Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatė audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir akcentavo rinkiniuose nustatytas reikšmingas klaidas, besikartojančias jau kelerius metus. Pristatymo metu I. Segalovičienė atkreipė dėmesį į klaidas Aplinkos ministerijos ataskaitose, nepatikimus muziejinių vertybių duomenis ir nuo praėjusių metų neištaisytus mineralinių išteklių neatitikimus.
Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė auditų išvadas dėl 2024 m. valstybės ataskaitų rinkinio, penkių išteklių fondų – Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Pensijų anuitetų – ataskaitų rinkinių, taip pat audito išvadą dėl Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinio.
Dėl valstybės, Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl kurių nematome tikro ir teisingo vaizdo, kiek ir kokio turto turi valstybė, kokie fondo įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, koks tikrasis gautinų sumų dydis.
Valstybės kontrolė reikšmingų klaidų aptiko Aplinkos ministerijos ataskaitose: daugiau nei 2 mlrd. Eur (2 463,01 mln. Eur) medynų ir daugiau kaip pusės milijardo Eur (695,54 mln. Eur) miško žemės vertės teisingumo negalima patvirtinti dėl apskaitos informacijos trūkumų. Jau 2019 m. ministerijai buvo teikta rekomendacija nustatyti ir aiškiai aprašyti miško žemės ir medynų apskaitos tvarką ir procesus. Ji turėjo būti įgyvendinta iki 2021 m. liepos, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
Taip pat nėra galimybės patvirtinti trijų muziejų (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus) muziejinių vertybių duomenų (463,54 mln. Eur) teisingumo. Muziejinės vertybės nebuvo inventorizuotos – neįsitikinta, kad visas apskaitoje registruotas turtas tikrai egzistuoja. Dėl tokios turto valdymo praktikos gali būti neaptikti galimi turto trūkumai, praradimai ar neatitikimai. Be to, tokia praktika nesuderinama su siekiu tinkamai apsaugoti muziejines vertybes karo ar grėsmių atveju.
Valstybės kontrolė nustatė, kad nėra patikimų duomenų (1 434,23 mln. Eur) apie mineralinius išteklius, kuriuos galima parduoti (smėlio, vandens, žvyro ir kt.). Jau 2023 m. duomenys apie jų vertę ataskaitose buvo neteisingi. Lietuvos geologijos tarnyba 2024 m. jų neperskaičiavo: ataskaitose liko praėjusio audito metu nustatytų klaidų, neįvertintas mineralinių išteklių panaudojimas 2024 m., neįtraukti naujai aprobuoti mineraliniai ištekliai.
„Teisinga turto ar išteklių apskaita yra pamatinė valstybės institucijų pareiga. Jei apskaita vykdoma neteisingai, kyla reikšmingos sisteminės rizikos: gali būti priimti neteisingi sprendimai dėl turto panaudojimo, investicijų ar išteklių eksploatavimo, jie gali būti grindžiami netiksliais duomenimis, o tai reiškia galimus valstybės praradimus – tiek finansinius, tiek strateginius. Atsiveria palankios sąlygos piktnaudžiavimui“, – tikina valstybės kontrolierė.
Negalima patvirtinti ir mažų įstaigų, pavyzdžiui, Mokslo ir inovacijų sklaidos centro ar Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, finansinių duomenų teisingumo. Skirtingose sistemose – ataskaitų rinkinyje, „didžiojoje knygoje“ (suvestiniame finansinės apskaitos registre), analitiniuose apskaitos registruose – pateikiami duomenys nesutampa.
„Tai, kad mažos įstaigos, valdančios nedidelius biudžetus, kelis metus iš eilės neteisingai pateikia savo duomenis, rodo arba apskaitos kompetencijų, arba atsakomybės stoką“, – sako I. Segalovičienė.
Besąlygines nuomones auditoriai pateikė dėl Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų, Pensijų anuitetų ir Valstybės gynybos fondų – jų ataskaitose reikšmingų iškraipymų nenustatyta.
Aušra Pilkienė, Valstybės kontrolė