Socialiniai tinklai

Aktualijos

Meilę skleidžiantis prancūziškos dainos festivalis

Avatar

Paskelbta

data

Pagaliau patikėjus, kad pavasaris atėjo, Šeduvos gimnazijoje 10-ąjį kartą vyko respublikinis prancūziškos dainos festivalis „Meilė keičia pasaulį“.

Deja, šįkart renginys sutapo su itin didele įtampa, kilusia dėl neatsakingų kai kurių šalių sprendimų. Tad visi: svečiai bei gimnazijos bendruomenė, buvo pakviesti į solidarumo akciją už taiką. Susirinkusiems kieme Šeduvos  gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Virginija Butvilienė kalbėjo apie pasaulį be karo, nesutarimų ir neapykantos kurstymo. Festivalio viešnia ponia Amanda Wintmolders iš Belgijos papasakojo, kaip prieš 30 metų, įsitraukusi į tarptautinio susirašinėjimo klubo veiklą, susipažino su Virginija Butviliene ir prisiminė šūkį: „Plunksna yra galingesnė už kardą“, kuris kvietė taikiai gyventi. Tokie troškimai ne mažiau svarbūs ir šiandien, kai pasaulyje tvyro didelė įtampa. Labai svarbu vieningai siekti taikos įvairiomis priemonėmis, net ir dainuojant apie meilę, skleidžiančią gėrį. Tad klausant gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestro atliekamo Europos Sąjungos himno tvyrojo pakili, džiaugsminga ir mąsli nuotaika.

Veiksmui persikėlus į aktų salę festivalio dalyvius pagerbė gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam vadovauja mokytojas Kęstutis Meškauskas, šokių kolektyvas „Vaivorykštė“, vadovaujamas mokytojo Astijaus Poškos, EMILE klasės mokiniai parodydami muzikinį spektaklį pagal A. de Sent Egziuperi pasaką „Mažasis princas“. Jaunuosius aktorius ruošė frankofonijos puoselėtoja režisierė Karolina Masiulytė-Paliulienė.

Į jubiliejinį respublikinį renginį suvažiavo frankofonai iš 25 Lietuvos ugdymo įstaigų, jie paruošė 30 pasirodymų.  Atvyko svečių iš Kauno technologijų universiteto inžinerijos licėjaus, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos. Savo dainomis žiūrovus džiugino dalyviai iš Vilniaus Jono Basanavičiaus, Vilniaus Simono Daukanto, Kauno technologijų universiteto, VDU „Rasos“, Kauno  „Saulės“, Kauno jėzuitų, Klaipėdos  „Aukuro“, Šiaulių Didždvario, Šiaulių Juliaus Janonio, Šiaulių Stasio Šalkauskio, Panevėžio 5-osios, Panevėžio Kazimiero Paltaroko, Pakruojo r. Linkuvos, Pasvalio Petro Vileišio, Radviliškio Lizdeikos ir Šeduvos gimnazijų; iš Vilniaus Jono Basanavičiaus, Vilniaus Petro Vileišio, Klaipėdos „Smeltės“, Šiaulių „Juventos“, Anykščių A.Vienuolio progimnazijų bei Pakruojo „Žemynos“, Alytaus Dzūkijos pagrindinių mokyklų. Kreipdamasis į juos Šeduvos gimnazijos direktorius Laimutis Škleinikas džiaugėsi, kad susirinko toks gausus būrys prancūzų kultūros ir kalbos mylėtojų, dėkojo renginio rėmėjams ir organizatorei prancūzų kalbos mokytojai metodininkei Virginijai Butvilienei, o dalyvius kvietė pasinerti į sėkmės ir gerų emocijų versmę. Nepamirštamų įspūdžių, puikios nuotaikos, meilės prancūzų kalbai sveikindami linkėjo Giedrė Bernotaitė-Salfati, Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus asistentė, Karolina Masiulytė-Paliulienė, aktorė, režisierė, vertėja, rašytoja, prancūzų kultūros ir kalbos puoselėtoja, Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, Justinas Pranys, Šeduvos miesto seniūnas. Susirinkusiuosius maloniai  nustebino netradicinis – vaizdo sveikinimas, kurį perdavė praėjusio festivalio Grand Prix laimėtojas Gabrielius Verdingas. Jo pasisakyme nuskambėjo didžiulė padėka už tai, kad laimėjimas jam suteikė naujų galimybių ir teigiamų emocijų. Renginio sumanytoja ir organizatorė Virginija Butvilienė apžvelgė festivalio istoriją, prisiminė, kad prieš dešimtmetį dalyvavo tik 6 mokyklų atstovai, bet kiekvienais metais vis daugiau norinčių čia atvykti atsirasdavo. Tai džiugina ir leidžia tikėti šio sumanymo prasmingumu. O visiems, kurie padėjo organizuoti bei finansiškai rėmė, sumanytoja dėkojo ir linkėjo sėkmės.

Po sveikinimo kalbų buvo pristatyta garbinga vertinimo komisija. Jos pirmininkė – Giedrė Bernotaitė-Salfati, Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus asistentė, nariai: Karolina Masiulytė-Paliulienė, aktorė, režisierė, rašytoja, Laimutė Rumbienė, Kėdainių kalbų mokyklos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė, Edita Varneckienė, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė, Evelina Stalgienė, Šeduvos kultūros ir amatų centro meno vadovė. Vertinimo komisijai teko sunki užduotis išrinkti geriausius solistus (5–8 ir I–IV klasių) ir ansamblius (5–8 klasių), paskirti nominacijas. 5–8 klasių solistų grupėje I vietą iškovojo Urtė Ginelevičiūtė iš Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos, II vietą pelnė Nojus Žebrauskas su grupe „Rock ID“ iš Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir III vieta atiteko Šiaulių „Juventos“ progimnazijos solistui Armantui Gružui. Ansamblių kategorijoje I vietą užėmė Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos mišrus vokalinis ansamblis, II vietą laimėjo Šiaulių „Juventos“ progimnazijos trio – Medeina Česnaitė, Vėja Baltutytė, Beata Sturys, III vietą iškovojo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos vokalinis ansamblis. Vyresniųjų grupėje I vietą iškovojo KTU gimnazijos solistė Milda Mikalonytė, II vietą – solistė Dorotėja Rožinskaitė iš VDU „Rasos“ gimnazijos, III vietą užėmė Tadas Viržintas iš Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos.

Grand Prix (2 savaičių prancūzų kalbos kursus Pietų Prancūzijoje) laimėjo solistė Unė Baranauskaitė iš Šiaulių Didždvario gimnazijos.

Nominaciją už geriausią prancūzišką raišką gavo Rugilė Garbaliauskaitė iš Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos, už originaliausią pasirodymą buvo apdovanota Šeduvos gimnazijos 6-7 klasių vokalinė grupė, elegantiškiausiai pasirodė Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos 8 klasių merginų ansamblis, balso virtuozu pripažintas Armantas Gružas iš Šiaulių „Juventos“ progimnazijos, artistiškiausiai pasirodė Tadas Viržintas iš Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, už profesionaliausią pasirodymą apdovanotas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 9 klasių choras.  Festivalio dalyviams buvo įsteigti ir specialieji prizai. Prancūzų instituto Lietuvoje įsteigtas prizas atiteko Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos solistei Elenai Klimkevičiūtei, prancūzų kalbos mokytojos Elenos Tumasonienės vardo piniginį prizą ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos dovaną laimėjo trio iš Šiaulių „Juventos“ progimnazijos.

Už tai, kad Šeduvos gimnazijoje visą dieną skambėjo prancūzų kalba ir nuostabios melodijos, organizatoriai dėkingi ne tik atlikėjams, bet ir juos rengusiems mokytojams. Be abejo, šio nuostabaus festivalio nebūtų be gerbiamų rėmėjų geranoriškumo. Tad didžiulė padėka Prancūzijos ambasadai Lietuvoje, Prancūzų institutui Lietuvoje, Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijai, UAB „Sidabrinis medis“, Lietuvos mokininių neformaliojo švietimo centrui, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės merui Antanui Čepononiui, Elenai Bičkaukienei, prancūzų kalbos mokytojos E. Tumasonienės vardo premijos įsteigėjai, Vitalijai ir Kazimierui Masilioniams, Šeduvos kultūros ir amatų centrui bei Šeduvos gimnazijai.

Šviesi balandžio 13-oji diena įeis į Šeduvos gimnazijos šimtmečio istoriją kaip viena iš gražiausių, prasmingiausių, vienijančių ir skatinančių kurti, pažinti, mylėti ne tik savo šalį, bet ir Europos žemyną bei visą planetą, nes „Meilė keičia pasaulį“.

 

Jūratė Petraitienė, Šeduvos gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

23 metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė: viską atperka laimė vaikų akyse

Avatar

Paskelbta

data

Ilgus metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė per savo darbo praktiką matė visko – vaikų ašarų ir juoko, tėvų paklydimų ir šeimų džiaugsmo, pradėjus kitokį gyvenimą. Visam gyvenimui moters atmintyje įsirėžė kraupūs vaizdai – visiškai girti kūdikiai, alkani, skriaudžiami, utėlėti vaikai, gyvenantys išmatose ir sveiku protu nesuvokiamame skurde. Iš liūno ji traukė nusikalstančius nepilnamečius, vežė labdarą skurstančioms šeimoms. Moteris atvira – už savo darbą sulaukė ne tik meilės ir pagarbos, bet ir grąsinimų susidoroti. Tačiau visas neigiamas patirtis jai atperka viena – laimė išgelbėtų vaikų akyse. Džiugina širdį ir tėvų padėka.

Pristatome pokalbį su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresniąja patarėja,  atsakingą už reagavimą į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, Rima Butkiene. 

–Dirbate tarnyboje, kuri gina vaiko teises. Kodėl pasirinkote būtent tokį darbą?

–Aš visada norėjau dirbti su vaikais. Esu baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą chemijos-biologijos mokytojo specialybę. Mano pirmoji darbovietė buvo giliame kaime, mokykloje, kur vienoje klasėje mokėsi pirmokai, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai ir aš, tuomet 18- metė, buvau visų tų klasių vienintelė mokytoja. Bestudijuodama atlikau daug pedagoginių praktikų mokyklose, vėliau dirbau mokytoja. Įgytos žinios ir įgūdžiai man visą laiką labai padeda bendraujant su vaikais, jų tėvais ir institucijomis.

O vaiko teisių gynėja, tiesą sakant, aš tapau atsitiktinai. 1997 metais po vaikų auginimo pertraukos vietoje mokytojos darbo tiesiog nusprendžiau pamėginti save kitur, bet vistiek ten, kur būtų darbas su vaikais. Sužinojau, kad savivaldybėje yra laisvų vietų Vaiko teisių apsaugos skyriuje.  Kai pirmą dieną atėjau į darbą, man  padavė Vaiko teisių pagrindų įstatymą, liepė perskaityti ir ateiti rytoj. Kai kitą dieną atėjau, paklausė: „Ar dirbsi?‘‘. Nors buvo baisoka, ar sugebėsiu, pasakiau, kad dirbsiu. Ir, matote, užsibuvau 23 metus. Dėkoju likimui, kad pasirinkau šitą darbą.

–Ką jums reiškia dirbti tarnyboje?

–Vaiko teisių gynėjas – ne profesija. Tai gyvenimo būdas. Dirbti šį darbą man yra garbė, nes matau jame didelę prasmę ir didžiuojuosi.  Visuomet sakau žmonėms, koks mūsų darbas yra svarbus ir atsakingas, kad mes visada siekiame tik geriausio sprendimo, giname šeimą. Džiugu, kad mūsų darbas yra apčiuopiamas, matai jo rezultatą – laimingas vaiko akis, šypseną, girdi juoką. Nors būna ir nesėkmingų atvejų. Myliu savo darbą ir kasdien į jį einu tikrai noriai. 

–Vaikų gynėja dirbate 23 metus. Papasakokite apie tai plačiau? Kokį darbą dirbote, kokių patirčių įgijote?

–Darbą pradėjau nuo paparastos inspektorės. Tada taip vadinosi vaiko  teisių specialisto pareigos. Gavau Vilniaus mieste Antakalnio teritoriją, kuriai priklausė 24 gyvenvietės. Dirbau visus darbus. Pėsčia ar nuosavu automobiliu lankydavau socialinės rizikos šeimas, organizuodavau joms labdarą, kalėdinius renginius. Mokyklose lankydavau nusikalsti linkusius vaikus, dalyvaudavau reiduose, apklausose ir teismuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, gelbėdavau vaikus iš pavojingų sveikatai ir gyvybei sąlygų. Taip pat konsultuodavau Antakalnio gyventojus vaiko teisių klausimais. Žodžiu, savo darbo valandų neskaičiuodavau ir darbo neskirstydavau – kur čia socialinės paslaugos, o kur čia teisinės paslaugos. Į savo darbą net buvau įtraukusi šeimos narius. Vyras mane automobiliu veždavo į atokias vietas ir laukdavo, kol ateisiu. Tikslas buvo vienas – padėti vaikui čia ir dabar.

Pirmą kartą nusvilau, kai grąžinau vaikus motinai, nusprendusi dar kartą jai duoti šansą pasitaisyti ir pačiai auginti vaikus, o po kelių valandų paskambino policijos pareigūnė rėkdama: ,,Važiuok,  susirink vaikus plikus nuo skruzdėlyno!‘‘.

Ne paslaptis, toks darbas yra sudėtingas. Buvau ne tik gerbiama ir mylima, bet ir nekenčiama. Ne kartą sulaukiau gąsdinimų, kad nepasirodyčiau Antakalnio gatvėse, nes susidoros. Grasindavo rašydami, skambindami ne tik į darbą, bet ir į namus. Kartą net buvo atvykę į namus grasinti. Pažinojo mane visas rajonas.  Pro Antakalnio turgelį einant man nuolat socialinės rizikos mamos siūlydavo mėlynių, žemuogių, šermukšnių, maloniai atsisakydavau. Į autobusą įlipus, per visą autobusą iš galo šaukdavo ,,Ateikit inspektore, yra laisvų vietų!‘‘.

–Kas jus labiausiai džiugina darbe?

–Galimybė padėti vaikui ir šeimai bėdoje. Kaip minėjau, susiduriame su įvairiais žmonėmis, sulaukiame įvarių reakcijų. Būna, kad tranko durimis ir grasina skundais ar net susidorojimu, tačiau kartais ateina padėkoti. Tai viską atperka.

–Minėjote, kad be džiugių akimirkų turite ir sunkios bei skaudžios darbo patirties. Gal galite pasidalinti? Kas jus pribloškė, sukrėtė labiausiai?

–Ir anksčiau, ir šiandien labiausiai sukrečia ir pribloškia atvejai, kai matai žiauriai apleistus vaikus. Atsimenu atvejį, kai apsilankius šeimoje, 7 metų vaikas paprašė darbuotojų būti paimamas iš šeimos, o 5 metų sesei liepė neverkti ir eiti rengtis. Tie vaikai maišė vandenį su miltais ir ruošėsi keptis blynus, o namuose buvo šalta, nekūrenama, sienos ir langai apledėję.

Buvo visokių atvejų. Apgriuvusiame name tarp narkomanų ir valkatų landynėje vienas 10 mėnesių vaikas šliaužiojo tamsoje apšašęs, utėlėtas, su mėlynėmis. Buvo atvejis, kai aptikome mėnesio kūdikį, prigirdytą motinos pienu su alkoholiu. Nuo jo iš tolo smirdėjo degtine. Jį reikėjo staigiai susivynioti  į paklodę ir bėgti iš tų namų, kol motina už spintos smaginosi.

Sukrečia, kai randi be tėvų paliktus visiškai mažiukus vaikus nežinia kada valgiusius. Tuomet bėgi į parduotuvę nupirkti jiems ką nors valgyti.

Žudo žmonių abejingumas. Šiais laikais dar būna atvejų (ne vienkiemiuose, bet mieste, daugiabučiuose, kur gyvena daug žmonių), kad vaikai gyvena namuose, kurie apšnerkšti gyvūnų ir pačių tėvų išmatomis. Tie vaikai būna alkani, iš tolo smirdintys, jie net nežino kas yra švari patalynė. Jie bijo atsigulti ant tokios paklodės, kai švarią lovą jiems pasiūlai. Baisu pagalvoti ką jie mato, ką jie patiria. Kodėl to nepastebi kaimynai, kiti aplinkiniai žmonės?

–Be profesinių žinių, kokių asmeninių savybių reikia turėti vaiko teisių gynėjui?

–Būti emociškai stipriam ir empatiškam. Taip pat svarbu neteisti žmonių, nežiūrėti į juos iš aukšto. Niekada nėjau į šeimas ,,užsidėjusi skrybėlės‘‘, neturėjau išankstinės nuostatos, visada stengiausi prisitaikyti prie situacijos, išgirsti žmogų  ir kalbėtis su žmogum paprastai. Vaiko teisių gynėjui reikia būti žmogiškam, kantriam, drąsiam, ryžtingam priimant sprendimus, nebijančiam iššūkių.

–Dirbdama savo darbą tikriausiai turite siekių ir troškimų, kokie jie?

–Didžiausias troškimas, kad  vaikai turėtų mylinčius tėvus ir jaustųsi šeimoje mylimi. Tai yra pradžių pradžia.

–Ar jūsų darbas keičia jus pačią?

–Keičia. Visi pokyčiai sustiprina mane kaip asmenybę. Turiu nuolat augti, tobulėti, prisitaikyti prie pokyčių, įgyti daug žinių ir jas taikyti darbe.

–Kartais vis dar pasigirsta, kad Tarnybos darbuotojai yra vaikų atiminėtojai. Ar susidūrėte su tokiu požiūriu?

–Girdžiu tą nuomonę dėl tų vadinamų grobikų, bet manau žmonės kalba ir komentuoja iki tol, kol patys nesusiduria su mūsų darbu. Visada sakiau ir sakysiu – reikia  kalbėtis, aiškinti žmonėms. Vaiko teisių gynėjo tikslas yra padėti, o ne bausti ar kaip nors pakenkti šeimai.

Neseniai paskambino moteris, norėdama pranešti, kad bijo savo pirmokę dukrą leisti į mokyklą, nes ją užpuolė tos pačios mokyklos trečiokai. Pasakodama ji labai jaudinosi, prisipažino, kad jai taip rankos dreba, kad net telefono negali nulaikyti. Ji jaudinosi ne tik dėl įvykio su vaiku, bet ir dėl to, kad teko paskambinti į tarnybą. Išklausiau ją, paaiškinau, ką ji turi padaryti, ką mes darysime ir atsisveikinant nusiraminusi moteris padėkojo.

Būna atvejų, kai tėvai pasako: „Gaila, kad tik dabar ,,pakliuvome‘‘, o galėjome anksčiau pradėti gyventi kitokį gyvenimą ir tinkamai rūpintis vaikais“.

Dėkui už pokalbį.

Sigita Zumerytė Arlauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. 8 616 43424

El.p. sigita.arlauskiene@vaikoteises.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šiaulių kriminalistai pergudravo juos ir draudimo bendrovę apgauti planavusį šilutiškį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, prieš pora metų pradėję tirti Raseinių rajone iš automobilio įvykdytą vagystę, kurios metu, anot savininko, buvo padaryta per 13 tūkstančių eurų turtinė žala, buvo priversti bylą nutraukti ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą – dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir sukčiavimo. Kaltinimai dėl šių nusikalstamų veikų pareikšti 39 metų Šilutės rajono gyventojui.

2018 metų lapkričio 27-ąją Šiaulių apskrities policija sulaukė pranešimo, kad  automagistrale Klaipėda – Kaunas  automobiliu  VW NEW BEETLE važiavęs vairuotojas, pasibaigus degalams, buvo priverstas automobilį palikti šalikelėje ir eiti į už keleto kilometrų esančią degalinę jų parsinešti. Grįžęs, pasak vyro, jis pamatė, kad, sugadinus keleivio pusės durelių spynelę, buvo įsibrauta į automobilį ir  pavogti jo vadovaujamai bendrovei priklausantys daiktai – nešiojamasis kompiuteris DELL,  fotoaparatas NIKON, papildomas fotoaparato objektyvas NIKOR ir  dvi dėžės su reklamai skirta produkcija – 350 marškinėlių.

Kriminalistai nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Tačiau jiems įtarimą kėlė viena detalė – kritinį degalų kiekį bake vyras tikrai turėjo pastebėti, tačiau kažkodėl jis neužsuko į  degalinę, pro kurią važiavo, jų įsipilti,  o kai už kelių kilometrų automobilis sustojo, tada pėsčiomis grįžo į ją, palikęs transporto priemonę kelkraštyje…

Kol tyrėjai rinko informaciją, šilutiškis kreipėsi į draudimo bendrovę ir pranešė apie jo įmonei priklausančio turto vagystę, nurodydamas, kad patyrė 13 566 eurų tutinę žalą. Kaip patvirtinimą, kad pavogtieji daiktai egzistavo, jis  pateikė  suklastotus dokumentus apie jų įsigijimą. Šių dokumentų  pagrindu už neva pagrobtą  kompiuterį, fotoaparatą ir objektyvą jo  įmonei buvo išmokėta 3000 eurų. Tyrimo metu  nustatyta, kad į įmonės sąskaitą įkritę pinigėliai, buvo pervesti į kitą įmonės sąskaitą, o po to – į vyro nepilnametės dukros sąskaitą ir perimti savo naudai. Likusios 10 566 eurų draudimo išmokos už reklamai skirtas prekes draudimo bendrovė šilutiškio įmonei  neišmokėjo, nes konstatavo, kad jo nurodytas draudiminis įvykis neatitiko draudimo sutarties sąlygų, nes draudimo apsauga prekėms  galiojo tik draudimo vietoje, kuri yra  Šilutėje.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2019 metų pabaigoje ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei  sukčiavimo, turint tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Pastarasis tyrimas šiuo metu jau baigtas ir perduotas nagrinėti teismui. Kaltinamasis teismo laukia už grotų, nes Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu atlieka bausmę  už dar seniau padarytas nusikalstamas veikas – apgaulingą buhalterinę apskaitą, dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi