15 tūkst. eurų uždarbis – per vieną dieną

Sakysite, nerealu per dieną uždirbti tokią pinigų sumą Lietuvoje. Realu. Tokią pinigų sumą liepos 13-ąją savo plepumu  leido užsidirbti Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai sukčiams.

Tą dieną „Swedbank“-o darbuotojais prisistatę sukčiai telefoniniais skambučiais tiesiog užatakavo Šiaulių apskrities gyventojus. Nuo 10 val. ryto iki 18.30 val. jų skambučių sulaukė 12 Šiaulių miesto ir rajono gyventojų, 2 – Radviliškyje gyvenantys žmonės,  vienas – iš Joniškio. Telšių apskrityje sukčiai tą dieną savo meškerę užmetė dviejuose rajonuose – Mažeikių ir Telšių.

Pakėlę telefono ragelį, gyventojai išgirsdavo rusiškai kalbantį vyrą arba moterį, kurie prisistatydavo  „Swedbank“-o specialistais. Vieniems gyventojams šie „specialistai“ pranešė apie jų banko sąskaitos kibernetinę ataką. Gąsdindami, kad kažkas įsilaužė į pašnekovo banko sąskaitą ir greitai  pinigai bus pervesti į sukčių sąskaitą, ragino  pinigus  apsaugoti, suvedant savo elektroninės bankininkystės duomenis.  Kiti reikalavo patvirtinti keleto tūkstančių eurų kreditą. Dar kiti aiškino, kad gyventojai iš investicijų  užsidirbo tūkstantines pinigų sumas, kurias norint pasiimti, reikia kompiuteryje instaliuoti  „AnyDesk“ programėlę,  per ją  susieti savo kompiuterį su skambinančiuoju, o po to skambinusysis parodys ir pasakys, ką daryti, kad pinigai įkristų į jo  banko sąskaitą. Tačiau realiai, „AnyDesk“ programėle prisijungus prie žmogaus kompiuterio, sukčiams atsiranda galimybė nuskaityti elektroninės bankininkystės slaptažodžius, įdiegti kompiuterinį virusą ar pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus.

Smagu, kad liepos 13-ąją penkiolika sukčių skambučių sulaukusių gyventojų  perkando juos ir ryžtingai nutraukė  pokalbius, nes yra  yra įsiklausę į policijos daugkartinius įspėjus būti budriems, naudojant savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir jais telefonu ar elektroniniu paštu nesidalinti su niekuo, nepaisant kuo jie prisistatytų – policijos pareigūnais, prokurorais, mokesčių inspektoriais, banko darbuotojais ar prezidentu, nes pašnekovas gali prisistatyi bet kuo. Šie žmonės nepamiršo, kad  bankų darbuotojai ir įvairūs pareigūnai  gyventojams neskambinėja ir neprašo jų asmens bei elektroninės bankininkystės duomenų, juolab rusų kalba. Bet štai du brandaus amžiaus žmonės, iki šiol nesugebėję įsisąmoninti, kad  internetinės bankininkystės duomenys yra paslaptis ir ja dalintis su  nepažįstamais asmenimis nevalia, tai suprato, tik  praradę pinigus, kuriuos po internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų išviliojimo įvairiais pagudravimais į savo sąskaitas persivedė sukčiai. Šiuo metu Vokietijoje dirbantis šiaulietis sukčiams „padovanojo“ 5652 eurus, o Telšių rajone gyvenanti moteris – 9800 eurų.

Išmokime pagaliau saugoti savo pinigus ir nedalinkime elektroninio rakto nuo pinigų saugyklos visiems, kas tik paprašo. Sukčiai komunikabilūs. Pokalbio metu jie sugeba išgauti piliečio vardą pavardę, asmens kodą, sudaryti rimto ir rūpestingo pareigūno ar tarnautojo įvaizdį ir išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis. Prisistatyti jie gali ne tik „Swedbank“-o, bet kokio nors kito banko  darbuotojais. Todėl kalbėti telefonu apie savo banko  sąskaitas, elektroninės bankininkystės duomenis, savo asmens duomenis turi būti tabu.

Žmogui rodoma, kad skambinama iš lietuviško telefono numerio, todėl „aukos“ ne iš karto supranta, kad kimba ant sukčių kabliuko, nors su jais ir bendraujama tik rusų kalba. Pradėjus pokalbį lietuvių kalba, skambinusysis nieko nesupranta ir nutraukia pokalbį. Iš tikrųjų skambinama iš užsienio, o lietuviškas numeris tik falsifikuojamas. Per pirmas dvi liepos  savaites  Šiaulių ir Telšių  apskričių komisariatų aptarnaujamoje teritorijoje dėl tokio sukčiavimo nukentėjo 7 asmenys. Žalos siekia nuo 1 000 iki 10 000 eurų.

Dar šeši asmenys nukentėjo, sureagavę į žinutes  savo mobiliuosiuose telefonuose  su neva banko internetine nuoroda ir prierašu, kad sąskaita yra blokuojama dėl neteisėtų pervedimų į užsienį, todėl būtina paspausti banko atsiųstą nuorodą ir pervedimus atšaukti, suvedant elektroninės bankininkystės duomenis. Tokiu būdu prisijungę prie savo sąskaitų asmenys prarado savo sąskaitose buvusius pinigus, nors ir rinkosi funkciją „atšaukti mokėjimą“. Padarytos žalos siekia nuo 200 iki 1000 eurų. Atminkite, bankai internetinių  nuorodų su raginimu prisijungti nesiuntinėja.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Aplikasi Bambu4d
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Bambu4d
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Prediksi Togel Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Lexitoto
Lexitoto
Aplikasi Lexitoto
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Lexitoto
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Situ Togel Online
Situs Togel Amanah
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Prediksi Togel Lexitoto