Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Šalnotos pievos, tekanti saulė dalykiški paukščiai, medžiojantys katinai, šunys parke, vakaras, ryški pilnatis ir apžvalgų šturmas, nes esmi iš esmės uždarytas tarp keturių sienų. Tai pradžiai.

Pradžia

Nr.104. Kombainai ūžia diena ir naktį, derliaus pamatas, ateistinis penktadienis ir komentaras, oficialiai buvo deklaruojama sąžinės laisvė, realiai bolševikai bažnyčioje įžvelgė pavojų savo religijai – bolševizmui. Na, ir bandė kovoti su konkurentais, deja, nepavyko, bet, pripažinkime, bažnyčios įtaka mažėja, o brolševizmą propaguoja Kinija, Kuba, Šiaurės Korėja. Nr.105. „Organizuotumas, sparta ir kokybė – būtinos sąlygos sėkmingam sekančių metų derliui“, B. Kiršanskas. Šeduvos darželis atsisveikino su kai kuriais auklėtiniais, jie tapo pirmokais. „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis sulaukė talkininkų iš ŽŪMG. Apskritai kolūkiai naudojosi talkininkų pagalba, į juos dirbti važiuodavo mokiniai, darbininkai, studentai. Nūdienos ūkininkai kažkaip išsiverčia ir be jų, nors derliai gausesni. Nr.106. Vėl talkininkai. „Darbo didvyrio“ kolūkyje – dešimtokai iš Baisogalos, „Sidabrinės varpos“ – Radviliškio RRĮ darbininkai. Tiesa, „sekmadienį atvykę talkininkai elgėsi labai keistai: negražiai juokavo, įžeidinėjo pro šalį einančius vidurinės mokyklos mokinius“ – taip „Ka“ rašė V. Pranculienė ir rekomendavo nesiųsti į kolūkius nedrausmingų darbuotojų, kurie kenkia geram kolektyvo vardui. Kaip pagalvoji, iš kur tas šventas naivumas. Koks kvailys gali džiaugtis dirbdamas per išeiginę veltui ir matydamas nieko neveikiančius kolūkiečius? Nr.107. Karvės nelieka skolingos, gyvulių apsėklinimas, kolūkinio kaimo rytdiena. Yra T. Balčiūnaitės straipsnis „Meninio žodžio burtininkė“. Apie liaudies artistę M. Mironaitę. Pradžiai užteks, bet nuo kombainų pabėgti – neįmanoma misija.

Misija neįmanoma

Jai Nr.108, nes čia yra literatūros, meno, muzikos puslapis. Su pasakojimais apie dievadirbių ainius, Janį Rainį, S. Bulzgio eilėraščiais ir rajono literatų tarybos pirmininko Br. Merkelio pamąstymais apie poeziją. Autoriaus nuomone, eiliavimo dažnai imasi tie, kurie neturi teorinio pasiruošimo ir kūryba negyva. Na, paprastą eilėraštį gali sukurpti bent 9 iš 10 – ies baigę vidurinę mokyklą, ypač verlibru ( laisvosiomis eilėmis). Nr. 109. Žinios iš gamyklų, fermų pagrindas – kartinės kiaulės (čia apie paršavedes). Apie kelionę po Ukrainą rašo Tyrulių mokytojas K. Sprindys. Anglų kalbos pamokos – miegant Čekoslovakijoje. Šiandien hipnopedijos metodas lyg ir praeitis, nors ką gali žinoti. Gal modifikuotas ir kažkur taikomas. Nr.110. Avansas šiaudais, bekono širdis sustojo (nuo užšėrimo), linai nurauti, prasidėjo spaudos platinimas. Tikiuosi, suprantate, kad kartais tai buvo daroma „užlaužiant ranką“. Pionieriai turėjo prenumeruoti „Lietuvos pionierių“, komjaunuoliai -„ Komjaunimo tiesą“ (dabar „ Lietuvos rytas“), komunistai – „Tiesą“. Vėl ateizmas. Nr.111. Sėklos, šiaudai, bulviakasis (su talkomis). Plačiau aprašyta talka „Draugo“ kolūkyje. Kaip sako liaudis -„draugs, draugs, kol…“ Yra S. Bulzgio ir C. Nagaičio poezijos. Pacituosiu po gabalėlį. „Šalin iš kelio ilgesio šešėliai/-Pas savo mieląją skubu aš vėlei“ S. Bulzgis „Paslapčia“.  „Ir nešnabžda niekas:/Myliu…/Mums jau viskas/ Pro šalį praplaukę“/ C.Nagaitis „Nektaras“. Įdomų būtų išgirsti Br. Merkelio nuomonę – tai poezija ar eiliavimas? Pastraipa prieiliuota. Kas toliau?

Kas toliau?

O toliau Nr. 112. Daug medžiagos 90-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ta proga Radviliškio miesto biblioteka surengė parodėlę, o knygų lentynose pasirodė muzikologo V. Landsbergio knyga „Pavasario sonata“. Neskaičiau, bet nemanau, jog ką nors dėl to praradau. Nr.113. Ar užteks daržovių? Jei kas atsimena tuos laikus, prisimena ir skurdų daržovių pasirinkimą parduotuvėse. Be to, daugelis stengdavosi patys pasirūpinti bulvėmis, burokėliais ,svogūnais, kopūstais ir pan. Egzotika – cukinijos, porai ir pan. buvo retenybė. Nr. 114. Svarbiausia – bandos kokybė, pasėta virš plano, tvartai žiemai paruošti, pašarų išteklių didinimas, komunistės pavyzdys, ateizmas ir… Valykloje nėra daržovių – agurkų, pomidorų, tik kopūstų salotos. Mano nuomone, ir tai gerai, kopūstus valgyti sveiką. Nr.115. Dirvų kultūrinimas, talka „Artojo“ kolūkyje, puikus derlius ir „Jesenino skaitymai Riazanės srityje. Yra ir V. Vasliūnienės vardo mokyklos žinutė apie komunistinio rezervo brigadas. Nr.116. Bulvienojų nuėmimas, šiaudų tvarkymas, kukurūzų tranšėjos, dirvų arimas. Beje, skyrelyje „Naujos knygos“ neberandu informacijos apie jaunimo seriją „Drąsiųjų keliai“. Ši serija itin greit išpopuliarėjo, tapo deficitu ir prisimenama net mūsų laikais. Nr.117.TSKP CK plenumas baigė darbą. Gyvulių nevargins nei šaltis, nei lietūs, išmilžiai. Yra B. Kazakevičienės straipsnis „Vincas Grybas. 75-ąsias gimimo metines minint“. Ketvirtuosius darbo metus pradėjo Radviliškio profesinės technikos mokykla, mokyklos „tik baltiesiems“ JAV ,taifūno aukos Japonijoje. Na, o tam, kad netaptumėte apžvalgos auka, siūlau pereiti į kitą pastraipą, nes kas per daug, tas nesveika.

Ne per daug

Nr.118. Siloso – iki stoties, rudeninio arimo pirmūnus – į Garbės lentą, trąšos naikina kenkėjus, bus ir patalpos šiltos, ir gyvuliai sotūs. Galima su humoru žiūrėti į sovietmečio kolūkius, bet dėl vieno dalyko neprikibsi. Anais laikais nebuvo taip vadinamų ūkininkų, kurie badu marintų arklius ir karves. Pagaliau, jei ir buvo, to niekada nebūtume žinoję. Pagerbtas ŽŪMG šaltkalvis A. Povilauskas. Vėl minimas poetas S. Jeseninas, o gyd. R. Anikevičienė rašo, kad tuberkuliozė pagydoma. Ir tai tiesa, nes sovietmečiu Radviliškyje tuberkuliozė buvo suvaldyta. Nr.119. Protokolai karvių nešildo. „Lietuvos Komunistų partija, jau ketvirtį amžiaus būdama vienu iš kovinių Lenino partijos būrių, žengia Lietuvos liaudies avangarde, telkdama respublikos darbo žmones naujiems darbams, kuriant komunistinį rytojų“. Na, o partijos vadukai, telkę darbo liaudį, buvo aprūpinti iš spec. parduotuvių, ligoninių ir pan. Yra straipsnis apie Šiaulių televizorių gamyklą. Jei kas prisiminė tas nuolat gendančias sunkiasvores dėžes, tai šiandieniniai „paveiksliniai“ televizoriai atrodo it stebuklas. Beje, mano „Samsung“ markės televizorius be remonto veikia jau per 20 metų. Čia aš tam, kad priminčiau, kokį baisų šlamštą gamino Šiauliuose. Nr.120. Karvių bandos didinimas ir gerinimas – pirmaeilis uždavinys. Ne žmonių aprūpinimas, suprantama. Draugiškame teisme svarstyta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko darbininkė A. Aidukaitienė už elgesį, nesuderinamą su komunistine morale. Nr.121. Pociūnėlių kukurūzus pakando šalnos, ateizmas, kvietimas apsilankyti medelyne. Nr.122. Komunisto pašaukimas, apie P. Bučinską, M. Melnikaitės v. kolūkio pirmininką. Apie praėjusią balanos gadynę pasakoja Sidabravo mokyklos direktorius V. Paliūnis, o naktį girti chuliganai nulaužė kelio medelius ir sutrypė gėles Maironio ir V. Kapsuko – Mickevičiaus g. (dabar Dariaus ir Girėno g.).Yra užuojauta Avietynės pradinės mokyklos vedėjai. Kas šiandien prisimena šią mokyklą, mokinius, pedagogus? Gyvenimo istorija negailestinga. Nr.123. Ir aš būsiu negailestingas, apžvalgą tęsdamas nuo naujos pastraipos.

Negailestingumas

Na, ne apie bulviakasio pabaigą, o apie Grinkiškį. Jam skirti du puslapiai, pavadinti „Prie Šušvės kitas išaušo jau rytas“. Buvusios sovietinės Lietuvos himno parafrazė, montažo autorius ir medžiagos organizatorius – Alb. Radvilas. Negailestingumas priskiriamas Grinkiškio dvaro savininkui Bialozarui, kuris pavogus jo arklius kankino savo kumečius, šautuvo šampalu maišydamas jiems vidurius. Vienas po egzekucijos mirė, du tapo neįgaliais. Arkliai vėliau atsirado pas čigonus ir buvo grąžinti, bet teismas sadistą išteisino. Manote, dabar būtų kitaip? Bylos tęsiasi metų metais, o tie, kurie turi pinigų, išteisinami arba atsiperka juokingomis baudomis, kaip „juodosios buhalterijos“atveju. Nr.124. Pirmajame puslapyje – Pociūnų tarybinio ūkio direktorius, apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu: „Jų, visų ūkio darbo žmonių vardu, tariu Partijai ir Vyriausybei žemdirbio ačiū ir pažadu, kad Pociūnų tarybinis ūkis nenukrypstamai žengs kilimo keliu“. Šiandien Pociūnai – bedarbių kaimas rajono pakraštyje, kurį garsina griuvenos ir chuliganų kautynės. Nr.125. Šįkart apie kitokį derlių. LTSR nusipelniusio mokytojo vardai suteikti K. Balčiui, Areiniškių mokyklos vedėjui, ir A. Mikalkėnui, Radviliškio vakarinės mokyklos mokytojui. Kur yra Areiniškiai, net neįsivaizduoju. Nusipelniusio gydytojo garbės vardas suteiktas Šeduvos gyd. M. Miktaitei. Viso trylikai įvairių sričių ir specialybių atstovams. Numerio vinis – Liaudies dailininko J. Vizbaro darbas „Velnias ir davatka“. Nr.126. J. Česnulevičiaus straipsnis apie „Draugo“ kolūkio pirmininką A. Malinauską (mūsų ordininkai), C. Nagaičio apybraiža „Ten, prie mėlynos Šušvės“. Apie lauko darbininką iš Kairėnų kolūkio P. Poškevičių. Nuotraukoje su arkliu Širmiu. Ateizmas ir P. Lukoševičiaus eilėraštis. Varles – skanėstus praleisiu. Pas mus tokios dar neauga, be to, mūsų gurmanams labiau patinka kepti katinai. O gal kitą pastraipą ir pavadinti „Kepti katinai“.

Kepti katinai

Kaip sakoma, kaip pavadinsi, taip nesugadinsi. Nr.127. Profsąjungos (dabar sunykęs ir nepaklausus reiškinys). Darbininkų maitinimas produktais, neatitinkančiais standartų ŽŪMG ir Radviliškio geležinkelio stotyje. Vakaras Šeduvos mokykloje, įvykiai Indonezijoje. Nr.128. „Rytoj komjaunimo diena. Sveikiname rajono jaunimą su švente, linkime naujų laimėjimų komunistinės statybos baruose“. Yra straipsnis „Neužmirštami puslapiai“ apie 1940 m. komjaunuolius. Autorius – V. Būtėnas. Pagerbta Kovo 8-osios v. kojinių fabriko mezgėja D. Kulbeckaitė. Pirminiame tekste suklydau ir panašiai Kojinių 8-osios v. Nr.129. Artojus Steponas, pasėlių aprobacija, pašarui – smulkintus šiaudus. S. Bulzgis pamalonina skaitytojus straipsniu „Arijai ir jų svastika“. Įdomus, neideologizuotas straipsnis. Yra V. Būtėno ir V. Žaromskio eilių. Nr.130. Pagerbtas garvežių depo mašinistas D. Ivanovas. Iš griežčių lapų – geras silosas. Kintai – ančių karalystė. Radviliškyje lankėsi Šakių liaudies cirkas. Šiandien gyvenimas panašėja į cirką. Nr. 131. Ištrauka iš LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsako dėl apdovanojimų. Garbės raštus gavo 201 radviliškietis. Nr. 132. Tegyvuoja Didysis spalis. Paraudęs laikraštis. V. Būtėno eilėraštis – gabalėlį Jūsų teismui: „Labas, ryte!/ Aš atėjau pas tave/ Vėliavom ir dainom pasipuošęs. Težengia kolonos/ Kiekviena gatve – Paradui aš pasiruošęs“. Daug dėmesio spaliukams, pionieriams. Al. Radvilas vėl paliauspina stribą, užbaigdamas žodžiais: „Komunistų partija tiesia joms kelius, užtikrinant didžiuosius Spalio iškovojimus, toliau žvelgiant į šviesią rytdieną“. Nr.133. Tarybinei milicijai – 48 metai (ne Lietuvos, apskritai). Paminėti R. Oriolas, P. Valius, J. Andzėnas, A. Pečiokas, P. Sirūnas, S. Makarovas, B. Jankauskas,  A. Mankus, R. Kovalenkovas, J. Kėdys, A. Motiekaitis, M.Zakšauskas, V. Remeika, J. Misekas. Tuo metu milicija turėjo 900 rėmėjų. Yra reportažas iš šventinės demonstracijos Radviliškyje, J. Česnulevičiaus pasakojimas apie įgaliotinį P. Valių. Tarp naujų knygų – Ž. Amadu „Gabrielė“ ir  Akutagavos „Rasiomono vartai“. Tai jau šis tas, o mums reikėtų naujos pastraipos. Pavadinsiu ją  „Šis tas“.

Šis tas

Nr. 134. Radviliškyje vyko pirmoji mokinių tėvų konferencija. Siekis – visiems ne mažesnį kaip aštuonių klasių išsilavinimą. Radviliškyje svečiavosi Šiaulių dramos teatras. Nr.135. Vėl vietinės reikšmės apdovanojimai 43 asmenims. Kovo 8-osios v. kojinių fabriko pameistrio pasisakyme akcentuojamas kadrų stygius. Ateizmas. Melagingi skambučiai į priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Telefonu pakolioti gaisrininkus mėgo Šiaulėnų gyventojos A. Ragaišytė ir M. Stankutė. Nr.136. Tęsiamas apdovanotojų garbės raštais sąrašas. Šįkart – virš 80 asmenų. Pagerbtas garvežių depo mašinistas I. Aseikinas. Šeduvoje viešėjo rašytojas J. Baltušis. Nr.137. Du puslapiai Beinoravos tarybiniam ūkiui. Paminėti V. Valsiūnienės v. mokyklos šokėjai. Nr.138. V. Valsiūnienės v. mokyklos mokytoja I. Žibaitienė apie komjaunuoliškas klases, vyko agitbrigadų ir skaitovų apžiūra, kultūros namuose vyko kirpėjų konkursas. Vyrų kirpėjų grupėje nugalėtojos B. Šniolytė, A. Čekavičiūtė, V. Vyskupaitienė, moterų – E. Šlimaitė, D. Tolkaitė, K. Petrauskienė. Ateizmas. Nr.139. Pagerbtas garvežių depo šaltkalvis  A. Plungė. Planuojama užbaigti vaistinės pastatą, pastatyti stambiapanelinį 60 butų namą Gedimino g. (dabar Nr. 3) bei sujungti Gedimino g. su Sodo alėja (Laisvės. al.). Nr.140. Melžimo konkursas. Pagerbtas garvežių dep. Mašinistas I. Timakovas. Yra Vl. Žaromskio eilėraštis. Nr.141. Apie pertvarkas garvežių depo darbo kultūrą. 90 proc. laikraščio dėl rinkiminių komisijų liaudies teisėjams rinkti. Kandidatai Z. Jasaitė ir J. Mačiūnas. Kol išrinks. pereisime į kitą pastraipą.

Perėjimas

Nr.142. Daržinės, rūdijantys melžimo agregatai, M. Damanskytės eilėraštis, vėl apie „valsiuškės“ komjaunuolius ir tinklininkus. Nr.143. Traktoriai, nagų – snukio ligos, ateizmas, skalpuojamas stikliuko mėgėjas J. Ženkus. Jaunųjų poetų posmai. Nr.144. .Paršeliai, fermos, eismo pažeidėjai. Nr.145.Gyvulių žiemojimas, kalkinimas, ateizmas. Vidutinis japono ūgis pasiekė 156 centimetrus. Nr.146. Garvežininkai protestuoja prieš karą Vietname, daugiau dėmesio darbo ir buities kultūrai kaime. Kažkoks P. Burba į sesers šulinį supylė kibirą išmatų, kad ši negalėtų praustis. Aistros, kai pagalvoji. Nr. 147. TSRS Aukščiausios tarybos sesijoje, partinis gyvenimas. Radviliškyje trys taksi automobiliai „Volgos“. Nr.148. Gyvulininkystė, pašarai, „valsiuškės“ šuolininkai į aukštį, parašyta „suolininkai“). Nr.149. Derlingumas, gamybinės patalpos. Pagerbtas garvežių depo tekintojas P. Bitė. Yra P. Lukoševičiaus poezijos. Nr.150. ŽŪMG racionalizatoriai per metus pateikė 100 įvairių pasiūlymų. Mokytojas Vyt. Juozapaitis piktinasi, kad sniegas iš tvarkomų miesto gatvių vežamas į Naujosios g. rajoną. Nr. 151. Pagerbtas Radviliškio RRĮ frezuotojas V. Vaidžiulis. Kritikuojami Har-  vardo profesoriai T. Liris ir R. Alpertas už bizinį su LSD. Nr.152.  Sėjomainos, artojai. P. Lukoševičiaus ir S. Bulzgio poezija, ateistinis vakaras „valsiuškėje“. Nr.153. Kolūkinė tematika, vėl „valsiuškės“ mokinių praktika ŽŪMG ir kojinių fabrike. Literatūrinė popietė Sidabravo mokykloje. Primenama, jog reikia saugotis gripo. Nr.154 – paskutinis 1965 m. Numeris, pasirodęs gruodžio 30 d., ketvirtadienį. Iš septynmečio paskutiniųjų – į penkmečio pirmuosius. Radviliškio MSV svečiavosi Panevėžio dramos teatras. Šeduvos kepykla gruodžio 31 d. organizuoja konditerijos gaminių parodą – pardavimą. Tarp naujų knygų –  F. Kuperio „Raudonasis karsaras“ ir S. Cveigo „Širdies nerimas“. Taip užbaigė metus „Ka“. Mano apžvalgos pabaiga bus trumpesnė.

Pabaiga

Komunistai nepasikeitė, buvusių komunistų nebūna.
A. Tapinas

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019