Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Vyriausybės atstovė A. Jasiūnienė: „Politikai turi girdėti žmones“

Avatar

Paskelbta

data


Gruodžio 3 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė. „Kavos popietės“ metu buvo aptartos Vyriausybės atstovo pareigos  bei Radviliškio rajonui aktualūs klausimai.
Vyriausybės atstovo funkcijos
„Per trejus metus darbo Vyriausybės atstovo tarnyboje nesu gavusi nei vienos bendruomenės   kvietimo apsilankyti, tad labai nudžiugau, kai  pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenė“.
Viešnia apibūdino  Vyriausybės atstovo  pareigas: „Lietuvoje yra  dviejų lygių valdžia – Valstybės ir savivaldybių. Savivaldybės turi savarankiškąsias ir valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, joms įgyvendinti jos priima sprendimus, o kiek tie sprendimai atitinka įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba. Mūsų tarnyba vertina savivaldybių priimamų teisės aktų teisėtumą, bet dažnai sulaukiame ir žmonių skundų bei prašymų. Jei skundai ne pagal mūsų kompetenciją- juos persiunčiame atitinkamoms institucijoms. Vyriausybės atstovo tarnyboje dirbame 5 moterys, trys iš jų – teisininkės. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 Vyriausybės atstovų tarnybų, tačiau  Seimas jau yra priėmęs įstatymo pakeitimus, kuriuos įgyvendinus, šalyje bus  viena didelė įstaiga su 5 Vyriausybės atstovais, Šiaulių bei Telšių apskrityse dirbs vienas Vyriausybės atstovas. Vyriausybės atstovai bus skiriami Ministro pirmininko teikimu“.
„Jūsų labai įspūdinga biografija – teko paragauti ir seniūnės, ir administracijos direktorės, ir merės duonos. Apibendrinant jūsų dabartines pareigas, galima būtų sakyti, kad prižiūrite, jog rajonų tarybos nedarytų neteisėtų sprendimų“,-  A. Jasiūnienės pareigas patikslino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Vyriausybės atstovo tarnyba, gavusi mero sudarytą tarybos darbotvarkę, skaito sprendimus, nustato, ar nėra prieštaravimų teisės aktams. Apskrityje yra 7 savivaldybės, kurios turi panašias problemas,tačiau savitus problemų sprendimų būdus, dažnai tuo pačiu klausimu priimami teisės aktai savivaldybėse skiriasi,todėl yra svarbu sužiūrėti, kad jie neprieštarautų įstatymams.  Jeigu tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams, Vyriausybės atstovas teikia pastabas, o jeigu į jas neatsižvelgiama, atvyksta į posėdį ir pareiškia, kad sprendimas prieštarauja įstatymui. Būna, kad tarybos nariai nesutinka su Vyriausybės atstovo pastabomis, tada kreipiamasi į teismą. Teismui priėmus sprendimą, reikia jį vykdyti, bet pasitaiko, kad  teismo sprendimai būna skundžiami Vyriausiajam administraciniam teismui, nes jam priėmus sprendimą yra formuojama teismo praktika ir tokiu atveju visoms ginčo šalims belieka vykdyti teismo sprendimą“,- savo darbą detaliau apibūdino A.Jasiūnienė.
Apie reglamentą ir drausmines nuobaudas
Diskusijoje su Vyriausybės atstove Šiaulių apskričiai metu buvo aptartos ir negerovės, klestinčios Radviliškio rajono savivaldybėje. „Prieš  dvejus metus Radviliškio rajono politikai buvo nusprendę žurnalistų bei politikų neįsileisti į komitetų posėdžius – iš reglamento paprasčiausiai dingo eilutė, kad komitetų posėdžiuose gali dalyvauti „ir kiti suinteresuoti asmenys“. Pasiskundus Seimo kontrolieriui, ši eilutė reglamente buvo atstatyta. Šiuo metu bet kas gali nueiti į komitetų posėdžius, tik reikia iš anksto registruotis. Kuo skiriasi Seimo kontrolieriaus tarnybos funkcijos nuo jūsų tarnybos?“- teiravosi bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
„Seimo kontrolierius,šalia kitų savo kompetencijų, nagrinėja individualius skundus dėl biurokratizmo, atsakingų asmenų neveikimo. Vyriausybės atstovo tarnyba individualių skundų netiria, nagrinėja piliečių skundus tik dėl norminių teisės dokumentų“,- atsakė A.Jasiūnienė.
Pasak G.Lipnevičiaus, daugelis „Radviliškio krašto“ redakcijos  Seimo kontrolieriui teiktų skundų pasitvirtino, tačiau valdininkams neskirtos jokios bausmės, nurodyta tik ištaisyti trūkumus.
„Drausmines nuobaudas valdininkams skiria subjektas, kuris priima į darbą. Pavyzdžiui, administracijos direktorę į darbą priima taryba, tad ji ir turi spręsti, kokią drausminę nuobaudą taikyti. Kalbant apie demokratiją ir jos įgyvendinimą savivaldoje-visi sprendimai turėtų būti priimami iš apačios į viršų – bendruomenė geriau mato, ko reikia ir gali tarybai bei savo išrinktiems tarybos nariams teikti pasiūlymus. Piliečių balsai turi būti girdimi ir turi būti stengiamasi deramai jiems atstovauti. Tarybos nariai turi būti laisvai prieinami rinkėjams,susitikti su bendruomenėmis, gyventojais, atsiskaityti jiems už nuveiktus darbus, priimtus sprendimus, tačiau pasitaiko, kad kai kurie nuo rinkėjų slepiasi kabinetuose – su metais tai turėtų pasikeisti“,- sakė viešnia.
Diskutuojant apie Radviliškio rajono tarybos darbą, bendruomenės pirmininkas pateikė dar vieną  tarybos ydingo darbo pavyzdį: „Dažnai tenka kovoti su savivaldybės klerkais dėl informacijos pateikimo. Gauname informaciją, kad administracijos direktorė J. Margaitienė pažeidė įstatymą, o ją į šį postą delegavo taryboje esantys bendrapartiečiai konservatoriai, vadinasi, jie jos nebaus. Sidabravo seniūnas užfiksuotas darbe girtas –  tik įsikišus savaitraščiui „Radviliškio kraštas“ seniūnas gavo drausminę nuobaudą, tačiau jam dar buvo ir padidintas atlyginimas. Įdomi situacija Radviliškio rajone: konservatoriai sprendžia „prisidirbusių“ konservatorių klausimus“. 
Apie  Antikorupcinę komisiją
G. Lipnevičius pasidomėjo, kokios Radviliškio rajono Antikorupcinės komisijos funkcijos – ji sudaryta iš savivaldybės darbuotojų ir tarybos narių – vadinasi, patys daro nusižengimus ir patys save vertina.
„Antikorupcinė komisija numatyta  Vietos  savivaldos įstatyme. Antikorupcinė komisija nevertina dokumentų, jos funkcijos platesnės, apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme – sprendžia, kaip užkardinti korupciją savivaldybėje, kad ji neišsikerotų, dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas, teikia išvadas tarybai dėl jų įgyvendinimo ir kt.. Įstatyme numatyta, kas turi į šią komisiją  įeiti ir ji dirba prevencinį darbą: įvertina sprendimus antikorupciniu požiūriu. Su korupcija kovoja  ir STT, ši tarnyba taip pat užsiima korupcijos prevencija, rengia mokymus“,- į klausimą atsakė A. Jasiūnienė.
Apie viešuosius pirkimus
Bendruomenės narius domino viešųjų pirkimų tvarka, vykdoma rajono savivaldybėje. Pasak A.Jasiūnienės, didelė dalis viešųjų pirkimų vykdoma apklausos būdu, kiekviena įstaiga turi priimtas viešųjų pirkimų taisykles.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius vėl pateikė pavyzdį iš rajono savivaldybės: „Buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, kaip Radviliškio rajone vyksta viešieji pirkimai ir juos paprastai laimi vienos partijos atstovai. Konkurse statybos darbams  atlikti dalyvauja statybos organizacija, kompiuterių pardavimų firma  bei reklamos gamybos agentūra. Aišku, laimi statybos organizacija“.
Pasak A. Jasiūnienės, taip neturėtų būti, nes vykdant viešuosius pirkimus perkančioji organizacija  dalyvaujančiųjų konkurse organizacijų prašo pateikti organizacijos įstatų kopijas, kuriose nurodyta, kokia veikla gali verstis konkurse dalyvaujanti organizacija ir organizacijos, kurios neturi leidimo verstis pageidaujama veikla, turėtų būti pripažįstamos neatitinkančiomis konkurso reikalavimų ir jų pasiūlymai nevertinami. Viešųjų pirkimų kontrolę savivaldybėse prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba.
Susirinkę gyventojai mestelėjo mintį – o jeigu konkurse apklausos būdu nėra nurodyta tokių sąlygų?
Problemos dėl pašalpoms skirtų lėšų
Pasak A.Jasiūnienės, visos savivaldybės turi problemų su turto valdymu – turto  inventorizacija bei įregistravimas ne tik yra daug žmogiškųjų sąnaudų reikalaujantis darbas, bet kainuoja nemažai biudžeto lėšų, todėl  Savivaldybės paprašė 5 metams atidėti kelių ir gatvių registraciją,
Buvo iškeltas ir socialinių pašalpų mokėjimo klausimas. „Radviliškio savivaldybė buvo viena iš tų 5 pilotinių savivaldybių, kurios atsiliepė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą prisidėti prie pašalpų mokėjimo tvarkos peržiūrėjimo, teikė savo siūlymus, kas leido visoms šalies savivaldybėms perimti pašalpų mokėjimą į savo rankas ir taip sutaupyti didelę dalį lėšų. Tačiau atsitiko taip, kad iš tų sutaupytų pinigų išlaikomos socialinės įstaigos, perkami automobiliai, savivaldybės sutaupytas lėšas nori panaudoti ir kitoms biudžeto reikmėms, todėl šalyje jau mezgasi diskusija, ar neperlenkiama lazda taupant ir ar nenukenčia skurdžiausiai gyvenanti gyventojų dalis. Vienas paskutinių mūsų tarnybos teikimų  Radviliškio rajono savivaldybės tarybai yra dėl savivaldybės  socialinių pašalpų skyrimo aprašo peržiūrėjimo“,- sakė A.Jasiūnienė.
Viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas: „Pinigai, skirti socialiai remtiniems žmonėms, mūsų rajone dažnai virsta „auksinėmis“ trinkelėmis bei „auksiniais“ bordiūrais. Mūsų bendruomenė tarybai teikė pasiūlymą leisti socialiai remtiniems žmonėms nemokamai nusiprausti pirtyse, o nupirkus skalbimo mašinas – leisti išsiskalbti rūbus. Šis pasiūlymas buvo atmestas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis patvirtino, jog lėšos tam yra skirtos,  mūsų pasiūlymui pritarė  ir patarė pakartotinai kreiptis į rajono valdžią“.
„Gal ir gerai, kad sumažėjo pašalpų gavėjų, nes ne viena institucija sulaukdavo skundų, kad pinigai  dalinami į kairę ir į dešinę. Kai kurie pašalpų gavėjai jų  atsiimti  atvažiuodavo prabangiais automobiliais. Tačiau, mažinant pašalpų gavėjus, nereikia perlenkti lazdos, reikia pasverti visas aplinkybes“,- sakė Vyriausybės atstovė.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius pritarė viešniai, kad didesnė kontrolė reikalinga, tačiau gavę pašalpų pinigus žmonės juos leistų parduotuvėse ir taip paremtų verslininkus, įsigydami batus, rūbų ar kitų buities daiktų, o dabar sutaupyti šie pinigai investuojami į abejotinus projektus. Štai Radviliškio miesto aikštės renovacija kainavo 1,1 mln eurų, tačiau kiti rajonai sugebėjo aikštes renovuoti ženkliai pigiau: Pakruojis – apie 0,5 mln. eurų su fontanu, Raseiniai – už 350 tūkst., Kuršėnai su fontanu –  už 700 tūkst. eurų.
Apie žemės mokestį

Pokalbio metu buvo aptartas ir padidėjęs žemės mokestis, kuriuo skundžiasi rajono ūkininkai. Kas 5 metus indeksuojama žemės vertė. Žemės vertė rinkoje pakilo 3,5 karto, savivaldybėms buvo palikta teisė sumažinti žemės mokestį, tačiau Radviliškio rajono taryba nusprendė padidinti šį mokestį 1,5- 2 kartus ir daugiau.
„Nemanyčiau, kad reikėtų mažinti mokestį už žemę – didieji ūkininkai tampa turtingais žmonėmis, žemės ūkis  gauna nemažai lengvatų, o savivaldybės biudžeto pajamose žemės mokestis sudaro svarią dalį. Mokesčius mokėti privalo visi“,- sakė A. Jasiūnienė.
Viešnia sutiko, kad galbūt mokestį už žemę reikėtų diferencijuoti priklausomai nuo ūkio dydžio, nes smulkiems ūkininkams jį susimokėti tampa gan sunku. Bendruomenės pirmininkas paantrino viešniai ir pritarė, kad rajono valdantieji turėtų mažų mažiausiai peržiūrėti šį sprendimą.
Diskutuojant rimtomis ir rajonui aktualiomis temomis, nepastebimai prabėgo beveik dvi valandos. Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai A. Jasiūnienė padėkojo bendruomenės pirmininkui už šiltą priėmimą, o bendruomenės narių buvo palydėta gausiais aplodismentais.  Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  viešniai už skirtą laiką bendruomenės vardu įteikė gėlių puokštę.
Popietėje su garbingu jubiliejumi buvo pasveikinta aktyvi bendruomenės narėValė Macaitienė,kurią pirmininkas pasveikino bendruomenės vardu ir įteikė gėlių puokštę.
„Kavos popietės“ pabaigoje, bendruomenės nariai, kaip jau įprasta, aptarė  būsimų  popiečių svečius, šventinį kalėdinį pasibuvimą bei šventinę kelionę į Kauną.
„Kavos popietę“ padėjo organizuoti bendruomenės savanoriai: V.Aleknienė, S.Skorkaitė, R.Radavičienė, A.Litinskas. Aktyviai prie popietės organizavimo prisidėjo bendruomenės narės: T.Kojelienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja, V.Goštautienė.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 16 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“  popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas  bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.

ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame  rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos,  jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone  uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas  pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc.  aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi  žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui  ir stiklui.  Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į  kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose  būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu  išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“.  Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau  šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad  nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“.  Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir  reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža  Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir  spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi,  kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų  didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC  su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į  mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie  numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada  šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti  du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai. 

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet  rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje  mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti  40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė  A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,-  atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone  yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra  pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau  penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka  kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu  vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką  konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė miškininkus pasveikino su šimtmečiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, visoje Lietuvoje vyko pažintinės ekskursijos po miškus, supažindinančios su  jų augimo ciklais. Šiemet švęsdama svarbią sukaktį – 100 metų Valstybinių miškų urėdijai – VĮ Radviliškio regioninis padalinys pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenę“  kartu atšvęsti miškininkų dieną. Šia proga miškininkai  suorganizavo nuostabią  pažintinę ekskursiją.
Ekskursija prasidėjo 11 val. Radviliškio miškų urėdijos medelyne. Bendruomenės narius pasitiko Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, Radviliškio medelyno viršininkas Dainius Dapkus bei vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Dainius Dapkus papasakojo apie darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžiojo po modernius šiltnamius ir pasakojo apie juose auginamus medelius bei sodinukų  priežiūrą.
Po ekskursijos visi jos dalyviai susėdo į autobusiuką kelionę tęsė Aukštelkų girininkijoje. Aukštelkų girininkas Evaldas Kuodis pasakojo apie miško gyvenimo ciklus, pavedžiojo po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes. „Radviliškio krašto bendruomenės“  nariai įdėmiai klausėsi girininko pasakojimo, tačiau visų akys krypo į miško gilumą – o gal grybų pamatysim?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narius stebino ne tik miškininko darbų gausa ir įvairovė, bet ir aplankytos  įdomios vietos, pasakojimai, faktai, skaičiai. Tai buvo puiki proga pažinti dar nepažintą ir neatrastą miško gyvenimą, lydint patyrusių gidų – profesionalių miškininkų.
Po ilgos, bet įdomios ekskursijos bendruomenės nariai pasiekė  kelionės tikslą –  laukiantį egzaminą „Atpažink medį“. Užduotis buvo nelengva, bet urėdijos darbuotojai padėjo ją įveikti.
Vėliau bendruomenės narių laukė paruoštos vaišės, kur buvo pasidalinta įdomios ir prasmingos ekskursijos įspūdžiais, aptartas nelengvas miškininkų darbas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės vardu pasveikino miškininkus su šimtmečiu, palinkėjo stiprybės jų nelengvame darbe bei miškininkų kolektyvui įteikė net penkias skaitomiausio Radviliškio miesto ir rajono savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumeratas.
Visi keliauninkai į namus grįžo geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui Gintarui Nemuniui, medelyno vadovui Dainiui Dapkui, vyr. miškininkui Gediminui Povilauskui, Aukštelkų girininkui Evaldui Kuodžiui bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomią kelionę.

„Radviliški krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019