Mes, senesni žmonės, dar mename tarybiniais laikais buvusį kokybės ženklą. Jį dėdavo beveik ant kiekvieno gaminio. Tai buvo savotiška reklama – jeigu gaminys su kokybės ženklu, tai jau geras gaminys. Apie tą kokybės ženklą buvo prikurta ir daug įvairių anekdotų. Vieną iš jų dar prisimenu: „Nusipirko bobutė parduotuvėje kaliošus – nauji, gražūs, kokybės ženklas ant pado blizga uždėtas. Iš karto apsimovė ant batų – ne taip greitai nusidėvės batų padai. Išėjusi į lauką nežiūrėdama pasuko skersai gatvės – ir tiesiai po mašina. Bobutė žuvo, o kaliošai liko sveiki, kadangi buvo su kokybės ženklu“.
Ir dabar reklama yra visagalė, be jos – nei žingsnio. Bet jeigu reklamuojama vien tam, kad pasigirtum, tai jau ne reklama, o žmonių mulkinimas. Taigi noriu papasakoti, kaip reklamuojami prekybos centre „Iki“vaisiai ir daržovės. Įėjus į parduotuvę dešinėje pusėje mus pasitinka stendas. Toks laikrodis, prie kurio parašyta „Šviežia, nes perrenkame kas valandą“ ir „Paskutinį kartą perrinkta“. Ir tikrai, man bežiūrint, kaip ten viskas šviežia, atėjo parduotuvės darbuotoja, pasuko to laikrodžio rodykles vieną valandą į priekį ir net nepažvelgusi į vaisius ir daržoves nuėjo nežinia kur. O „Šviežiai perrinktoje“ slyvų dėžėje pūpso tokia šviežiai supelijusi slyvaitė, net gražu pasižiūrėti. Mat perrinkta kas valandą buvo. O kad žmonėms nekiltų abejonių, ar tai tiesa, gal aš čia viską išsigalvojau, pasistengiau tą slyvaitę nufotografuoti, jog ji taip gražiai ir estetiškai tinka prie visų kitų, tik ką „perrinktų“.Tegul ir parduotuvės darbuotojai pamato savo sunkaus darbo rezultatą. Gal padarys kokias nors išvadas, o ne vien tik suks savo laikrodį kas valandą į priekį. O gal tai jiems naudinga, vis dėlto reklama. Visagalė reklama.
Klemas Gelumbauskas
