Vietoj ugniagesių Pilietinės salės – šiuolaikinis kultūros židinys

Lietuvos miestai ir miesteliai šimtmečius kentė nuo viską naikinančių gaisrų. XIX a. pb.–XX a. pr., dar carų laikais, šalyje pradėjo kurtis ugniagesių, tuomet vadintų gaisrininkais, draugijos, buvo statomi specialūs pastatai (su apžvalgos bokšteliais) ugniagesių įrangai laikyti ir jiems budėti.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, stiprėjant jos ekonomikai, ugniagesybos reikalai dar pagerėjo. 1928 m. Pakruojo ugniagesių draugijos reikmėms pastatyta stoginė, vienas iš nedaugelio Lietuvoje tokio tipo pastatų. Jos statybą finansiškai parėmė Pakruojo žydų bendruomenė.

Kad draugija turėtų pajamų, buvo įrengta salė šokiams, vaidinimams ir kitiems renginiams. Ji vadinta Pilietine sale. Sovietmečių salė tapo ugniagesių mašinų garažu. Ugniagesiams išsikrausčius, vėliau, pastatas iš esmės rekonstruotas. Prieš kelis metus tapo jaukiu kultūros židiniu. Jame ir ugniagesybos muziejus, ir parodų, susirinkimų salė, ir kampelis nepaprasto talento menininkui tapytojui, scenografui, lėlininkui, vitražistui, pedagogui) , akmentašio iš Pakruojo sūnui Stasiui Ušinskui (1905–1974). Nedidelė Stoginės erdvė sumaniai panaudota ir tarnauja įvairiems tikslams. Neseniai joje veikė garsaus išeivijos grafiko, buvusio Šiaulių burmistro 1919–1920 m. Juozo Orlauskio sesers Zuzanos sūnaus Žibunto Mikšio (1923–2013) paroda. Jo daug daug metų jaunesnės žmonos (gimė 1957 m.) Miriam Meras paroda anksčiau veikė Pakruojo sinagogoje). Miriam Meras yra Vilniuje gimusi, iš Kelmės kilusio, nuo holokausto lietuvių išgelbėto rašytojo Icchoko mero dukra, mokslus baigusi Izraelio Meno akademijoje.

Jonas Sereika

Exit mobile version