Kartą ant kūdros kranto susitiko du čiabuviai: Bebras Asilouodegis ir Višta Akreditacija. Žvejyba tądien jiems nesisekė. Paburnoję prastą orą, priėmė sprendimą. Dėl visko kalčiausias Džiunglių dramblys, trukdęs žvejoti drumstame vandenyje ir dar rašinėjantis negražius dalykus apie juos ant beržų tošies.
– Įsivaizduok, net į vilkų tarybą atitempė savo kailiagraužį. Gal pagalvojo, jog pabūgę imsime protingai elgtis, – piktinosi Bebras Asilouodegis.
– Na, taip! Vaikšto pas vilkus visokie kailagraužiai, o mes negalime jo išvaryti. Dramblys įpykęs gali visus sutrypti į miltus ar išdėti į šuns dienas, – pritarė jam Višta Akreditacija. – Be to jo oda stora, neįveiksime!
– Tad kodėl mums nepagalvojus apie kokią nors drambliaduobę? – susimąstęs smegenų likučiais nusprendė Bebras Asilouodegis.
– Gerai, atsisveikinkime iki kito karto. Turėsime laiko pagalvoti, – pritarė jam Višta Akreditacija.
Ką jie rezga – nežinia, bet į kitą vilkų tarybos posėdį Dramblys nusprendė pasikviesti Plunksnagraužį. Na ne tokį didelį, kaip Jūrų–marių, bet neblogesnį. Čia istorija apie Bebrą Asilouodegį ir Vištą Akreditaciją šiuo metu baigiasi, laukite tęsinio.
Paulius Ropė
