Socialiniai tinklai

Aktualijos

Alksniupiečiai „nušvilpė“ konservatorius ir „valstiečius“…

Avatar

Paskelbta

data

Lapkričio 27 d.  vakarą  vyko  Alksniupių kaimo bendruomenės susirinkimas dėl leidimo statyti 270 metrų aukščio vėjo jėgaines šios seniūnaitijos teritorijoje. Buvo pakviesti visi Tarybos nariai, tačiau konservatoriai nepasirodė…

Meras alksniupiečius ignoravo

Susirinkimą inicijavo bendruomenės pirmininkas Justas Malinauskas, į susirinkimą pakvietęs atvykti  Tarybos narius, rajono merą bei administracijos atstovus. Pasak J. Malinausko, dėl mero perpildytos darbotvarkės buvo keičiamas susirinkimo laikas, nes meras sakėsi busiąs laisvas tik lapkričio 27 dieną. Atėjus paskirtai diena, bendruomenės pirmininkas pamatė, kad mero darbotvarkėje nėra numatyta vizito į Alksniupius. „Paskambinau merui pasiteirauti dėl atvykimo, jis atsakė, kad  atvažiuos  vicemeras ir administratorius direktoriaus pavaduotojas. Pasiteiravau mero, ką  man pasakyti žmonėms, kad sutartu laiku jo nebus, o jis pasakė: „Sakyk, ką nori. Tai aš ir pasakysiu, kad meras išsigando alksniupiečių ir alksniupiečiai jam nerūpi“,- susirinkimo pradžioje apie mero nedalyvavimą  savo nuomonę išsakė J. Malinauskas.

Kyla klausimas, kodėl  pas  alksniupiečius neatvyko administracijos direktorė J. Margaitienė, o atsiuntė „žaliuką“ konservatorių J. Pranį, kuris, kai buvo priiminėjamas šis projektas, dar net nedirbo pavaduotoju.

Beje, tą pačią dieną  meras A. Čepononis  kartu su J. Margaitiene lankėsi Pakalniškių seniūnijoje, kuri nuo Alksniupių – vos kelių kilometrų atstumu, bet nei vienas, nei kitas nepasivargino susitikti su Alksniupių seniūnaitijos gyventojais.

Vėjo jėgainės – galimas pavojus sveikatai  bei  grėsmė  turto nuvertėjimui

Alksniupių gyventojas D. Klausa susirinkusiems bendruomenės nariams pristatė galimą vėjo jėgainių  pavojų sveikatai: nuo vėjo jėgainių skleidžiamų garsų, infragarso daugeliui žmonių pasireiškia chroniška nemiga, nuovargis, galvos skausmai. Vėjo jėgainių mirgėjimas bei šešėliavimas kelia neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

„Pasak žinovų, tuose vietovėse, kuriose yra vėjo jėgainių, nekilnojamas turtas nuvertėja apie 4 kartus, jų poveikis žalingas galvijams, bitėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas.

Žmonės prašė ginti jų interesą

Į pateiktus faktus apie vėjo jėgainių poveikį sveikatai bei aplinkai alksniupiečiai reagavo gan audringai. „Kodėl Radviliškio rajonas visą laiką būna eksperimentinis – taip buvo su paštu, norima eksperimentuoti ir su vėjo jėgainėmis. Tegul Taryba pastovi už darbo liaudį, ar buvo būtina Tarybos nariams balsuoti už vėjo jėgainių statymą Pakalniškių, Grinkiškio, Šaukoto, Šeduvos miesto ir Šiaulėnų seniūnijose?“

Situaciją bandė gelbėti  administracijos direktoriaus pavaduotojas J. Pranys, sakydamas, kad  šiuo metu tik rengiama studija dėl vėjo jėgainių statymo Radviliškio rajone, be antrojo Tarybos balsavimo jos negalės būti statomos.
Kylant dar didesniam gyventojų nepasitenkinimui ir nepatikėjus konservatoriaus raminimui, pavaduotojas metė antrą „kozirį“: „Mes žinome jūsų nuomonę dėl vėjo jėgainių, jų neplanuojama čia statyti“,- sakė J. Pranys.

Tačiau viską išsiaiškinti nusiteikusių žmonių šie jo žodžiai neįtikino. „Pirmiausia su  klausimu dėl vėjo jėgainių statymo turėjo būti supažindinta bendruomenė. Kodėl  niekas nesusisiekė su bendruomenės pirmininku, jo neinformavo? Mes jūsų, valdžios atstovų, prašome ginti mūsų interesą, o šiuo atveju pajutome didelę nepagarbą“,- žodžių „į vatą nevyniojo“ alksniupiečiai.

Gyventojus kvietė būti budriais

Į susirinkimą atvykęs Tarybos  narys Gediminas Lipnevičius pritarė bendruomenės pirmininko bei alksniupiečių išsakytoms abejonėms. „Balsavimo metu susilaikiau, nes pirmiausia man iškilo klausimas, kodėl projektuoti vėjo jėgaines leidimas duotas konkrečiai įmonei – juk projektuotojų daug. Manau, šiuo klausimu turėtų pasidomėti Antikorupcijos komisijos pirmininkas Saulius Luščikas. Kodėl šis klausimas nederintas su gyventojais? Manau, kad negalima leisti vykdyti projektavimo darbų, jeigu gyventojai prieš. Džiugu, kad Tarybos posėdyje dėl vandens kainų didinimo susivienijo opozicija ir balsavo prieš, manau, kad taip bus ir balsavimo metu dėl vėjo jėgainių statybos. Buvo paminėti vieši svarstymai. Kai vyko vieši svarstymai dėl Eibariškių parko, iš anksto buvo nuspręsta iškirsti 200 ąžuoliukų ir bendruomenės niekas neatsiklausė, ar ji sutinka, ar ne. Tad būkite budrūs, nes politikams yra likęs tik vienintelis vaistas – viešumas“,- sakė alksniupiečių  palaikyti į susirinkimą atvykęs  Tarybos narys G. Lipnevičius.

Gyventojai paprašė Tarybos nario paviešinti, kas ir kaip balsavo  už vėjo jėgainių statybą.

„Už leidimą statyti vėjo jėgaines  Pakalniškių, Grinkiškio, Šaukoto, Šeduvos miesto ir Šiaulėnų seniūnijose balsavo konservatoriai ir „valstiečiai“: A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas, M. Pauliukas, E. Pranevičius, I. Palionienė, P. Kablys, K. Dambrauskas, J. Kvėglys, S. Nakutis, V. Krikščiūnas, A. Budrikas, G. Verdingas. Už vėjo jėgainių statybą nebalsavo:  V. Aleknienė, G. Lipnevičius, J. Pravilonis, V. Janulaitienė, Z. Žvikienė“,- balsavimo rezultatus perskaitė  G. Lipnevičius.

Pasirodo, susirinkime dalyvavę ir sakę, kad visomis jėgomis kovoja už alksniupiečių interesus, socialdemokratai S. Luščikas, K. Račkauskis ir „darbieis“ J. Baublys  Tarybos posėdyje dėl vėjo jėgainių klausimo apskritai  nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė.  

Kurį laiką situaciją situaciją bandė švelninti konservatorius J. Pranys. Salėje kylant įtampai, vicemeras M. Pauliukas, pasakęs, kad nebeklausys gyventojų besikartojančių pretenzijų, pasišalino iš salės, tuo sukeldamas didžiulį alksniupiečių nepasitenkinimą – susirinkimo dalyviai skandavo „Gėda, gėda“.

Susirinkimui tęsiantis ir toliau „tarkuojant“ konservatorių J. Pranį, netikėtai sugrįžo ir „valstietis“ vicemeras. Šiems valdžios atstovams gyventojai pažėrė dar daugiau priekaištų ne tik dėl vėjų jėgainių,bet ir dėl kelių būklės. Vicemeras  patvirtino – žino, kad keliai yra itin prastos kokybės, nes šiuo metu gyvena Birželių kaime ir kasdien važiuoja į darbą.

Vyksta „buldozerinis procesas“?

„Mano nuomone, dėl vėjo jėgainių statybos vyksta „buldozerinis procesas“, nes iki 2020 m. reikia 23 procentus energijos paversti atsinaujinančia. Reikalausime, kad vėjo jėgainės būtų statomos penkių kilometrų atstumu nuo mūsų seniūnaitijos kraštinės sodybos“,- sakė bendruomenės pirmininkas J. Malinauskas.

Susirinkimo pabaigoje  bendruomenės pirmininkas J. Malinauskas įteikė  administracijos direktoriaus pavaduotojui J. Praniui oficialų raštą, jog  seniūnaitijos gyventojai – prieš vėjo jėgainių statybą seniūnaitijoje.

Alksniupiečių neįtikino nei savivaldybės  Architektūros skyriaus vedėjo  A. Valucko sakymas, kad plano rengimas dėl vėjo jėgainių statybos dar tik proceso pradžioje ir tikrai dar bus susitikimų bei diskusijų su bendruomene, nei Visuomenės sveikatos biuro vedėjo  L. Stirblienės informacija, dėl vėjo jėgainių poveikio aplinkai, sveikatai  bus ruošiamas  vertinimas.

Bendruomenė nusiteikusi ryžtingai – jeigu Tarybos nariai, esantys pozicijoje (konservatoriai ir „valstiečiai“), balsuos už leidimą vėjo jėgaines statyti Alksniupiuose, jie samdys advokatą ir priešinsis visomis išgalėmis. 

Kol kas tik alksniupiškiai karingai nusiteikę priešinasi prieš „vėjo malūnų“ atsiradimą  seniūnaitijoje. Kol kitų seniūnijų gyventojai snaudžia, jų kiemuose gali  išdygti 270 metrų aukščio dieną naktį besisukantys ir ramybę drumsčiantys „malūnai“.

Agnė Dapkutė



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi