Antstoliai pataria: nedelskite sumokėti skolų, nes jos išaugs kelis kartus

Gegužės 28 d.  „Radviliškio krašto bendruomenės“  pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu atvyko  susitikti su bendruomene antstolės Rima Adomaitienė, Doloresa Petronaitienė bei antstolio padėjėjas Tomas Adomaitis. Bedruomenės nariai antstoliams uždavė nemažai rūpimų klausimų, susitikimas abiem pusėms buvo labai  naudingas.

Antstoliai – labai sena profesija
Antstolio darbą susirinkusiems pristatė R. Adomaitienė. Pasak viešnios, antstolio profesija labai sena, atsiradusi iškart po muitininko.
„Lietuvoje dirba 118 antstolių, nuo 2003 m. antstoliai dirba privačiose kontorose – iš valstybės negauna lėšų. Antstolių darbą kontroliuoja teismai, Teisingumo ministerija, o tiesioginis jų viršininkas – Teisingumo ministras“,- sakė R.Adomaitienė. Norint tapti antstoliu, reikia išsilaikyti egzaminą, o pradėjus dirbti – atidaryti savo kontorą. Pasak R.Adomaitienės, nuo 2003 m. nemažai antstolių yra išsilaikę egzaminą, tačiau neturi lėšų kontoros atidarymui.
Pasak viešnios, antstoliai turi labai daug darbo, nes lietuviai – neturtinga tauta, žmonės, norėdami gyventi geriau, skolinasi pinigų, nesugeba grąžinti skolų ir antstoliams tenka jas išieškoti.
Antstoliai vykdo teismo sprendimus, išieško priteistas skolas arba paskirtas baudas. Taip pat vykdo įsiteisėjusius,neapskųstus teismo sprendimus. Į antstolio pareigybes įeina dokumentų įteikimas, faktinių aplinkybių konstatavimas.
„Kraustydamiesi į naujas patalpas persivežėme 5 tonas vykdomų bylų, o šiuo metu Radviliškyje dirbančios dvi antstolės turi 16 tūkst. bylų“,- sakė R. Adomaitienė. Dėl didelių darbo krūvių antstoliai samdosi padėjėjus ir šiuo metu Lietuvoje antstolių kontorose dirba tūkstantis žmonių.
Pristačius antstolių veiklos barą, bendruomenės nariai uždavė nemažai klausimų, į kuriuos buvo konkrečiai ir aiškiai atsakyta.

Bendruomenės nariams aktualūs klausimai
Kiek antstolis lėšų gali išieškoti iš skolininko atlyginimo?

Jeigu skolininko atlyginimas didesnis nei minimalus, antstolis gali išieškoti 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, jeigu atlyginimas neviršija minimalaus darbo užmokesčio, antstolis gali išieškoti 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies. Jeigu vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko, iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančio minimalaus atlyginimo, antstolis gali išskaičiuoti  ne daugiau kaip 50 proc. nuo darbo užmokesčio. Jeigu skolininkas turi išlaikytinių, atskaičiuojama po 10 proc. mažiau už kiekvieną išlaikytinį. Jeigu asmuo,pavyzdžiui, gauna 170 eurų pensiją ir turi įsiskolinimą, jam bus atskaičiuota 20 proc. nuo pensijos, jeigu yra du įsiskolinimai – 40 proc., jeigu trys – 50 proc.

Per kiek laiko reikia sumokėti paskirtą baudą?
Skirtą baudą reikia sumokėti per 40 dienų, jeigu asmuo negali jos sumokėti iš karto, gali tartis, kad ji būtų išdėstyta dalimis. Pasak antstolių, mokant baudas reikia labai atidžiai nurodyti įmokos kodą, nes kitaip Mokesčių inspekcija nemato įmokos, perduoda skolą antstoliams, skola vėliau anuliuojama, tačiau asmeniui tenka sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas. Mokant už kitą asmenį baudą, būtina nurodyti būtent pažeidėjo vardą ir pavardę bei asmens kodą.

Po teismo nuosprendžio per kiek laiko galima kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš skolininko?
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, asmuo turi kreiptis į teismo raštinę ir pasiimti nutartį. Su šia nutartimi jis turi ateiti į antstolių kontorą ir antstolis pradės skolos išieškojimą. Yra ir skolos išieškojimo termino senatis – 5 metai, jo nereikėtų praleisti.

Jeigu skolininkas yra bedarbis, neturintis jokio turto, kaip iš jo bus išieškoma skola?
Pasitaiko atvejų, kai skolos išieškojimas iš nedirbančių asmens užtrunka net 10 metų. Kartais skolininkai bedarbiai susiranda darbą, atsidaro sąskaitas, tada antstoliai apie tai sužino, areštuoja sąskaitas ir skolą išieško. Prieš 5 metus buvo galima išieškoti skolą iš Socialinės paramos skyriaus mokamų pensijų, tačiau dabar jos prilygintos pašalpoms ir Seimas nusprendė, kad iš jų antstoliai negali išieškoti skolų. Tačiau, pasak antstolių, pasitaiko ir tokių „vargšų“: nieko neturi, iš jo negalima išieškoti skolos, o paskutinė gauta bauda – už važinėjimąsi vandens motociklu Arimaičių ežere.

Ar yra senaties terminas dėl administracinės baudos?
Administracinę baudą reikia sumokėti per vienerius metus, jeigu jos sumokėti asmuo negali, turi ateiti pas antstolį ir surašyti išieškojimo negalimumo aktą, – tada piniginė bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais. Šis pasikeitimas įsigaliojo nuo  2015 -07-01. Dėl senaties termino reikia rūpintis pačiam asmeniui, administracinės baudos išieškojimo senaties terminas – 5 metai.

Kodėl antstolių išieškoma suma išauga?
Antstoliai iš valstybės negauna jokių lėšų, savo kontoras, padėjėjus bei save turi išlaikyti patys. Nuo 100 eurų išieškomos sumos antstoliai valstybei sumoka 36 eurus (t.y. antstolis valstybei sumoka 36 proc. nuo visų gautų pajamų), likusi suma lieka antstolio darbo administravimui. Pasak antstolių, viena moki byla „dengia“ 10-15 nemokių bylų, tad skolų išieškojimo vykdymo išlaidos būna nemažos ir išieškoma skola išauga. Pasak antstoliu, išieškant skolas veikia savotiškas „solidarumo“ principas, kai mokūs klientai sumoka ir už nemokius.

Ką daryti, jeigu antstolis nurašė negalimas nurašyti lėšas?
Asmeniui tokiu atveju reikia pristatyti banko išrašą ir pažymą institucijos, iš kurios gauti pinigai. Visa tai reikia padaryti per 14 dienų nuo to momento, kai buvo nurašyti pinigai (per 14 dienų  nuo sąskaitos areštavimo), nes 14 d. antstolis niekam negali skirti iš sąskaitos nurašytų pinigų.

Jeigu žmogus pasiėmė paskolą ir neteko darbo, iš ko paskola bus išieškoma?
Paskolą reikia stengtis kuo greičiau padengti, net jei kreditoriai neragina. Pasak antstolių kreditoriai gali sąmoningai neraginti sumokėti skolos nors ir 10 metų, tačiau tokiu atveju ji gali išaugti nuo 400 eurų iki 5 tūkst. Jeigu žmogus neteko darbo ar vengia sumokėti skolą, ji gali būti išieškoma iš sutuoktinio, jeigu nėra sudaryta vedybinė arba ikivedybinė sutartis (ikivedybinė arba povedybinė sutartis). Iš tolimesnių giminaičių skola negali būti išieškoma. Pasak R.Adomaitienės, buvo atvejis, kai nedirbantis vyras vengė savo vaikams mokėti alimentus, per tą laiką jis dar kartą vedė ir jo naujoji žmona moka alimentus jo vaikams iš pirmos santuokos.

Kodėl reikia iš anksto antstoliams sumokėti už darbą?
Mokestis antstoliams – būtinosios privalomosios vykdomosios išlaidos, kurios priklauso nuo išieškomos sumos. Mažiausia antstoliams mokama suma – 12 eurų, didžiausia – 399 eurai. Savo uždarbį, jeigu byla bus sėkminga, antstolis atsiima iš skolininko ir būtinosios išlaidos grąžinamos klientui. Socialiai remtini asmenys gali būti atleisti nuo mokesčio antstoliui.

Ar antstoliai gali iškeldinti nuomininką iš buto?
Nuomininko negalima išvaryti be teismo sprendimo. Kai yra teismo sprendimas, antstolis gali dalyvauti nuomininko iškeldinime iš buto. Iškeldinimo procedūrą organizuoja tas asmuo, kurio naudai priteistas iškeldinimas. Pasak antstolių, iškeldinus nuomininką, buto savininkas turi 3 mėnesius saugoti nuomininko paliktą turtą ir už jį atsakyti, negali 3 mėn. išnuomoti buto. „Jeigu nuomininkas sugalvos, kad stalčiuje buvo sidabriniai šaukšteliai ir jų nebėra, gali buto savininką užtampyti po teismus, šiuo atveju, nuomininkas – stiprioji pusė“,- sakė antstolė R. Adomaitienė.

Kaip išieškoti skolą, jeigu skolininkas gyvena užsienyje?
Jeigu skolininkas gyvena, pavyzdžiui, Anglijoje ar Airijoje, dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į tos šalies antstolius. Lietuvos ir užsienio antstoliai nebendradarbiauja, tačiau asmuo gali išsiimti Europos vykdomąjį raštą – ES universalų dokumentą – ir kreiptis į užsienio antstolius dėl skolos išieškojimo.

Ar dėl nesumokėtų skolų gali būti areštuotos turimos akcijos?
Antstoliai gali areštuoti visą turtą, kuris gali būti realizuotas, net turtinę teisę į paveldėjimą, pavyzdžiui, butą.

Ką daryti, jeigu asmuo paveldėjo turtą ir skolas?
Prieš paveldint turtą reikia užeiti į antstolio kontorą ir pažiūrėti, ar nėra paveldimų skolų. Taip pat reikėtų kreiptis į notarą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo ir pagal apyrašą asmuo skolininkams atsakytų tik paveldimu turtu. Pasak antstolių, pasitaikė atvejis, kai asmuo nesudarė paveldimo turto apyrašo ir paveldėjęs turto už 3 tūkst. eurų, sumokėjo 15 tūkst. eurų skolų.

Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga
Antstoliai buvo parašyti pakomentuoti situaciją, kai Radviliškio rajone varžytinėse įsigytas namas buvo parduotas antrą kartą. Namą varžytinėse įsigijęs žmogus jame pragyveno 20 metų, tačiau nesusitvarkė dokumentų Registrų centre. Buvusi namo šeimininkė atsitiktinai sužinojo, kad Registrų centre namas registruotas jos vardu ir dar kartą jį pardavė. Žmonės, gyvenę name, liko ir be pinigų, ir be turto. Jie skundėsi teismui, tačiau teismas pripažino, kad namo savininkės veiksmai buvo teisėti. Pasak antstolio padėjėjo T.Adomaičio, galima pasakyti tik tiek, kad ne viskas, kas teisėta, yra teisinga ir patarė žmonėms labai atidžiai tvarkyti savo dokumentus, nepraleisti skolų mokėjimo termino ir imti iš antstolių atsiųstus laiškus, nes laiškų ignoravimas neatleis jų nuo prievolės susimokėti skolas ir baudas, tik delsiant jos gali daug kartų išaugti.
Po geros valandos atsakinėjimo į įvairius bendruomenės narių klausimus, antstolius „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai palydėjo gausiais aplodismentais, o pirmininkas G.Lipnevičius kiekvienam svečiui  įteikė  po  dovaną – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ mėnesio prenumeratą.
„Kavos popietes“ organizuoja ir dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, prie popiečių organizavimo prisideda nariai: R.Radavičienė, V.Aleknienė, D.Dapkutė, S.Skorkaitė, A. Litinskas ir kiti.

„Radviliškio krašto“ informacija

Total
8
Dalinasi
Related Posts