Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

Paskelbta

data

Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis.

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Dalijosi daugiau nei du milijonus

Į  KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur.

Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikę ir bendradarbiauti sutarę mažiausiai du pareiškėjai buvo kviečiami dalytis apie 2,3 mln. Eur paramos lėšų. Vienam projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 90 tūkst. eurų siekiančią paramą. Už juos bendradarbiauti sutarusiems ir kaimo vietovėje veikiantiems smulkiesiems ūkininkams, smulkiesiems miško valdytojams, labai mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims siūlyta įsigyti naują žemės ūkio techniką ir naują žemės ūkio įrangą, kroviniams vežti skirtas transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, naują kompiuterinę ir programinę įrangą, naudoti paramos pinigus buvo kviečiama ūkio paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams, investuoti lėšas į projekto įgyvendinimo vietos infrastruktūrą, naują miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos techniką ir įrangą, dirvos paruošimo miško želdiniams ar žėliniams mechanizmus ir kt.

Įsigijo reikiamą techniką

Pernai paraiškų gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ daugiausia teikė bendradarbiauti sutarę smulkieji ūkininkai ir  kaimo turizmu užsiimantys fiziniai asmenys. Tarp jų buvo ir Šventragio kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Vigimantas Kazakevičius. Gyvulininkystės ūkio šeimininkas sakė, kad veiklos sritimi „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ susidomėjo dar 2016-aisiais, kai tik ji buvo pradėta vykdyti. Pasak Vigimanto, pirmiausia jį sužavėjo paramos idėja skatinti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, nes, anot V. Kazakevičiaus, nedideliems ūkininkams dirbant vieniems sunkiau ne tik atlikti kasdienius ūkio darbus, bet ir atsinaujinti, modernizuoti infrastruktūrą. Pradėjęs domėtis parama labiau, V. Kazakevičius gerąja prasme nustebo, kad „Paramos smulkių subjektų bendradarbiavimui“ intensyvumas projekto bendrosioms išlaidoms siekia 100 proc., projekto verslo planui įgyvendinti – 60 proc., o kai bendradarbiauti numato smulkieji ūkininkai, dirbantys gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, – net 70 proc., ir ėmė austi mintį apie galimybę pasinaudoti parama.

– Naudojama žemės ūkio technika ir įvairūs padargai buvo seni, seniai galvojau apie jų atnaujinimą, bet tam reikalingų investicijų vis neatlikdavo. Savo ūkį turi ir dukra. Naujos technikos ir įrangos jos vystomai veiklai taip pat reikėjo. Pagalvojau, kodėl nesutelkus jėgų ir nepabandžius gauti paramą technikai, kuri būtų vertinga abiem ūkiams. Idėją pristačiau sūnui, jis padėjo parengti paraišką. Netrukus sužinojome, kad projektas įvertintas teigiamai. Gavę paramą įsigijome šienainio ritinių presą-vyniotuvą, šieno grėblį. Technika pasidalijame ir vienas kitam ją skoliname noriai, nes vienas kitu pasitikime. Parama tikrai labai vertinga ir jei tik yra galimybė ar noras bandyti ja pasinaudoti, labai skatinu tai daryti. Aišku, svarbiausia čia rasti patikimą partnerį, nes su juo reikės dirbti ne vienus metus. Jei tai – giminaičiai ar šeimos nariai, manau, problemų negali ir neturi kilti. Manau, kad sutarti gali ir kaimynai ar seni kolegos. Juk ir taip dažnai dalijamės įvairiais padargais, įrankiais ir patirtimi, – kalbėjo „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ sėkmingai įsisavinęs ūkininkas.

Daugiau partnerių – daugiau šansų

Dažnu atveju, o tai yra būtinybė siekiant gauti paramą,  į „Paramą smulkių subjektų bendradarbiavimui“ pretenduoja du ūkio subjektai, tačiau veiklos srities taisyklėse numatyta, kad bendradarbiauti gali ir keli ūkio subjektai. Iš tiesų, kuo daugiau projekto dalyvių rengia paraišką, tuo daugiau balų projektas gauna, o kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų gauti paramą. Pavyzdžiui, jei bendradarbiauti sutaria 5 ir daugiau projekto dalyvių, jiems skiriama 30 balų, jei nuo 3 iki 4 dalyvių, – 20 balų.

Balai skiriami ir atsižvelgiant į pareiškėjų ir jų partnerių ūkių ekonominį dydį. Jei ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra nuo 4 000 Eur iki 4 999 Eur, paraiškai skiriama 15 balų, nuo 5 000 Eur iki 6 999 Eur, – 10 balų. Smulkiųjų miškų valdytojams balai skiriami atsižvelgiant į jų miško valdų dydžio vidurkį. Kai jis yra intervale nuo 1 iki 3 ha, galima gauti 15 balų, kai nuo 3 iki 7 ha, – 10 balų. Labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys vertinamos pagal veiklos trukmę. Kai jų vykdomos veiklos trukmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai, bendradarbiauti sutarę pareiškėjai gali tikėtis gauti 15 balų, kai trukmės vidurkis nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai, – 10 balų.

Balai taip pat skiriami atsižvelgiant į ūkių veiklos kryptį, pareiškėjų ambicijas padidinti ūkio ekonominius dydžius, išreikštas produkcijos standartine verte, planus padidinti įmonių pajamas. Papildomi balai skiriami pareiškėjams, kurių projektai susiję su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Užs. Nr. 14

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi