Į „Radviliškio krašto“ redakciją pastarosiomis savaitėmis pasipylė Radviliškio gyventojų laiškai dėl įsisenėjusios ir niekaip neišsprendžiamų problemų pagrindinėse miesto kapinėse. Žmonės piktinasi dulkėmis užneštomis kapavietėmis, o taip pat dulkėse paskendusiomis gėlėmis, nepatogiai išdėstytais konteineriais bei šalia kapinių žiemą sandėliuojamu miesto sniegu, primenančiu purvino sniego sąvartyno kalnus prie pat kapinių tvoros. Gyventojai atvirai klausia, ar metų metus rajono valdžia ir Radviliškio miesto seniūnija iš tiesų akla problemoms, kurios akivaizdžios kiekvienam į kapines atvykstančiam žmogui?
Kapinių lankytojai sako nesuprantantys, kaip vieta, kurioje žmonės lanko savo mirusius artimuosius, gali būti palikta tokios būklės ir ieško valdininkų atsakomybės.
„Gėlės atrodo kaip šiukšlės“
Į redakciją kreipęsis buvęs radviliškietis, dabar gyvenantis Vilniuje, pasakojo, kad į miesto kapines atvyksta kelis kartus per metus aplankyti artimųjų kapų. Tačiau vietoje ramybės ir pagarbos čia jį pasitinka dulkių debesys, keliami kapines juosiančio Vingėliškio gatvės žvyrkelio.
„Pagrindinė Vingėliškio gatvė sutvarkyta, tačiau kelio atšaka, vedanti link kolektyvinių sodų ir kapinių, tėra minimaliai užpilta dolomitine skalda. Sausomis dienomis ten kyla milžiniškas dulkėtumas“, – rašo skaitytojas. Pasak jo, problema ypač jaučiama dėl intensyvaus eismo – keliu važinėja ne tik kapinių lankytojai ir sodininkai, bet ir keturračiais lakstantis jaunimas.
„Dėl automobilių keliamų dulkių kapavietės būna užneštos pilku sluoksniu. Pasodintos ar net dirbtinės gėlės atrodo kaip šiukšlės“, – piktinosi gyventojas.
Žmonės sako nesuprantantys, kodėl savivaldybė metų metus nesugeba rasti net laikino sprendimo. Gyventojų teigimu, dulkėtumą būtų galima mažinti specialiais druskos mišiniais ar bent periodiniu laistymu, tačiau realių veiksmų iki šiol nematyti.
Viena gyventoja prisiminė, kad net per Motinos dieną, kai kapines aplanko ypač daug žmonių, situacija buvo tokia pati. „Žmonės stovėjo prie artimųjų kapų ir keiksnojo valdžią, klausdami, kada pagaliau baigsis ši betvarkė“, – teigė ji.
Piktina ne tik dulkės, bet ir sniego kalnai
Gyventojų pasipiktinimą kelia ne vien dulkės. Ne mažiau klausimų kyla dėl kapinių atliekų konteinerių išdėstymo.
Pasak žmonių, konteineriai nuo kai kurių vietų nutolę tiek, kad vyresnio amžiaus žmonėms tenka šiukšles nešti daugiau nei šimtą metrų.
„Jaunam žmogui gal ir nieko, bet vyresniems žmonėms po kapų tvarkymo tampyti pilnus maišus tikrai nėra lengva“, – rašoma redakcijai atsiųstame laiške.
Tačiau bene didžiausią emocinę reakciją sukėlė žinia, kad žiemą šalia kapinių buvo sandėliuojamas iš miesto išvežtas sniegas. Gyventojai tai vadina nepagarbos ženklu. „Negi visame mieste neatsirado kitos vietos sniegui? Kapinės juk nėra techninė aikštelė“, – stebėjosi skaitytojai.
Seniūnas problemą pripažįsta, bet atsakomybę mėto kitiems
Į gyventojų klausimus atsakęs Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys pripažino, kad asfaltavimo darbai aplink kapines iki šiol tik planuojami, tačiau kada jie realiai bus atlikti – neatsakė.
Ne ką konkretesnis buvo ir seniūno paaiškinimas, kodėl šalia kapinių iki šiol palikta dulkančios skaldos danga, dėl kurios kapavietes nuolat užnešamos dulkėmis. Užuot pateikęs aiškų atsakymą, kodėl problema metų metus nesprendžiama, J. Pranys atsakomybės ieškojo kažkur praeityje. „Tokia danga, kiek aš žinau, yra nuo pat kapinių įkūrimo. Pasirinkimą geriau galėtų pakomentuoti kapinių projektuotojai ir įkūrėjai“, – atsakė seniūnas.
Tokie žodžiai gyventojams skamba kaip eilinis išsisukinėjimas bei bandymas šiandieninę problemą nustumti nuo savęs, kaip seniūno, ir perkelti ją kažkur į praeitį – tiems, kurie kapines projektavo prieš daugelį metų. Tačiau žmonės klausia ne apie istoriją, o apie tai, kodėl dabar, 2026-aisiais, jų artimųjų kapai vis dar skęsta dulkėse.
Nors gyventojai kalba apie nuolatinį nepasitenkinimą ir vienas po kito kreipiasi į redakciją, seniūnija oficialiai problemos lyg ir nemato. „Raštiškų nusiskundimų nesame gavę“, – teigė J. Pranys. Vis dėlto vos tik pradėjus garsiau kelti šį klausimą, seniūnas jau prabilo ir apie galimas dulkių mažinimo priemones. „Šiemet turime planą dulkėtumą mažinti ir kitomis priemonėmis, tame tarpe ir spec. druskos mišinio panaudojimas“, – aiškino jis.
Tai tik dar labiau sustiprino gyventojų klausimą, jeigu priemonės egzistuoja ir apie jas seniūnija žino, kodėl jų neprireikė anksčiau, kol žmonės metų metus nuo paminklų ir gėlių braukė dulkių sluoksnius?
Panašiai seniūnas reagavo ir į klausimus dėl keturračių bei intensyvaus transporto judėjimo teritorijoje. Nors gyventojai aiškiai įvardija problemą, pati seniūnija atsakomybės už situaciją taip pat neprisiima. „Seniūnija neturi nei galimybių, nei tokios funkcijos vertinti transporto priemonių judėjimą. Tai yra išskirtinai policijos darbas“, – nurodė jis. Toks atsakymas gyventojams paliko įspūdį, kad institucijos viena kitai permetinėja atsakomybę arba tiesiog nesugeba susitvarkyti, o realios problemos taip ir lieka niekieno. Klausimas lieka itin paprastas, juk inicijuoti eismo ribojimų ženklų pastatymą seniūnija gali, tačiau, matyt, tiesiog nenori nieko imtis.
Dar daugiau klausimų sukėlė seniūno paaiškinimas dėl šalia kapinių žiemą sandėliuojamo miesto sniego. Pasak J. Pranio, ši vieta pasirinkta todėl, kad čia yra „ypač palankiai išvystyta drenažų sistema“, leidžianti tirpstančiam sniegui lengvai subėgti į griovius. Tačiau gyventojams toks aiškinimas skamba ne kaip rūpestis kapinių aplinka, o kaip šaltas techninis pasiteisinimas. Kol žmonės kalba apie pagarbą mirusiesiems ir deramą kapinių aplinką, miesto seniūnas J. Pranys, panašu, kalba apie drenažus, griovius ir patogų sniego nutekėjimą. Sprendimas pilti purviną viso miesto sniegą šalia kapinių, gyventojų nuomone, yra mažų mažiausia nepagarba mirusiems ir jų artimiesiems.
Merui kapinės taip pat nerūpi?
Dar miglotesnius atsakymus pateikė prieštaringai vertinamas Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis. Nors gyventojai kalba apie dulkėmis užneštas kapavietes, pilkėjančias gėles ir elementarios tvarkos stoką, mero atsakymuose dominavo biurokratinės frazės apie „prioritetus“, „balansą“, „finansines galimybes“ ir „viešąjį interesą“. Konkretumo – beveik nė viename sakinyje.
Meras aiškino, kad dulkančios dangos pasirinkimą lėmė tai, jog Vingėliškio gatvė „nebuvo įtraukta į Savivaldybės tarybos patvirtintų asfaltuojamų gatvių sąrašą“. Kitaip tariant, kelias prie kapinių tiesiog nepateko tarp valdžios prioritetų. Priminsime, kad Tarybai sąrašą teikia pats meras, klausimas, kodėl merui ši gatvė nerūpi. Ir nors problema, kaip pripažįsta pats meras, jam žinoma jau ne vienerius metus, aiškaus atsakymo, kada situacija bus išspręsta, redakcija taip ir neišgirdo.
Meras K. Račkauskis: žiemą prie kapinių suvežti purviną sniegą buvo tinkamiausia vieta
Dar daugiau nuostabos sukėlė mero argumentai dėl konteinerių. Užuot atsakęs į žmonių klausimą, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms tenka šiukšles nešti dešimtis ar net šimtus metrų, meras pasirinko kitą toną. „Akivaizdu, kad prie kiekvienos kapavietės konteinerio pastatyti neįmanoma“, – rašoma mero atsakyme. Nors gyventojai niekada neprašė konteinerių prie kiekvieno kapo, toks atsakymas daugeliui nuskambėjo kaip bandymas problemą sumenkinti ir paversti absurdišku reikalavimu.
Ne mažiau klausimų sukėlė ir mero paaiškinimas dėl žiemą šalia kapinių sandėliuojamo miesto sniego. Savivaldybė atvirai pripažino, kad „kita tinkamesnė vieta sniegui sandėliuoti nebuvo rasta“.
Gyventojams toks argumentas skamba sunkiai suvokiamai – mieste neatsirado nė vienos kitos vietos, todėl sniego kalnai buvo vežami būtent prie kapinių. Vietos, kur žmonės lanko savo artimuosius, uždega žvakes ir tikisi rimties bei pagarbos.
Tačiau bene labiausiai gyventojus papiktino tai, kad viso atsakymo pabaigoje meras dar pabrėžė, jog „reikšmingų oficialių nusiskundimų nėra gauta“.
Nors žmonės vienas po kito kreipiasi į redakciją, siunčia laiškus, pasakoja apie dulkėmis nuklotus kapus ir metų metus nesprendžiamas problemas, valdžiai, panašu, visa tai vis dar nėra pakankamai „oficialu“. Galų gale, ar akivaizdi dulkių problema nėra ir taip pastebima valdininkų, dulkėse paskendusios kapavietės matomos juk ir be skundų savivaldybei. Gal tikrai problema yra ta, kad tiek seniūnas, tiek meras yra šeduviai ir jiems Radviliškio miesto kapinės nei žinomos, nei yra prioritetų sąraše?
Gediminas Lipnevičius: „Kiek dar bus apsimetinėjama, kad problemos nėra?“
Į situaciją sureagavo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius. Tarybos narys negailėjo kritikos už situaciją kapinėse atsakingiems valdininkams ir ragino nebeslėpti problemų po pažadais bei svarstymais.
Pasak G. Lipnevičiaus, į jį pastarosiomis dienomis kreipėsi nemažai radviliškiečių, kurie teigia nebesuprantantys, kodėl metų metus nesprendžiamos elementarios problemos prie pagrindinių miesto kapinių.
„Žmonės atvirai sako – valdžia problemų prie pagrindinių Radviliškio kapinių arba nemato, arba tiesiog nenori matyti“, – teigė tarybos narys. G. Lipnevičius įvardijo gyventojų išsakomas problemas: iki šiol neišasfaltuotas automobilių stovėjimo aikšteles, neįrengtą apvažiavimą, milžinišką dulkėtumą bei nepatogias sąlygas kapinių lankytojams.
„Ypač skaudu tai girdėti iš svetur atvykstančių radviliškiečių, kurie sako, kad tvarkydami artimųjų kapus pirmiausia turi valyti ne lapus ar spyglius, o dulkių sluoksnį“, – pažymėjo G. Lipnevičius. Anot jo, ši problema nėra nauja ir tęsiasi jau daugelį metų, todėl vien pažadų ar abstrakčių svarstymų žmonėms nebeužtenka.
Tarybos narys taip pat teigė jau kreipęsis į Savivaldybės Statybos skyriaus vedėją G. Vičą, kuris pažadėjo paskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų teritorijų prie kapinių sutvarkymui. „Jeigu meras planuoja apie pusantro milijono eurų išleisti Antaniškių parko estradai, tai ar tikrai negali rasti lėšų sutvarkyti kelią ir aikšteles prie kapinių? Mano nuomone, čia kalbame ne apie milijoninius projektus, o apie elementarią pagarbą žmonėms“, – sakė opozicinės frakcijos lyderis.
G. Lipnevičiaus teigimu, problema galėtų būti išspręsta, jei tik atsirastų daugiau politinės valios ir mažiau delsimo. „Kapinės nėra vieta eksperimentams ar amžiniems svarstymams. Tai vieta, kur žmonės lanko savo artimuosius. Ir ji turi būti tvarkinga“, – pabrėžė jis.
Kai žmonės kalba apie pagarbą, valdžia atsako apie procedūras
Visa ši istorija atskleidė ne tik infrastruktūros problemas, bet ir akivaizdų požiūrių skirtumą. Gyventojai kalba apie pagarbą mirusiesiems, dulkėmis nuklotas gėles ir elementarią tvarką. Tuo tarpu valdžios – seniūno ir savivaldybės mero – atsakymuose dominuoja frazės apie prioritetų sąrašus, finansinius pajėgumus ir drenažo sistemas.
Tačiau žmonėms kapinės nėra vien techninis objektas. Tai vieta, kurioje lankomi artimieji, kur tikimasi rimties, pagarbos ir bent minimalios tvarkos. Ir kol žmonės nuo kapų braukia dulkių sluoksnį, meras, seniūnas ir kiti valdantieji, panašu, ne tik vis dar ieško paaiškinimų, kodėl problema iki šiol neišspręsta, tačiau net ir planuose neįvardija, kada šios problemos bus sprendžiamos.
Emilija Laukagalytė
