Socialiniai tinklai

Aktualijos

Antaniškių parkas bus sugrąžintas radviliškiečiams

Paskelbta

data

2019 metais į savivaldybės parduodamų objektų sąrašą buvo įtrauktas radviliškiečiams brangus objektas – Antaniškių parko estrada. Daugelis gyventojų prisimena čia vykusias Dainų bei geležinkelininkų šventes. Netoli legendinės estrados  veikė garsioji „Medžiotojų svetainė“, kurioje ir žiemą, ir vasarą netrukdavo lankytojų. Beje, ši svetainė vietinių buvo vadinama „zuikine“. Prieš kurį laiką šią svetainę buvo nutarta atgaivinti, tačiau projektui nepavykus ji buvo parduota savininkui ir ilgainiui virto plytų krūva. An­ta­niš­kių par­ko est­ra­dą no­rė­jo atstatyti bei pri­žiū­rė­ti, kad čia vyktų  renginiai,  didžiausia bendruomenė Lietuvoje –  „Rad­vi­liš­kio kraš­to bend­ruo­me­nė“. Jos pirmininkas Gediminas Lipnevičius Radviliškio rajono savivaldybei buvo teikęs prašymą, kuriame buvo prašoma bendromis jėgomis sutvarkyti Antaniškių parko estradą  bei leisti naudoti radviliškiečiams. Tačiau tuo metu savivaldybei vadovavę konservatoriai A. Čepononis ir J. Margaitienė į šį bendruomenės prašymą atsakė, jog bendruomenė Antaniškių parko estradą gali išsinuomoti ar nusipirkti… Tokiu savo sprendimu Radviliškį valdę konservatoriai nutarė, jog estrada turi būti parduota, o, kaip laikas parodė, tiesiog buvo palikta nykti.

Objektas aukcionui teiktas net aštuonis kartus

Antaniškių parko estrada aukcionui buvo teikta net aštuonis kartus, o jos vertė nukrito iki 12 tūkst. eurų. Ir štai pagaliau savivaldybės administracija atsitokėjo – nutarė jau suniokotą ir apleistą estradą išimti iš aukciono ir visą parko masyvą palikti radviliškiečių reikmėms. Tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pasakyta, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į gyventojų pasipiktinimą dėl estrados įtraukimo į aukcioną.

Bendruomenės pirmininko siūlymas pagaliau išgirstas

„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas bei šiuo metu esantis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius padėkojo savivaldybės administracijai, kad jo prašymas išimti Antaniškių parko estradą iš privatizuojamų objektų sąrašo pagaliau buvo išgirstas.

„Priminsiu kolegoms, kad tik atėjęs  dirbti į Tarybą teikiau prašymą, kad šis objektas būtų išimtas iš privatizuojamų objektų  sąrašo ir  panaudotas radviliškiečių reikmėms. Džiugu, kad  savivaldybės administracija nors ir beveik po 2,5 metų mano siūlymą išgirdo. Tikiuosi, kad naujasis meras atsižvelgs į mūsų išsakytą nuomonę ir ši Antaniškių parko estrada vėl džiugins ne tik radviliškiečius, bet ir miesto svečius.“,- sakė G. Lipnevičius.
Meras V. Simelis taip pat pasidžiaugė, kad Antaniškių parkas vėl sugrįš radviliškiečiams. Jis informavo, kad jau sprendžiamas klausimas dėl Antaniškių  parko estrados įveiklinimo. Už šį sprendimą pašalinti Antaniškių parko estradą iš privatizuojamų objektų sąrašo, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto nariai nubalsavo vienbalsiai.

Beje, Tarybos narys G. Lipnevičius buvo teikęs siūlymą ne tik sugrąžinti Antaniškių parko estradą radviliškiečiams, bet ir  iš privatizuojamų objektų sąrašo išimti rašytojo Jono Marcinkevičiaus namą, kuriame anksčiau buvo muziejus, tačiau rajoną valdę konservatoriai buvo kitos nuomonės ir  šio objekto išgelbėti ateities kartoms nepavyko – jis buvo parduotas aukcione. Kaip radviliškiečiai tarpusavyje diskutavo,  turbūt A. Čepononiui ir J. Margaitienei pritrūko pinigėlių kokio nors projekto įsisavinimui.  

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija aktyviai stebės  planuojamą tvarkyti Antaniškių parką bei informuos gyventojus, ar savivaldybės vadovas  laikosi pažado.

Jonas Petrikas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi