„Tas, kuris atsistojo vertikaliai – niekada nesudrebės prieš jokį smūgį.
Mūsų kultūra iš Kristaus vis bando nulipdyti „gerą berniuką“ ir juokiasi iš frazės „atsuk antrą žandą“.
Tačiau Kristus – vyras absoliute.
Jis žinojo, kad bus išduotas, tačiau ėjo link savo tiesos iki galo.
Jis nepripažino jokių „lia-lia“.
Jis gydė, tačiau nepataikavo.
Jis atleisdavo, tačiau nebėgo paskui tuos, kurie neatlaikė.
Jis išlaikė savo tvirtybę netgi prieš tuos, kurie jį pančiojo.
Jis kalbėjo ir ėjo toliau.
Jis kalbėjo dėl tiesos, o ne dėl „like“, aplodismentų ir pripažinimo.
Jokių kompromisų, jokių dviprasmybių, jokių pastangų sušvelninti.
Negailestinga, šalta šviesa – pilna meilės ir laisvės.
Kodėl žmonės norėjo Kristų susilpninti? Todėl, kad tikrasis Kristus jiems baisus.
„Kas myli tėvą ar motiną labiau, nei mane – jis nevertas manęs….
Kas neima savo kryžiaus ir paskui mane neina – nevertas manęs.
Saugantis savo sielą – ją praras, o praradęs dėl manęs – ją išsaugos“
(Evangelija pagal Matą)“
Čia jums ne šiaip sau „lia-lia“.
Meilė tai ne paguoda, meilė – išbandymas.
Jeigu tavo prisirišimas prie santykių yra svarbesnis už ryšį su tiesa, reiškia tu dar neatsistojai. Tu dar vis gyveni „gero žmogaus“ vaizdinyje. Tu dar ne vertikalėje -kadangi viskas, ką tu bijai prarasti, valdo tave.
Kryžius – tai tam tikra spaudimo forma, kuri patikrina: ar tu eini dėl to, kad „tave palaiko“ ar dėl to, kad tu negali neiti?
Yra tik du pasirinkimai: tu arba gyvas, arba saugus. Vienu metu tas neįmanoma.
Tas vadinamas „aš“ kurį mes saugome – tai tik kaukė. O gyva siela gimsta ten, kur baisu. Kur tuščia ir nėra pagalbos.
Pati baisiausia, pati žmogiškiausia ir pati vyriškiausia visos Evangelijos eilutė yra ši:
„O Dieve, o Dieve, kodėl tu mane palikai“- tai paskutinis Kristaus šauksmas ant kryžiaus.
Tai momentas, kai tu viską padarei teisingai, bet likai vienas. Visam laikui.
Tai štai tokios tos tikrosios Velykos. Ir visai tai ne vilties šventė. Tai išbandymas vertikale.
Pasaulyje, kuriame mus augina šiltoje kompromisų masėje, Kristus vien savo buvimu užduoda svarbiausią klausimą:
„At tu eini, ar tik ieškai, kas tave nuimtų nuo kryžiaus?“ „
Šį tekstą parašė O. Arestovič ir jame atspindėta svarbiausia, apie ką turėčiau pamąstyti šv. Velykų rytą.
Kviečiu mąstyti kartu.
Jolanta Blažytė
