Lizdeikiečiai, šiemet laimėję TOLI (Olgos Lengyel instituto) paramą net dviejų projektų apie žydų kultūros pėdsakų įamžinimą Radviliškyje įgyvendinimui, balandžio 1 d. dalyvavo virtualaus filmo „NANA“ peržiūroje ir diskusijoje, kurią organizavo JAV ambasada Lietuvoje ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti Lietuvoje. Turėjome galimybę ne tik prisiminti istorinę praeitį, išgirsti autentiškus prisiminimus apie holokaustą, jį išgyvenusių žmonių patirtį ir emocijas, bet ir tobulinti komunikacijos anglų kalba įgūdžius.
Dokumentinis filmas „NANA“ pasakoja holokaustą išgyvenusios moters gyvenimo istoriją. Filmo režisierė Serena Dykman kuria dokumentinę juostą apie savo močiutės Marylos Michalowski-Dyamant patirtį ir pastangas kovojant su nepakantumu šiuolaikiniame pasaulyje. Įdomu tai, kad filme nėra rodomas chronologinis Marylos gyvenimas, o pateikiamas trijų kartų moterų žvilgsnis į istoriją. Filmo siužetas supinamas iš atskirų Marylos Michalowski-Dyamant gyvenimo faktų, jos kelionių po pasaulį, pasakojant savo istoriją – pristatoma ir memuarų knyga ,,Mirusiųjų atminimas be kapo“, ir diskusijos su jaunimu, ir televizijos laidos. Be to, močiutės gyvenimo istorija išgyvenama ir matoma jos dukters Alisos bei anūkės Serenos, kartu keliaujančių po koncentracijos stovyklas ir vietas, kuriose gyveno močiutė, akimis. Marylos Michalowski-Dyamant vaikystė prabėgo Lenkijoje, karo metais ji atsidūrė Bedzino gete, vėliau kalėjo Malchowo, Ravensbrucko ir Auschwitzo konclageriuose, po karo apsigyveno Briuselyje.
Filme jautriai pasakojama apie pastangas išgyventi, apie bandymą priimti gyvenimo siųstus išbandymus ir pasiryžimą perduoti žinią jaunesnėms kartoms, kad istorija būtų įamžinta. Marylai pavyko išgyventi, nes mokėjo kelias užsienio kalbas, todėl lageryje dirbo „Mirties angelo“ Josefo Mengelės vertėja. Autentiškas liudijimas apie J. Mengelės eksperimentus, Aušvico lagerio, dabar muziejaus, eksponatų vaizdai jaudina ir kelia šiurpą, o Marylos demonstruojama dvasios stiprybė ir požiūris – žavi. Po karo Maryla savo gyvenimą paskyrė aktyviai veiklai, siekdama ne tik įamžinti savo patirtį, bet ir kovoti su plintančia netolerancija, rasizmu ir antisemitizmu.
Filmas „NANA“ – tai dokumentinė medžiaga, įamžinusi sudėtingą istorinį laikotarpį, autentiškas liudijimas apie holokaustą ir jį patyrusių žmonių kančias.
Sandra Karenauskienė, lietuvių k. ir lit. mokytoja
