Paskutinio Radviliškio rajono savivaldybės posėdžio metu savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo mokesčių lengvatos suteikiamos tiems, kurie rems sportą. Nuo šiol verslas ir gyventojai, remiantys sporto klubus, sportininkus ar projektus, galės susigrąžinti iki 50 proc. suteiktos paramos per nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius – iki 5 000 eurų per metus. Kitaip tariant, dalis smarkiai skylėto savivaldybės biudžeto pajamų sąmoningai atsisakoma tam, kad būtų paskatintas vienas konkretus sporto sektorius. Klausimas paprastas, kodėl būtent šis?
Sprendimą inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. Ir būtent čia prasideda esminė problema: iš keturių frakcijos narių net du yra tiesiogiai susiję su sporto sektoriumi ir vadovauja sporto organizacijoms. Tai reiškia, kad lengvatų schema kuriama sričiai, kurioje patys iniciatoriai veikia, turi įtaką ir interesų. Tačiau realybėje sprendimo esmė nesikeičia: lengvatų idėja gimsta ir yra politiškai pastumiama būtent tų, kuriems sporto finansavimo didinimas yra tiesioginis jų vadovaujamų įstaigų gerovės klausimas.
„Vardan Lietuvos“ politikai „prasuko“ papildomų pinigėlių sau?
Iš karto po taryboje priimto naujo sporto rėmimo finansavimo modelio Radviliškio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai paskelbė reklaminę žinutę, kurioje džiaugėsi savo siūlymo palaikymu, sulauktu iš valdančiųjų partijų frakcijų taryboje. Ir viskas gražiai įvelkama į darbo vardan žmonių etiketę. Tačiau politikų įraše nei sakinio apie tai, kad būsimi sporto rėmimo entuziastai naudos atneš ir patiems politikams.
Pvojinga situacija susidaro su demokratų frakcijai priklausančiu politiku, buvusiu Radviliškio rajono savivaldybės meru, neseniai į demokratų frakciją perbėgusiu buvusiu ar esamu „žaliųjų“ partijos atstovu Vytautu Simeliu. Nors pats V. Simelis viešumoje tuo pasigiria retai, jis yra futbolo klubo FSK „Radviliškis“ prezidentas. Naujoji sporto rėmimo tvarka, skatinanti didesnes įplaukas į sporto klubų biudžetą, reiškia geresnį gyvenimą ir jo vadovaujamam klubui. Taigi, nors klausimo svarstymo taryboje metu V. Simelis nuo balsavimo nusišalino, tai vis tiek nekeičia fakto, kad jis yra vienas iš šio siūlymo iniciatorių.
Kadangi demokratų pateiktas siūlymas įteisinti rajone itin jiems palankią sporto rėmimo tvarką kelia klausimų dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto, redakcija nusprendė pasiteirauti politikų, kodėl jų teiktos lengvatos taikomos tik sportui, kodėl nesudarytos vienodos sąlygos kitoms organizacijoms, kaip vertinamas interesų konflikto aspektas.
Tačiau sulaukę klausimų dėl galimo interesų konflikto tiel V. Simelis, tiek E. Martynkinas, tiek likę iniciatoriai – Jurgita Sidarienė ir Justas Malinauskas, užsitvėrė tylos siena ir į redakcijos klausimus neatsakė.
Be to, šis pasiūlymas naudingas ir kitam valdančiajam, socialdemokratui Karoliui Balsiui, vadovaujančiam Radviliškio jėgos trikovės klubui ir dabar einančiam Radviliškio ŠSPC direktoriaus pavaduotojo pareigas. K. Balsys nuo balsavimo nusišalino, tačiau tai nekeičia fakto, kad jo politinių kolegų priimtas sprendimas gali teikti tiesioginės naudos jam, kaip sporto klubo vadovui. Negana to, reikėtų paminėti, kad Radviliškio ŠSPC tampa tikra valdančiųjų įdarbinimo „užuovėja“, čia, kaip minėta, dirba net du valdančiųjų atstovai – K. Balsys ir E. Martynkinas. Redakcija susisiekė ir su R. Balsiu, jis redakcijai teigė, kad svarbiausias faktas šioje istorijoje yra jo nusišalinimas balsuojant, ir todėl jis nesijaučia atsakingas už jo politinių kolegų sprendimus, o savivaldybei pavaldžiose įstaigose dirbančių tarybos narių skaičius yra didelis, taigi jis šiuo klausimu neišsiskiria iš kitų.
Tarybos salėje – klausimai, į kuriuos atsakymų neatsirado
Būtent šioje vietoje klausimas iš viešosios erdvės persikėlė į tarybos salę. Ir čia paaiškėjo, kad tai nėra tik „gera iniciatyva sportui“, kaip bandyta pateikti – tai sprendimas, kuris neišlaiko elementarios lygiateisiškumo logikos.
Svarstymo metu tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius tiesiai įvardijo problemą, kurią matyti atsisakė visi kiti: jei savivaldybė atsisako dalies biudžeto pajamų, kodėl šios lengvatos nukreipiamos tik į sportą? Žinoma, visi tarybos nariai, tame tarpe ir G. Lipnevičius palaiko jaunimo užimtumą ir sporto rėmimą, tai itin svarbu, tačiau natūraliai kyla klausimas, kodėl tokia pati paramos sistema netaikoma kultūros įstaigoms, bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, neįgaliųjų asociacijoms ar religinėms bendruomenėms?
Kitaip tariant, tarybos narys kėlė ne teorinį, o labai konkretų klausimą, ar savivaldybė pradeda selektyviai finansuoti vieną sritį, ignoruodama kitas? Nereikėtų pamiršti, kad sporto organizacijos, pagal jų pačių pateiktus prašymus jau pakankamai dosniai remiamos rajono biudžeto lėšomis.
Diskusijoje taip pat akcentuota, kad savivaldybės biudžetas nėra perteklinis. Priešingai – jau dabar kalbama apie lėšų trūkumą keliams, infrastruktūrai, būtiniems darbams. Todėl natūraliai kyla klausimas: jei pinigų trūksta, kodėl atsisakoma dalies pajamų būtent tam, kad būtų skatinamas vienas sektorius?
Šioje vietoje argumentai pradėjo strigti. Vietoje aiškių atsakymų buvo girdimos bendrinės frazės apie jaunimo užimtumą, sporto svarbą ir bendruomenės stiprinimą. Tačiau nė vienas iš šių argumentų nepaaiškino esminio dalyko – kodėl sportas tampa išskirtine sritimi, o visos kitos lieka „už borto”.
Dar svarbiau – nebuvo atsakyta ir į kitą, dar jautresnį klausimą: ar sprendimą siūlę politikai, patys būdami sporto sektoriaus dalimi, gali būti laikomi visiškai neutraliais šiuo klausimu? Tarybos salėje šis aspektas nebuvo paneigtas. Jis buvo tiesiog apeitas.
Kai valdančioji dauguma balsuoja už savus, klausimų apie skaidrumą nebelieka
Nepaisant iškeltų abejonių, valdančioji dauguma, sudaryta iš socialdemokratų „Vardan Lietuvos“, „valstiečių“ ir liberalų frakcijų, sprendimą palaikė. Diskusija nevirto realiu svarstymu, o klausimai – sprendimo korekcijomis. Tai reiškia viena: net ir esant akivaizdiems interesų konflikto šešėliams bei aiškiai išsakytai opozicijos kritikai, sprendimas buvo priimtas toks, koks buvo pateiktas.
Būtent čia atsiskleidžia platesnė problema. Kai sprendimus inicijuoja su konkrečia sritimi susiję politikai, o dauguma juos palaiko be jokių klausimų, susiformuoja praktika, kurioje viešasis interesas tampa antrinis.
Emilija Laukagalytė
