Jie dažniau nesulaukia pensijos, gyvena trumpiau, bet moka tiek pat – ar tai teisinga?
Apie lygybę kalbame dažnai. Tačiau kai kalbame apie pensijas, Lietuvoje egzistuoja tylus, tačiau ryškus paradoksas: vyrai dažnai nesulaukia savo pensijos, nors visą gyvenimą sąžiningai dirba, moka mokesčius ir negauna nei ilgesnio gyvenimo, nei socialinio saugumo. Statistikos departamentas, Higienos institutas ir „Sodra“ pateikia duomenis, kurie nepalieka abejonių – vyrai yra diskriminuojami.
Faktai, kuriuos būtina žinoti
Gyvenimo trukmė
2023 m. vidutinė gyvenimo trukmė:
Vyrai – 71,2 m.
Moterys – 81,2 m.
(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
Skirtumas – 10 metų.
Laukiama gyvenimo trukmė sulaukus 65 m.:
Vyrai – 14,8 metų
Moterys – 20,5 metų
(Šaltinis: „Eurostat“, 2022)
Moterys vidutiniškai pensijoje gyvena 6 metais ilgiau.
Savižudybių rodiklis (2022):
Vyrai – 38,7 atvejai / 100 000 gyventojų
Moterys – 6,4 atvejai / 100 000
(Šaltinis: Higienos institutas)
Vyrai žudosi 6 kartus dažniau nei moterys – dažniausiai 45–64 m. amžiaus grupėje.
Pensijų sistema:
2024 m. vidutinė senatvės pensija (su būtinuoju stažu):
Vyrai – 635 Eur
Moterys – 543 Eur
(Šaltinis: SODRA)
Nors vyrų pensijos kiek didesnės, jie dažnai nespėja jų panaudoti.
Darbo pobūdis:
64 % visų pavojingų profesijų darbuotojų – vyrai
Vyrai sudaro 86 % statybų sektoriaus darbuotojų
(Šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2023)
Pavojingos ir fiziškai alinamos profesijos – dažniausiai vyrų sritys.
Teisinis ir socialinis paradoksas
Nuo 2026 m. pensinis amžius Lietuvoje bus vienodas – 65 m. vyrams ir moterims.
Tačiau jei vyrai gyvena trumpiau ir dažniau miršta dar nesulaukę pensijos, tai vienodas amžius iš esmės reiškia nelygias galimybes pasinaudoti pensija.
„Teisingumas nėra vienodas traktavimas – tai protingas skirtumų vertinimas. Dabar sistema ignoruoja faktą, kad vyrų biologinė ir socialinė situacija yra kitaip rizikinga,“ – vertindamas statistiką teigia Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius.
Kas moka, bet negauna?
Vyrai sumoka daugiau įmokų (dažniau dirba visą gyvenimą be pertraukų), retai išeina tėvystės atostogų, dirba sunkesnius darbus, dažniau patiria traumas, miršta darbe, bet dažnai negyvena pakankamai ilgai, kad naudotųsi sukaupta pensija.
Tai reiškia, kad:
Valstybė finansiškai „laimi“, kai vyras miršta sulaukęs 67 ar net anksčiau – jo pensija likusiems metams lieka nepanaudota. Vyrų indėlis lieka neišnaudotas jų pačių labui.
Ką daryti?
Vienas iš siūlymų galėtų būti teisinti ankstesnį išėjimą į pensiją vyrams, ypač tiems, kurie dirbo pavojingus, fizinius darbus arba turi 40+ metų stažą ir sukurti pensinį lankstumo modelį, įvertinant gyvenimo trukmės ir sveikatos rodiklius pagal lytį. Būtų verta viešai pripažinti vyrų diskriminaciją, kaip atskirą socialinę problemą ir skatinti psichinės sveikatos priežiūrą vyrams, ypač artėjant pensijai.
Laikas kalbėti garsiai
Tyla – pavojinga. Šiandien vyrų problema pensijų sistemoje ignoruojama ne tik politikų, bet ir žiniasklaidos. Tačiau diskriminacija nėra tik moterų klausimas. Tai visų klausimas. Vyras, kuris miršta 68-erių po 45 metų darbo, yra sistemos auka, o ne jos gavėjas. Taigi atsižvelgdama į šiuos faktus „Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydama atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra nagrinėjusi, kaip pensijų sistema Lietuvoje atitinka lygių galimybių principą atsižvelgiant į statistinius skirtumus tarp lyčių (gyvenimo trukmė, sveikata, profesinės rizikos)? Jei ne, kodėl? 2) Ar, jūsų vertinimu, vienodas pensinis amžius vyrams ir moterims, žinant reikšmingus skirtumus gyvenimo trukmės ir darbo sąlygų srityje, nėra netiesioginė diskriminacijos forma? 3) Ar tarnyba planuoja imtis iniciatyvos ar pasiūlymų, kurie skatintų kurti lankstesnę, socialiai teisingesnę pensijų sistemą? 4) Ar galima laikyti valstybės politikos forma diskriminacine, jeigu ji iš esmės suteikia mažiau realių galimybių vienai lyčiai naudotis socialinėmis garantijomis, nepaisant vienodų formalumų?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pozicija: problemos neįžvelgia
Atsakyme redakcijai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigė, kad nėra nagrinėjusi klausimo, ar pensijų sistema diskriminuoja vyrus, nes neturi teisės vertinti įstatymų – tai gali daryti tik Konstitucinis Teismas. Pasak tarnybos, vienodas pensinis amžius nėra diskriminacija, o priešingai – suteikia vienodas teises abiem lytims kaupti stažą ir naudotis socialinėmis garantijomis.
Tarnyba trumpesnę vyrų gyvenimo trukmę tarnyba aiškina asmeniniais veiksniais: nesveiku gyvenimo būdu, retesniu sveikatos tikrinimusi, didesne rizika darbe ir išorinėmis mirties priežastimis, tad iniciatyvų keisti pensijų sistemą tarnyba neplanuoja. Tarnybos manymu, reikėtų daugiau dėmesio skirti vyrų sveikatai ir stereotipų mažinimui, o ne pensijų amžiaus diferencijavimui.
Emilija Laukagalytė
