Vyriausybė žada didinti mokesčius. Kas brangs?

Pasak šešėlinę Vyriausybę atstovaujančio Ramūno Karbauskio, Ingridos Šimonytės Vyriausybė planuoja kelti mokesčius tol, kol ji dirbs, o savo postus žada palikti tik suformavę 2025 metų valstybės biudžetą.

Planuojama, kad:

kietasis kuras, priklausomai nuo rūšies, po 2023 metų brangs apie 15-30 proc.;

po 2023 metų numatomas naftos dujų kainų pokytis buitiniams vartotojams – net 102 proc.;

bus keliama vandens išgavimo kaina, taigi brangs ir vartotojus pasiekiantis vanduo;

brangs šiukšlių išvežimas, nes sąvartynams taikomi mokesčiai didinami nuo 10 Eur už toną iki 50-70 Eur už toną;

bus apmokestinta miško žemė ir keliami žemės mokesčiai;

bus didinami nekilnojamo turto mokesčiai. Pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų riba būtų taikoma tik pagrindiniam gyvenamajam turtui, o visas likęs asmens nekomercinis turtas būtų apmokestinamas;

planuojama keisti automobilių apmokestinimą: šalia automobilio pirmos registracijos mokesčio atsiras kasmet mokamas mokestis, kuris, deja, labiausiai bus jaučiamas žemesnes pajamas turintiems ir naujo ekologiško automobilio įpirkti negalintiems žmonėms;

didinama mokestinė našta individualia veikla užsiimantiems asmenims;

apmokestinamoms pajamoms planuojama priskirti net sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, gaunamas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo;

keičiamos sąlygos, kurioms esant, smulkios įmonės gali gauti mokestines lengvatas taip, kad iš 31 tūkstančio įmonių naudos gavėjų liks nepilni 3 tūkstančiai įmonių.

Planuojamų pakeitimų yra ir daugiau ir jie tiesiogiai palies kiekvieną. Visa tai daroma tuo metu, kai žmonės jau ir taip jaučia pajamų sumažėjimą.

Apklausose aiškiai matyti, jog rugpjūtį finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino blogiau nei liepą, ir gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerėja, sumažėjo 3 proc. (nuo 23 iki 20 proc.). Kas penktas gyventojas teigė, kad jo finansinė padėtis pablogėjo. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2021 m. rugpjūtį taip pat sumažėjo 3 proc., tad panašu, kad žmonės skursta ir ims taupyti, o tai reiškia, kad į ekonomiką nepateks pakankamai lėšų, kad ji būtų stabili, jau nekalbant apie ekonomikos augimą. Reiškia, ir valstybės biudžetas nebus surinktas toks, koks planuotas. Be to, auga prekių kainos ir didėja infliacija.

Iš ko žmonės mokės šiuos ir kitus mokesčius, kurių dalį skausmingai atiduos jau šiemet šildymo sezonu, nes konservatorių neliečiamieji sugrįžo į energetikos sektorių ir jau dabar pakilo elektros bei dujų kainos?

Pasak R. Karbauskio, konservatorių visus tiltus deginanti užsienio politika lemia, kad ne tik mažėja tarptautiniai pervežimai ir valstybė negauna pajamų, bet jau yra baiminamasi, kad investicijos traukiasi iš Lietuvos (https://www.delfi.lt/…/lietuvos-ir-kinijos-konfliktas…). Tai konservatoriai su liberalais daro tuomet, kai, „Eurostat“ duomenimis, pramonės vystymuisi palankus klimatas ir taip vėsta. Labai greitai pasimatys, kaip veikia rugsėjo 13-ąją įsigalioję ribojimai, kurie „stabdys“ ne tik žmones, bet ir ekonomiką.

R. Karbauskis ragina I. Šimonytės Vyriausybę atsiriboti nuo bet kokio mokesčių didinimo ir siūlo keisti toną užsienio politikoje, nes tuoj nebebus valstybių, su kuriomis ši Vyriausybė garsiai nesiaiškino santykių arba nesukė konfliktų diplomatinių vizitų metu. Būtina užsiimti investicijų pritraukimu ir keisti COVID-19 valdymo taktiką. Pandemijos valdymas ir tai, kokią mokestinę reformą drįstama tokiu sunkiu metu svarstyti, rodo, jog žiūrima į žmones kaip į statistinius vienetus, kurie vertingi ne patys savaime, kaip piliečiai, o turi vertę tiek, kiek iš jų galima išspausti apmokestinant.

Trečiadienį šaukiamas šešėlinės Vyriausybės posėdis, kuriame ekspertai kalbės apie ekonomiką, planuojamus mokesčius, pandemijos valdymą ir žmonių teisių užtikrinimą. Bus ieškoma sprendimų, nes jų tikrai reikia.

Parengta pagal R. Karbauskio informaciją

Pridedame mokesčių kėlimo planų ištraukas

Total
1
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts