nr. 114. Svarbiausia – bandos kokybė, pasėta virš plano, tvartai žiemai paruošti, pašarų išteklių didinimas, komunistės pavyzdys, ateizmas ir… Valykloje nėra daržovių – agurkų, pomidorų, tik kopūstų salotos. Mano nuomone, ir tai gerai, kopūstus valgyti sveiką. Nr.115. Dirvų kultūrinimas, talka „Artojo“ kolūkyje, puikus derlius ir „Jesenino skaitymai Riazanės srityje. Yra ir V. Vasliūnienės vardo mokyklos žinutė apie komunistinio rezervo brigadas. Nr.116. Bulvienojų nuėmimas, šiaudų tvarkymas, kukurūzų tranšėjos, dirvų arimas. Beje, skyrelyje „Naujos knygos“ neberandu informacijos apie jaunimo seriją „Drąsiųjų keliai“. Ši serija itin greit išpopuliarėjo, tapo deficitu ir prisimenama net mūsų laikais. Nr.117.TSKP CK plenumas baigė darbą. Gyvulių nevargins nei šaltis, nei lietūs, išmilžiai. Yra B. Kazakevičienės straipsnis „Vincas Grybas. 75-ąsias gimimo metines minint“. Ketvirtuosius darbo metus pradėjo Radviliškio profesinės technikos mokykla, mokyklos „tik baltiesiems“ JAV ,taifūno aukos Japonijoje. Na, o tam, kad netaptumėte apžvalgos auka, siūlau pereiti į kitą pastraipą, nes kas per daug, tas nesveika.

Ne per daug

Nr.118. Siloso – iki stoties, rudeninio arimo pirmūnus – į Garbės lentą, trąšos naikina kenkėjus, bus ir patalpos šiltos, ir gyvuliai sotūs. Galima su humoru žiūrėti į sovietmečio kolūkius, bet dėl vieno dalyko neprikibsi. Anais laikais nebuvo taip vadinamų ūkininkų, kurie badu marintų arklius ir karves. Pagaliau, jei ir buvo, to niekada nebūtume žinoję. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis A. Povilauskas. Vėl minimas poetas S. Jeseninas, o gyd. R. Anikevičienė rašo, kad tuberkuliozė pagydoma. Ir tai tiesa, nes sovietmečiu Radviliškyje tuberkuliozė buvo suvaldyta. Nr.119. Protokolai karvių nešildo. „Lietuvos Komunistų partija, jau ketvirtį amžiaus būdama vienu iš kovinių Lenino partijos būrių, žengia Lietuvos liaudies avangarde, telkdama respublikos darbo žmones naujiems darbams, kuriant komunistinį rytojų“. Na, o partijos vadukai, telkę darbo liaudį, buvo aprūpinti iš spec. parduotuvių, ligoninių ir pan. Yra straipsnis apie Šiaulių televizorių gamyklą. Jei kas prisiminė tas nuolat gendančias sunkiasvores dėžes, tai šiandieniniai „paveiksliniai“ televizoriai atrodo it stebuklas. Beje, mano „Samsung“ markės televizorius be remonto veikia jau per 20 metų. Čia aš tam, kad priminčiau, kokį baisų šlamštą gamino Šiauliuose. Nr.120. Karvių bandos didinimas ir gerinimas – pirmaeilis uždavinys. Ne žmonių aprūpinimas, suprantama. Draugiškame teisme svarstyta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko darbininkė A. Aidukaitienė už elgesį, nesuderinamą su komunistine morale. Nr.121. Pociūnėlių kukurūzus pakando šalnos, ateizmas, kvietimas apsilankyti medelyne. Nr.122. Komunisto pašaukimas, apie P. Bučinską, M. Melnikaitės v. kolūkio pirmininką. Apie praėjusią balanos gadynę pasakoja Sidabravo mokyklos direktorius V. Paliūnis, o naktį girti chuliganai nulaužė kelio medelius ir sutrypė gėles Maironio ir V. Kapsuko – Mickevičiaus g. (dabar Dariaus ir Girėno g.).Yra užuojauta Avietynės pradinės mokyklos vedėjai. Kas šiandien prisimena šią mokyklą, mokinius, pedagogus? Gyvenimo istorija negailestinga. Nr.123. Ir aš būsiu negailestingas, apžvalgą tęsdamas nuo naujos pastraipos.

Negailestingumas

Na, ne apie bulviakasio pabaigą, o apie Grinkiškį. Jam skirti du puslapiai, pavadinti „Prie Šušvės kitas išaušo jau rytas“. Buvusios sovietinės Lietuvos himno parafrazė, montažo autorius ir medžiagos organizatorius – Alb. Radvilas. Negailestingumas priskiriamas Grinkiškio dvaro savininkui Bialozarui, kuris pavogus jo arklius kankino savo kumečius, šautuvo šampalu maišydamas jiems vidurius. Vienas po egzekucijos mirė, du tapo neįgaliais. Arkliai vėliau atsirado pas čigonus ir buvo grąžinti, bet teismas sadistą išteisino. Manote, dabar būtų kitaip? Bylos tęsiasi metų metais, o tie, kurie turi pinigų, išteisinami arba atsiperka juokingomis baudomis, kaip „juodosios buhalterijos“atveju. Nr.124. Pirmajame puslapyje – Pociūnų tarybinio ūkio direktorius, apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu: „Jų, visų ūkio darbo žmonių vardu, tariu Partijai ir Vyriausybei žemdirbio ačiū ir pažadu, kad Pociūnų tarybinis ūkis nenukrypstamai žengs kilimo keliu“. Šiandien Pociūnai – bedarbių kaimas rajono pakraštyje, kurį garsina griuvenos ir chuliganų kautynės. Nr.125. Šįkart apie kitokį derlių. LTSR nusipelniusio mokytojo vardai suteikti K. Balčiui, Areiniškių mokyklos vedėjui, ir A. Mikalkėnui, Radviliškio vakarinės mokyklos mokytojui. Kur yra Areiniškiai, net neįsivaizduoju. Nusipelniusio gydytojo garbės vardas suteiktas Šeduvos gyd. M. Miktaitei. Viso trylikai įvairių sričių ir specialybių atstovams. Numerio vinis – Liaudies dailininko J. Vizbaro darbas „Velnias ir davatka“. Nr.126. J. Česnulevičiaus straipsnis apie „Draugo“ kolūkio pirmininką A. Malinauską (mūsų ordininkai), C. Nagaičio apybraiža „Ten, prie mėlynos Šušvės“. Apie lauko darbininką iš Kairėnų kolūkio P. Poškevičių. Nuotraukoje su arkliu Širmiu. Ateizmas ir P. Lukoševičiaus eilėraštis. Varles – skanėstus praleisiu. Pas mus tokios dar neauga, be to, mūsų gurmanams labiau patinka kepti katinai. O gal kitą pastraipą ir pavadinti „Kepti katinai“.

Kepti katinai

Kaip sakoma, kaip pavadinsi, taip nesugadinsi. Nr.127. Profsąjungos (dabar sunykęs ir nepaklausus reiškinys). Darbininkų maitinimas produktais, neatitinkančiais standartų ŽŪMG ir Radviliškio geležinkelio stotyje. Vakaras Šeduvos mokykloje, įvykiai Indonezijoje. Nr.128. „Rytoj komjaunimo diena. Sveikiname rajono jaunimą su švente, linkime naujų laimėjimų komunistinės statybos baruose“. Yra straipsnis „Neužmirštami puslapiai“ apie 1940 m. komjaunuolius. Autorius – V. Būtėnas. Pagerbta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko mezgėja D. Kulbeckaitė. Pirminiame tekste suklydau ir panašiai Kojinių 8-osios v. Nr.129. Artojus Steponas, pasėlių aprobacija, pašarui – smulkintus šiaudus. S. Bulzgis pamalonina skaitytojus straipsniu „Arijai ir jų svastika“. Įdomus, neideologizuotas straipsnis. Yra V. Būtėno ir V. Žaromskio eilių. Nr.130. Pagerbtas garvežių depo mašinistas D. Ivanovas. Iš griežčių lapų – geras silosas. Kintai – ančių karalystė. Radviliškyje lankėsi Šakių liaudies cirkas. Šiandien gyvenimas panašėja į cirką. Nr. 131. Ištrauka iš LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsako dėl apdovanojimų. Garbės raštus gavo 201 radviliškietis. Nr. 132. Tegyvuoja Didysis spalis. Paraudęs laikraštis. V. Būtėno eilėraštis – gabalėlį Jūsų teismui: „Labas, ryte!/ Aš atėjau pas tave/ Vėliavom ir dainom pasipuošęs. Težengia kolonos/ Kiekviena gatve – Paradui aš pasiruošęs“. Daug dėmesio spaliukams, pionieriams. Al. Radvilas vėl paliauspina stribą, užbaigdamas žodžiais: „Komunistų partija tiesia joms kelius, užtikrinant didžiuosius Spalio iškovojimus, toliau žvelgiant į šviesią rytdieną“. Nr.133. Tarybinei milicijai – 48 metai (ne Lietuvos, apskritai). Paminėti R. Oriolas, P. Valius, J. Andzėnas, A. Pečiokas, P. Sirūnas, S. Makarovas, B. Jankauskas,  A. Mankus, R. Kovalenkovas, J. Kėdys, A. Motiekaitis, M.Zakšauskas, V. Remeika, J. Misekas. Tuo metu milicija turėjo 900 rėmėjų. Yra reportažas iš šventinės demonstracijos Radviliškyje, J. Česnulevičiaus pasakojimas apie įgaliotinį P. Valių. Tarp naujų knygų – Ž. Amadu „Gabrielė“ ir  Akutagavos „Rasiomono vartai“. Tai jau šis tas, o mums reikėtų naujos pastraipos. Pavadinsiu ją  „Šis tas“.

Šis tas

Nr. 134. Radviliškyje vyko pirmoji mokinių tėvų konferencija. Siekis – visiems ne mažesnį kaip aštuonių klasių išsilavinimą. Radviliškyje svečiavosi Šiaulių dramos teatras. Nr.135. Vėl vietinės reikšmės apdovanojimai 43 asmenims. Kovo 8-osios v. kojinių fabriko pameistrio pasisakyme akcentuojamas kadrų stygius. Ateizmas. Melagingi skambučiai į priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Telefonu pakolioti gaisrininkus mėgo Šiaulėnų gyventojos A. Ragaišytė ir M. Stankutė. Nr.136. Tęsiamas apdovanotojų garbės raštais sąrašas. Šįkart – virš 80 asmenų. Pagerbtas garvežių depo mašinistas I. Aseikinas. Šeduvoje viešėjo rašytojas J. Baltušis. Nr.137. Du puslapiai Beinoravos tarybiniam ūkiui. Paminėti V. Valsiūnienės v. mokyklos šokėjai. Nr.138. V. Valsiūnienės v. mokyklos mokytoja I. Žibaitienė apie komjaunuoliškas klases, vyko agitbrigadų ir skaitovų apžiūra, kultūros namuose vyko kirpėjų konkursas. Vyrų kirpėjų grupėje nugalėtojos B. Šniolytė, A. Čekavičiūtė, V. Vyskupaitienė, moterų – E. Šlimaitė, D. Tolkaitė, K. Petrauskienė. Ateizmas. Nr.139. Pagerbtas garvežių depo šaltkalvis  A. Plungė. Planuojama užbaigti vaistinės pastatą, pastatyti stambiapanelinį 60 butų namą Gedimino g. (dabar Nr. 3) bei sujungti Gedimino g. su Sodo alėja (Laisvės. al.). Nr.140. Melžimo konkursas. Pagerbtas garvežių dep. Mašinistas I. Timakovas. Yra Vl. Žaromskio eilėraštis. Nr.141. Apie pertvarkas garvežių depo darbo kultūrą. 90 proc. laikraščio dėl rinkiminių komisijų liaudies teisėjams rinkti. Kandidatai Z. Jasaitė ir J. Mačiūnas. Kol išrinks. pereisime į kitą pastraipą.

Perėjimas

Nr.142. Daržinės, rūdijantys melžimo agregatai, M. Damanskytės eilėraštis, vėl apie „valsiuškės“ komjaunuolius ir tinklininkus. Nr.143. Traktoriai, nagų – snukio ligos, ateizmas, skalpuojamas stikliuko mėgėjas J. Ženkus. Jaunųjų poetų posmai. Nr.144. .Paršeliai, fermos, eismo pažeidėjai. Nr.145.Gyvulių žiemojimas, kalkinimas, ateizmas. Vidutinis japono ūgis pasiekė 156 centimetrus. Nr.146. Garvežininkai protestuoja prieš karą Vietname, daugiau dėmesio darbo ir buities kultūrai kaime. Kažkoks P. Burba į sesers šulinį supylė kibirą išmatų, kad ši negalėtų praustis. Aistros, kai pagalvoji. Nr. 147. TSRS Aukščiausios tarybos sesijoje, partinis gyvenimas. Radviliškyje trys taksi automobiliai „Volgos“. Nr.148. Gyvulininkystė, pašarai, „valsiuškės“ šuolininkai į aukštį, parašyta „suolininkai“). Nr.149. Derlingumas, gamybinės patalpos. Pagerbtas garvežių depo tekintojas P. Bitė. Yra P. Lukoševičiaus poezijos. Nr.150. ŽŪMG racionalizatoriai per metus pateikė 100 įvairių pasiūlymų. Mokytojas Vyt. Juozapaitis piktinasi, kad sniegas iš tvarkomų miesto gatvių vežamas į Naujosios g. rajoną. Nr. 151. Pagerbtas Radviliškio RRĮ frezuotojas V. Vaidžiulis. Kritikuojami Har-  vardo profesoriai T. Liris ir R. Alpertas už bizinį su LSD. Nr.152.  Sėjomainos, artojai. P. Lukoševičiaus ir S. Bulzgio poezija, ateistinis vakaras „valsiuškėje“. Nr.153. Kolūkinė tematika, vėl „valsiuškės“ mokinių praktika ŽŪMG ir kojinių fabrike. Literatūrinė popietė Sidabravo mokykloje. Primenama, jog reikia saugotis gripo. Nr.154 – paskutinis 1965 m. Numeris, pasirodęs gruodžio 30 d., ketvirtadienį. Iš septynmečio paskutiniųjų – į penkmečio pirmuosius. Radviliškio MSV svečiavosi Panevėžio dramos teatras. Šeduvos kepykla gruodžio 31 d. organizuoja konditerijos gaminių parodą – pardavimą. Tarp naujų knygų –  F. Kuperio „Raudonasis karsaras“ ir S. Cveigo „Širdies nerimas“. Taip užbaigė metus „Ka“. Mano apžvalgos pabaiga bus trumpesnė.

Pabaiga

Komunistai nepasikeitė, buvusių komunistų nebūna.
A. Tapinas

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi