Socialiniai tinklai

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Dabar man geriausias metų laikas – atostogos, tad sėdžiu prie 1976-01-01 Nr.1  „Komunizmo aušros“ numerio. Už jo visas likęs komplektas, bet juk reikia nuo kažko pradėti.

Pradžia

Kaip ir dera mokslo metų pradžiai, atsiprašau naujųjų metų, laikraštis pradeda seriją sveikinimų, o A. Mikelis kviečia  „širdimi pasiklausyti, kaip žengia jo didenybė Laikas”. Yra naujametiniame numeryje V. Ruževičiūtės miniatiūra, galėjo būti laikraščio puošmena, bet geros miniatiūros reikalauja susikaupimo ir paradoksalios minties. Pagerbtas mokyklos direktorius Č. Kantauskas, o darbininkų balsas tvirtas. Radviliškyje rašytojo J. Marcinkevičiaus 75-ųjų metinių minėjimas, duris atidarė jo muziejus. Šiandien mačiau, kaip jo knygos buvo išmestos į šiukšlėm (popieriui) skirtą konteinerį o muziejus baigai sugriūti. Beje, nesu jo kūrybos žinovas, varčiau nedaug, skaičiau dar mažiau, o apie Radviliškį peržvelgtoje medžiagoje nėra nė užuominos. A. Česnulevičienė dalinasi įspūdžiais iš Odesos. Pagerbtas tekintojas V. Ivanovas. Radviliškio II vid. mokyklos pionierių draugovei suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas. Pastebėjimas: Raseinių biblioteka pavadinta krašto poeto M. Martinaičio vardu, kas sutrukdė Radviliškio bibliotekai suteikti rašytojo J. Marcinkevičiaus vardą. N. Kunkulevičienė straipsniu pagerbia Vadaktų felčerę A. Valantonytę. Trepsutis aprašo Daugėlaičių pirties problemas. Aš perkeliu Jus į kitą pastraipą.

Kita pastraipa

Pagerbtas geležinkelininkas P. Bitė.  A. Česnulevičienė vis dar pasakoja apie Odesą. Pagerbtas vairuotojas E. Šlenderis, kirpėja R. Neciunskienė. Yra A. Valterienės eilių: Mezga šiandien sesės, neria liemenes/ Ir kasdien įterpia vis naujas svajas“. Pateikta informacija apie socialistinius įsipareigojimus: „Įsipareigojame konkrečiais darbais prisidėti prie Lietuvos Komunistų partijos XVII  ir Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXV suvažiavimų nutarimų įgyvendinimo. Su pakilimu Skėmių kolūkio žemdirbiai dešimtojo penkmečio sąskaitas jau pardavė valstybei 227 cnt. mėsos”. Beje, atkreipiau dėmesį, jog  redaktorius A. Mikelis. Su Lenino partijos vėliava – į naujus laimėjimus”. Yra G. Dunauskienės miniatiūra ir D. Tamošiūnaitės eilių. J. Česnulevičiaus apsakymas. Trepsutis „Gaivos” valgykloje pasigedo peilio. Knygynai siūlė „Ideologinio darbo klausimus”. Pagerbtas geležinkelininkas J. Naumovas. Tarp socialistinio lenktyniavimo nugalėtojų – ŽŪMG. Išėjo 3500 – asis „Ka” numeris. Pagerbta ekonomistė A. Virgailienė, šaltkalviai V. Petraitis, K. Antanaitis. Yra reportažas iš žiemos šventės ant Arimaičių ežero ledo. Pagerbtas mašinistas Spektras Jakovlevas (įdomus vardas). Apie  „šuniavą” rašo Trepsutis. Kraštotyroje – apie pirmąjį Grinkiškio valsčiaus partorgą. Pagerbta siuvėja S. Baltrušaitytė. Yra D. Giedgaudaitės eilių: „Neišskrisk iš mano širdies/ Tu gyventi many privalai”. Pagerbta mokinė D. Marcinkutė, siuvėja N. Turčinskaitė. Komunizmas ir taika – neatskiriami”. Pagerbtas traktorininkas J. Benys. Anonsuojama „Velnio nuotaka” ir „Atpildo diena”. Knygynai siūlė „Partinės grupės organizatorių ”. Aš siūlau pertrauką.

Pertrauka

Ji neilga, bet galite nueiti iki šaldytuvo, atsigerti ar pan. Apžvalga nepabėgs. Pagerbtas tekintojas S. Mackevčius. Į liaudies teisėją rinkimus įregistruota M. Jasilionienė. 8 radviliškiečiai apdovanoti įvairiais ordinais ir medaliais. Yra M. Ainienės eilių: „Ir skirs mus bedugnė/ Plati ir gili, o liepto per ją/ Ateitis nenuties”. Apie betvarkę daugiabučių (Gedimino 1-3) kiemuose rašo Trepsutis. Pagerbtas šaltkalvis P. Žilinskas. Gyvenimo mintyse – apie nuorūkų mėtytojus. Tokia ir šiandien madinga sporto šaka. Į rajono Darbo Šlovės knygą įrašyti 28 draugai. Knygynai siūlo L. Brežnevo, A. Kosygino ir P. Griškevičiaus kūrybą. Pagerbta dažytoja V. Daukšienė. Prisiminimais apie vaikystės Radviliškį dalinasi aktorius V. Tomkus. Paskelbtas vajus muziejinėms vertybėms rinkti. Ordinais ir medaliais apdovanoti 7 Radviliškio gyventojai. Pagerbta staklininkė Z. Dapkienė. Trepsučio fotoalbume – išklypusios tvoros ir Garbės lentos. 1976-05-01 d. Nr. 49 „Ka” 12 puslapių. Kaina 6 kapeikos. Ir kitas numeris skirtas Pergalės dienai t. p. Kaip supratau, tai buvo posūkis į didesnės apimties savaitraštį, išeinantį šeštadieniais. Atsirado spalvų, bent pirmajame ir paskutiniuose puslapiuose. Kaip vertinti – teoriškai tai žingsnis pirmyn. Praktiškai – prarandamas naujienų pateikimo operatyvumas, bet žinant tą laikotarpį neprarandama nieko. Tematika nepasikeitusi – Liūto dalis – kolūkiai, kitiems – kas liko. Poezijos pavasario proga pateikiama daugiau poezijos. Turinys toks, jog problematiška ką nors atrinkti tarp pilstymo iš tuščio į kiaurą. Trepsutis aprašo veltėdžius, pagerbta siuvėja A. Vaitkutė. Reportažai iš Kovo 8-osios kojinių fabriko ir „profkės”. Antaniškiuose įvyko saviveiklininkų šventė, gražėja Birštono kurortas. Pagerbta med. sesuo V. Požaitienė, frezuotojas M. Gailiūnas. 7 puslapis- medicinai. Trepsutis aprašo Sodų (Laisvės) alėjos kūdras. Jaunimo dienos proga pagerbti jauni ŽŪMG darbininkai ir 6 kolūkių pirmininkai. Stiprėja Tarybų Sąjungos ir Indijos draugystė. Pagerbtas šaltkalvis V. Ventys. Trepsutis rašo apie čiulptukų ir med. termometrų deficitą, o dabar  įsivaizduokite visą puslapį su Z. Merkelio straipsniu. Svarbūs politinformatorių ir agitatorių uždaviniai, arba J. Rumino (tas pats numeris ir apimtis) „Socialinis planavimas: pasiekimai ir problemos“. Puse puslapio R. Petriko „Raseiniečiams perspektyva aiški” (apie žemės ūkį). Puslapį užima „Tiesos” korespondento E. Uldukio opusas „Ketvirtasis „Radviliškio” reisas” (žvejyba). Yra ir reportažas apie jubiliejinę Radviliškio rajono kultūros namų chorų šventę. Penkios didokos nuotraukos, truputis teksto. Ir kuo toliau, tuo nykiau. Stagnacija stagnacijoje. Puslapis prekybininkams, apie tris kolūkiams. Puslapis, atsiprašau, lapas geležinkelininkams. Tekstas: „Lokomotyvų depo rekonstrukcija, stoties plėtimas sudarys sąlygas dar našesniam darbui, dar ryškesniems laimėjimams“. Ir t. t. ir pan.  Staiga „Ka” pradedama leisti trečiadieniais. „Laiku paruošti dirvas žiemkenčių sėjai” ir pan. 3 puslapiai, lapas statybininkams (pagrinde kolūkiuose). Ir… dėmesio …yra naktinė Radviliškio nuotrauka su vaizdu į „Žarą”. „Nuo Uralo iki Karpatų”, „Kipro problema turi būti išspręsta”. Apie apleistą vaikų atrakciono aikštelę rašo Trepsutis. Grūdai, duona, melioracija. Ir Marcelijaus Martinaičio straipsnis „Poezijos vardu”. Poetas įdomus, bet kaip publicistas silpnas. Spartakiada, kombainininkai, pieno primilžiai, partmedžiaga ir J. Lugausko „Radviliškio sviesto gamyklos istorija nuo 1908 m“. Knygynai siūlo „Ateistinį auklėjimą pradinėse klasėse“. Reportažas iš RRĮ, nuotraukų ir teksto santykis 40×60. Liaudies interesų sargyboje milicijos seržanto Z. Gailevičiaus nuotrauka. Įdomi tuo, kad pareigūnas ilgais, vešliais, garbanotais plaukais panašus į damą. Prisipažinsiu, galvojau apie klaidą laikraštyje. Tačiau perkėlęs tekstą į kitą pastraipą, klaidos nepadarysiu.

Perkėlimas

Dar veikia Užuožerių pradinė mokykla, pagerbta med. sesuo B. Janušonienė. „Šiaudai – irgi pašaras”. R. Petrikas E. Tautkaitės konkursui paruošė „Šermukšnių karolius”- pokario tematika. Rajono  knygynai siūlo „Lietuvos komunistų partijos XIV suvažiavimą”.Yra dar nesunykusių Raudondvario centrinių dvaro rūmų nuotrauka (R. Petriko). Keturi puslapiai – kolūkiniai. Pagerbta gręžėja J. Jakštienė.  A. Česnulevičienė dalinasi įspūdžiais iš Leningrado. Pagerbtas mašinistas S. Nalivaika. Reportažas miško darbuotojų dienai – aštuonios nuotraukos ir truputis teksto. Yra prof. P. Dundulienės straipsnis „Kaupiasi vertinga medžiaga” (kraštotyros tema). Pagerbtas šaltkalvis J. Bajorūnas. Mašinų gamintojų dienos proga pagerbta 10 ŽŪMG darbuotojų. „TSKP nutarimus į gyvenimą”. Pagerbtas milicininkas J. Šilkaitis.  B. Senulytė pateikia „Šedu-va!” Šeduvos pavadinimo versiją. Trepsutis tęsia pirties problemų temą. Pagerbtas mašinistas V. Raivydas. Reportažas mokytojams, 8 nuotraukos, minimaliai teksto. 15 kolūkiečių apdovanoti „Garbės raštais“. Trepsučiui pasipiktinęs nedraugiškais vanago veiksmais jo vištos atžvilgiu rašo Kaimynų g. gyventojas. Na, keistuolių Radviliškyje ir šiandien apstu. Yra net Vaižganto g. Reportažas iš sviesto gamyklos. Daug nuotraukų, mažiau teksto. Kai pagalvoji – puiku. Na, ką rašyti tuo laikmečiu? Pagerbtas šaltkalvis V. Hinicas, mašinistas A. Dovidaitis, kepėjas J. Marašinskas, mezgėja G. Duobienė. „Specifinė trauminė galvijų pado opa“. Reportažas iš ATĮ. Daug nuotraukų, nedaug teksto. G.Dunauskienė dalinasi kelionės įspūdžiais iš Osetijos. Pagerbtas siuvėjas V. Bekeris. Miniatiūromis debiutuoja Laima Janušonytė. Pagerbta 13 milicijos darbuotojų. Tarp pažįstamų veidų A. Adomavičius,  A. Valiuvienė.  Apie „platformas“- batus ant itin storo pado ir šunizaciją rašo Trepsutis. Pagerbta siuvėja O. Karpinienė. Žemdirbiai kviečiami perimti raseiniečių patyrimą. Pagerbtas šaltkalvis A. Buivydas, siuvėja I. Jodinskaitė, žalingas ateizmas. Pagerbta laiškanešė V. Poluvalova. Yra Vyt. Šenausko straipsnis „Šaukotas  – lobis ir nūdienos kraštotyrai“. Pagerbtas gydytojas B. Sidaras. Po autobuso ratais papuolė K. Vardauskas (prie posūkio į Prūdelio g. ir žuvo). Pagerbtas tekintojas K. Šlamas, šaltkalvis J. Rutkauskas. Puslapis radviliškiečiams, pasiekusiems mokslų aukštumas. Pagerbtos virėjos A. Podelienė ir J. Sabaliauskienė, geležinkelininkė T. Riabova, siuvėjas S. Jankauskas. Yra straipsnis „Šeduvos ligoninei – 25metai“ autoriai A. Žaldokienė, R. Petrikas. Deja, ligoninė neatlaikė laiko išbandymu. Yra puslapis TSKP CK Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui. Pabaigai liko Nr.84-1976 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis, apžvalga. Hektarai, pieno centneriai, „jaunimas, žemė, duona“, miniatiūros – M. Danytė, L. Janušonytė, V. Ruževičiūtė. Gyvenimo mintyse – eglutėmis nepasipuošusios „Medžiotojų svetainė“, „Užuovėja“  ir Naujametiniai Trepsučio palinkėjimai. Jums palinkėsiu apžvalgos pabaigos.

Pabaiga

Kokius prisimenu 1976 m? Ogi niekaip. Pradėjau dirbti, perėjau mokytis į vakarinę mokyklą. Su kai kuriais propagandininkais, anuomet savo tauškalais pudravusius smegenis piliečiams, susipažinau vėliau. Puikiai atsimenu „Vef-201“, puikiai priimdavusį „Amerikos balso“ laidas. Liuksemburgo radijo muzikinį kanalą. Padoresnės muzikos kartais pateikdavo lenkai. Įdomesnės knygos buvo retenybė, o rusiškos klasikos buvo tiek, kad nors antru galu lapnok. Vienintelė pramoga jaunimui – kino teatras „Kosmosas“. Tiesa, važinėdavome priemiestiniu traukiniu į Šiaulius, kino teatrus „Palydovas“ ir „Saulė“. Anuomet netgi buvo galima nusipirkti bilietą ten  ir atgal. Kontrolieriai specialiomis žnyplėmis kartoniniame bilieto stačiakampyje pramušdavo vieną kiaurymę, grįžtant – antrą. „Prekės paštu“ dėka buvo galima užsisakyti sovietinių grupių įrašų, net V. Visockį. Ar norėčiau sugrįžti į tuos laikus? Žinome, ne. Jei toks noras būtų, yra A. Lukašenkos Baltarusija. Brežnevinė stagnacija tais metais pasiekė apogėjų, o iki laisvės buvo likę 14 metų. Išgyvenom ir taškas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Pratęstas terminas tręšti laukus

Avatar

Paskelbta

data

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šįmet leidimas laukus tręšti mėšlu ar srutomis pratęstas iki gruodžio 1-osios. Draudimas tai daryti įsigalios gruodžio 2 d. ir truks iki balandžio 1-osios.

Paprastai laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Atsižvelgiant į lapkričio 13 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų įsakymą, tręšimo terminas šiemet pratęstas iki gruodžio 1 d.

Gyvulius auginantys asmenys dažnai susiduria su problema – kaip tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų mėšlą. Dažnai srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba ši susidaranti atlieka kompostuojama. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša. O aplinkosaugininkų svarbiausias tikslas – apsaugoti aplinką nuo galimos taršos.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke. Tačiau visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Atkreipiamas dėmesys, kad mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

„Dažniausiai aplinkosaugininkai pažeidimus fiksuoja, kai asmenys lauko darbus atlieka draudžiamuoju tręšimo laikotarpiu. Taip pat kitas dažnas pasitaikantis pažeidimas, kai mėšlas ar srutos yra netinkamai laikomos“, – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad gali būti fiksuojami ir kitokie pažeidimai, pavyzdžiui, kai tręšiant naudojami per dideli mėšlo ar srutų kiekiai. Visais pažeidimų atvejais paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas srutos patenka į vandens telkinius, tokiu pačiu būdu gali būti paveikiamas ir paviršinis vanduo, šuliniai. Norint nepakenkti aplinkai, tręšiant reikėtų laikytis tręšimo normų, tręšimo terminų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas). Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Apžvalgos

Avatar

Paskelbta

data

Ši – 1987 m. „Komunizmo aušros“ laikraščio, leisto nuo 1949 m., ir buvusio Lietuvos komunistų partijos Radviliškio rajono liaudies deputatų tarybos organu. Papuoštu L. Trockio šūkio parafraze „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, bet pradedam.

Pradžia

Jai 1987-01-01 Nr.1, išvydęs pasaulį ketvirtadienį, pirmąją naujųjų metų dieną. Tądien V. Tomkevičius, rajono LDT vykdomojo komiteto pirmininkas, į pirmą puslapį patalpino opusą „Laimė pati neateina. Sukurkime ją savo darbu!“ Apie ką rašė, gamybą, kolchozus, soc. lenktyniavimą, primindamas, kad „turėjome ir tebeturime priešų, mėginusių ir mėginančių pastoti mums komunistinės ateities statytojo kelią, šmeižti mūsų idealus ir patį gyvenimą…įgyvendinant didingus TSKP XXVII suvažiavimo ir LKP XIX suvažiavimo nutarimus“. Realiai visi sveiko proto lietuviai jau seniai nebetikėjo nei komunizmu, nei partija ar jos idealais. Jau pirmajame puslapyje garbės vardais, medaliais, garbės raštais apdovanoti piliečiai, numeryje apie 27 pagerbtuosius, kas tai per daiktas, pacituosiu vėliau. Rajono knygynai siūlė „Tarybų Sąjungos komunistų partijos programą“, bibliotekos „Pašarų cheminę sudėti ir maistingumą“. Antras numeris – 7 pagerbtieji, susirgusios karvės, netvarka fermose, ateizmas ir pan. Gal naują pastraipą.

Nauja pastraipa

„Ka“ skelbia konkursą „Žmogaus darbai lengvai negimsta“. Vėl 7 pagerbtieji, pradingusi telegrama (SMS žinučių nebuvo net fantastų kūryboje). Pasirodo Nidos Gasparaitytės poezijos. Puslapis ŽŪMG su obalsiu „Lemiama sąlyga iškeltam tikslui pasiekti – tarybinių žmonių darbštumas ir talentas“.It blynus ideologinius straipsnius kepa tūlas A. Onaitis ir … redaktoriaus A. Mikelio straipsnis „Rajonas, kuriame gyvename“. Kaip čia mandagiau pasakius, su iškarpomis. Apie Radviliškio kautynes, tarpukario Radviliškį nė žodžio. Radviliškio rajono darbo žmonių socialistiniai įsipareigojimai. Vėl ŽŪMG, vėl A. Onaičio puslapis. Šiaip galvoju, kad mėgstantį skaityti žmogų uždarius į kamerą be radijo ir televizoriaus, be knygų, galima būtų skaityti ir „Ka“.Visokių prizų už darbą gavo 21 radviliškietis, 12 pagerbtųjų, vėl A. Onaitis , tęsiasi A. Mikelio pasakojimas apie Radviliškio rajoną. Na, o aš be pertraukos tęsti negaliu, nes skaitytojai užmigs ir spaus į apžvalgą. Tad kita pastraipa.

Kita pastraipa

Beje, stebiuosi, kad esama ir šios mano skilties skaitytojų. Šiaip ji… Tiek to, komentaro nebus. Knygynai siūlo „Piktžoles ir herbicidus“, bibliotekos „Laisvamanybę ir ateizmą buržuazinėje Lietuvoje“. 7 pagerbtieji. Tarp jų – Romas Kalvaitis, MSMV partinės organizacijos sekretorius. Agitbrigados, karinė priesaika. O kur dėtis, kariuomenėje kiek lengviau nei zonoje. 10 pagerbtųjų, ateizmas. Kažkokia N. Girdžiūnaitė giria „profkės“ dėstytoją J. Pravilonį. Na, padlaižiavimas neišgyvendinamas. O štai R. Petrikas driokstelėjo „Banketu“. Kaip praleido spaudon – mįslė. 15 pagerbtųjų. A. Onaičiui užbaigus vieną opusą, pasakojimą apie rajoną tęsia A. Mikelis. A. Česnulevičienės pasakojimuose apie komunistus – gydytoja V. Buivienė. 12 pagerbtųjų ir L. Petraitytės rašinys apie madas. Rajono knygynai siūlo A. Bieliausko raštus (nūnai makulatūros likimo sulaukusi kūryba). 5 radviliškiečiams garbės vardai, medaliai, 19 pagerbtųjų. Agitbrigados, ŽŪMG ir kojinių fabriko puslapis, žiemos šventės, 15 pagerbtųjų. Rajono knygynai siūlo traktorius. Šiaip norėčiau kompetentingo komentaro apie sovietinius ir nūdienos traktorius (juokauju). Rinkimai ir automobilių stovėjimo aikštelės bėdos. Medaliais apdovanoti 3 radviliškiečiai. Aštuntajame puslapyje A. Mikelis pabaigia pasakojimą apie rajoną. 14 pagerbtųjų. Balandžio 22 d. numeris V. Leninui, komunistinė talka, 7 pagerbtieji. Tarp jų – agropramoninio susivienijimo vyr. inžinierius – mechanikas J. Povilaitis, seniausias dabartinės rajono tarybos narys. 3 pagerbtieji ir madų demonstracija pas buitininkus. Gegužės 1-osios paradas, šeimyninė ranga, pirmūnų pagyrimas, sėja ir reportažas iš „Žaros“ kavinės. O juk konkuravo su „Gaiva“. Na, o aš be konkurencijos pradėsiu dar vieną pastraipą.

Be konkurencijos

Anonsuojamas filmas „Atgaila“. Ko gero, tai gorbačioviško atšilimo ir sovietų žlugimo pranašas. Skelbimas, pranešantis apie moksleivių dainų ir šokių šventę Antaniškiuose, pieno daugėjimas, į komunistų partiją įstoja J. Pravilonis, puslapis ŽŪMG. Knygynai siūlo „Arimus“, bibliotekos – „Pašarų cechus galvijų fermoms“. Partijos rajono komiteto sekretoriaus V. Paliūnio sveikinimas mokinių dainų šventės dalyviams. Partijos rajono vado B. Žemkausko kalba, ganiava. Puslapis MPG ir 14 pagerbtųjų. Vėl ŽŪMG, dar tuzinas pagerbtų. Kandidatais į teisėjus iškelti: J. Jasaitis ir V. Janonis. Komunistai – pirmose gretose, melžėjų konkursas, dar devyni pagerbtieji ir poezijos pavasaris birželio mėnesi. Tarp dalyvių – bohemos atstovas, poetas Gintaras Patackas. R. Petrikas savo straipsnelyje rašo apie kojinių fabriko kandidates į deputatus. Puslapis pokalbio su centrinės ligoninės direktoriumi A. Pauliuku. Anonsuojamas J. Puodnieko filmas „Ar lengva būti jaunam“. Vėl aštuoni pagerbtieji. Puslapis V. Paliūnio opusui „Kad veiklą taptų veržli ir gyva“. R. Petrikas rašo apie pensiją už kyšį. Šiandien tai vadintųsi arbatpinigiais. Rajono knygynai siūlo „Medingus augalus“. Aprašomas kooperatyvu tapęs „Žirnelis“. Savotiška anuomet reklama. Ateizmas, penki pagerbtieji. Trepsutis aprašo betvarkę RRĮ Medžio iškrovimo aikštelėje, Kapų g. 16  ir prie miesto pirties. Prašau nepykti, aš įsivaizduoju, kaip laužo smegenis panašūs dalykai, bet visa anuometine organų rašliava gali pribaigti bet ką. Atsikapstęs iki liepos mėnesio ir neradęs ko nors sielai, supratau, metas truputi pakeisti temą.

Temos pakeitimas

Jis su ilga preambule. Kažkada, neturėdamas ką veikti, iš rusų kalbos išsiverčiau Džono Faulzo „Magą“ (vėliau knygą ir pasaką-alegoriją išvertė į lietuvių kalbą profesionalai).Tai štai, „seniai seniai gyveno jaunas princas, kuris tikėjo viskuo, išskyrus tris dalykus: jis netikėjo, kad egzistuoja salos, netikėjo, kad yra princesės ir netikėjo Dievu“. Aš ne princas, tad neabejoju, jog Dievas yra, o aš nepajėgus suprasti protu net tokių atributų, kaip begalybė ir amžinybė. Myžalkės salą esu apiplaukęs ir galvoju, jog didesniame prekybos centre ar „Humanoje“ galima rasti naują ar padėvėtą princesę. Be to, aš tikiu, jog yra mūzos. Kartais pajuokauja, kartais padeda arba juokaudamos padeda. Nežinau, bet jos tikrai yra. Kartą nukamuotas „Ka“ nuobodulio, susitikau Antaną Adomavičių. Jis pasiūlė parašyti apie Petrą Šidlauską, kurio 100 – asis gimtadienis ateis lapkričio 26 d. Žinodamas mano požiūrį į anuometinius partijos veikėjus, A. Adomavičius papasakojo keletą istorijų, patvirtinančių, jog legenda negimstama, ja tampama. Pradžiai truputį enciklopedinės informacijos. Petras Šidlauskas gimė 1920-11-26 d. Gimbogaloje (ten ir palaidotas 1988 m.). Dirbo darbininku, partizanavo 1943-1944 m. 1944- 47 m. tarnavo sovietų armijoje. Palyginus su dabartiniais tarnybos metais, triskart  ilgiau. Dirbo įvairų partinį darbą, kol 1967 m. tapo LKP Radviliškio r. komiteto pirmuoju sekretoriumi. Juo dirbo iki 1985 m., kai išeidamas į pensiją užleido vietą nomenklatūrininkui B. Žemkauskui, mėgusiam „padaryti gramą“su vietos saugumo vadu. Bent taip pasakoja legendos, tad atėjo metas ir joms

Legendos

Pasak A. Adomavičiaus, P. Šidlauską radviliškiečiai gerbė, o jis gerbė rajono gyventojus. Vadovavosi logika, kad reikia daryti viską, kad išsaugotum tautą. Į aukštesnių instancijų pastabas, kad Radviliškio r. daug atsakingų pareigų užima buvę tremtiniai, atšaudavo „man svarbu, kad gerai dirba“.Gelbėdavo ir smulkius prasižengėlius. Pats pravesdavo auklėjamąjį pokalbį nepakeldamas balso. Suprasdavo dauguma, nes žinojo – antro karto nebus. Net dvasininkai jį gerbė, nes kai kuriems, nužiūrėtiems saugumo, patardavo pakeisti parapiją. Pats vairavo „viliuką“, kuriame vežiojosi botus. Atvažiuoja į kolūkį ir į fermą. Pavyzdžiui, „Spindulio“ kolūkyje pamatė melžėjas, pilančias pieną į vieną talpą. Šnektelėjo, sužinojo, kad nors talpa viena, atlyginimai skirtingi. Apsilankė kolūkio kontoroje. Pabendravo. Po kelių mėnesių vėl apsilankė. Pasakojama, kad atlyginimų klausimas išsisprendė. Kitas epizodas. Ligotas karo veteranas iš Bebrujų kaimo, nesulaukęs lengvatinių malkų, atvyko į Radviliškį pas P. Šidlauską. Vakare grįžęs namo išsižiojo. Malkos buvo atvežtos ir sukapotos. Ir man asmeniškai teko ne kartą ir ne du bendrauti su P. Šidlausku. Pačiomis įvairiausiomis temomis ir aplinkybėmis. Čia skaitytojų atsiprašysiu pertraukdamas pastraipą, bet ne pasakojimą.

Pasakojimo tęsinys

Anksčiau inspektoriai prižiūrėjo net melioracijos griovius ir geležinkelių pervažas. Pasikviečia P. Šidlauskas ir turi detaliai informuoti, kas ir kaip. Domėjuosi viskuo, o kai reikdavo ir padėdavo.1965 m. soc. lenktynės kolūkyje. Vieną pavakarę sustabdau traktorininką, vežantį siloso masę iš laukų. Ne dėl to, kad veža, o priekaba be atšvaistų. Pasikalbėjom, patariau nors kokius veidrodėlius prisisukti, kad kiti į avariją nepatektų. Kitądien, kaip tyčia pro šalį važiavo inspektorių vadas V. Vaitasius. Ir toje pačioje vietoje vėl sustabdė tą patį traktorių. Žodis po žodžio susiginčijo. Traktorininkas, medaliais ir ordinais apdovanotas karo veteranas, jam išdrožė pamokslą, kad net pats A. Adomavičius su juo kaip su žmogumi kalbėjo, o kas tu per vienas, kad man aiškintum (V. Vaitasius buvo be uniformos). Jei ką, pats imk ir vairuok traktorių – ir susikišęs rankas į kišenes nuėjo. Sumaištavo ir kiti Pociūnų traktorininkai. V.Vaitasius užsuko į skyrių, laimė, manęs nebuvo. Istorija pasiekė P. Šidlauską. Ryte man paskambinęs P. Šidlauskas išklausė manęs ir pasakė, kad jei bandys bausti, tuoj pat paskambinčiau jam. Jei reiks, šnektelės su vidaus reikalų ministru J. Mikalausku. (Kilęs iš Radviliškio r., Daužnagių k.).O atšvaistai ir technika anais laikais išties buvo ne aukštumoje. Visko truko.
Ir dar tokia istorija – detalė. Metų neatsimenu. Įsakymas iš aukščiau registruoti visus milicijos pareigūnus, kurie vyksta į Šiluvos atlaidus. Įsakymas yra įsakymas. Stovim pakelėje, stabdom, jei milicijos pareigūnas, įrašom į sąrašą. Atlaidai pasibaigė. Iš aukščiau reikalauja sąrašų. Sakau – valytoja išmetė. Po kurio laiko skambutis, skubiai prisistatyti pas P. Šidlauską. Atvykau, jis iškart prie reikalo. Sakau „sekretoriau, tądien lietus lijo, lapai sušlapo, padžioviau ant palangės. Šie nuo šilumos susiraitė ir, ko gero, valytoja išmetė kaip šiukšles“. Nusijuokė, pasuko ūsus ir padavė ranką. „Tai sakai, išmetė?“ Štai toks žmogus buvo. Štai čia galėčiau pridurti nuo savęs dar vieną pastebėjimą, kurio autorius R. Petrikas. Kai atkreipiau dėmesį, kad „Ka“veik nėra P. Šidlausko nuotraukų, R. Petrikas pasakė „neleisdavo, nemėgo, sakydavo, kas aš toks – tu liaudį, žmones fotografuok, o ne mane“. Tokių pasakojimų galėtų būti daug. Dar yra žmonių, kurie galėtų pridėti įdomių detalių, bet metas pabaigai.

Pabaiga

Būsiu sąžiningas, džiaugiuosi, kad „Ka“ apžvalga artėja į pabaigą. Tiesa, net pakeitus pavadinimą „Mūsų kraštui“ vadovavo tas pats redaktorius. Tematika nesikeitė iki privatizacijos ir net po jos. Jei norite sužinoti, kaip tai atrodė, pavartykite nūdienos Pakruojo „Auksinę varpą“. Su a. a. P. Šidlausku bendrauti neteko, gal kada ir mačiau paradinėje tribūnoje, nepamenu. Dievai visais laikais buvo toli nuo paprastų žmonių. Ir dar, perspėju, kad 1987 m. „Ka“ apžvalga  nebaigta. Nusiteikite neišvengiamam. Taškas.

Paruošė Vytautas MIKALAUSKIS

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019